Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) biuro Vilniuje vadovas: „Kai kuriuos karo pabėgėlius lydime telefonu nuo Ukrainos iki Lietuvos“

Lietuvoje užsiregistravusių karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičius tuoj pasieks 40 tūkst., tad ukrainiečiams pagalbą teikiančios institucijos šiuo metu dirba kone dukart intensyvesniu režimu. Tarptautinės migracijos organizacijos (angl. International Organization for Migration – IOM)Vilniaus biuro vykdomo projekto „Renkuosi Lietuvą“ komanda nuo karo Ukrainoje pradžiossulaukė 74 proc. daugiau skambučių, kurių metuį klausimus atsakyti tenka ir fone gaudžiant pavojaus sirenoms.

Iki vasario 24 d., kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, „Renkuosi Lietuvą“ buvo geriau žinomas kaip iniciatorius, teikiantis konsultacijas į Lietuvą norintiems grįžti piliečiams ir apie gyvenimą Lietuvoje svarstantiems užsieniečiams. TačiauIOM priklausantis Vilniaus biuras, po kurio sparnu, bendradarbiaujant su Vidaus reikalų ministerija, ir veikia ,,Renkuosi Lietuvą“, jau antrą mėnesį didžiausią dėmesį skiria karo pabėgėlių iš Ukrainos užklausų sprendimui.

„Pirmųjų užklausų iš ukrainiečių sulaukėme vasario 24-osios rytą. Nebuvo laiko tam ruoštis – iškart suskubome teikti pagalbą, ieškoti atsakymų į kylančius klausimus. Tai, kad turime sukauptą žinių ir patirties bagažą bei esame Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos dalis, leido greitai reaguoti į naują situaciją“, – komentuoja IOM Vilniaus biuro vadovas Eitvydas Bingelis.

Konsultacijų skaičius nuo karo Ukrainoje pradžios išaugo 74 proc. – jei įprastai per mėnesį būdavo atsakoma į 1000-1200 užklausų, vien kovą užklausų skaičius viršijo 2000. Didžiąją dalį jų, net 40 proc., sudaro klausimai, susiję su Ukraina.

„Skambina ir rašo žmonės dar būdami Ukrainoje, klausia, ar gali atvykti į Lietuvą, kokie dokumentai reikalingi – pasai ar vizos. Dažnai klausia, kaip jiems atvykti, koks maršrutas yra greičiausias ir saugiausias. Skambina ir jau važiuodami, pakeliui iš Lenkijos, Slovakijos ar kitų šalių. Atvykusiems kyla klausimų, kaip registruotis, kokį dokumentą gaus Lietuvoje, ar galės dirbti, ar bus suteiktas apgyvendinimas, medicinos paslaugos. Kreipiasi ir dėl vaikų registracijos į mokyklas ir darželius“, – pasakoja E. Bingelis.

Pasak jo, daugelis atvykstančių nenori būti našta valstybei, todėl dažnas prašymas būna padėti susirasti darbą – ukrainiečiai aktyviai domisi visomis įdarbinimo galimybėmis.

Reikalinga informacija rusų kalba

„Renkuosi Lietuvą“ vieni pirmųjų parengė dokumentą su atsakymais į dažniausiai užduodamus klausimus (D. U. K.) – jame susisteminta visa aktuali informacija į Lietuvą atvykstantiems karo pabėgėliams. Dokumentas prieinamas tiek rusų, tiek lietuvių ir anglų kalbomis.

„Šiandieniniame kontekste itin padeda tai, kad mūsų projekto konsultantai ne tik moka rusų, bet ir supranta ukrainiečių kalbą. Dalis karo pabėgėlių kreipiasi savo gimtąja kalba, tenka informacijos paieškoti ir ukrainietiškuose šaltiniuose. Iš Ukrainos atvykstantiems žmonėms itin reikalinga suprantama informacija, didelis poreikis viską gauti bent jau rusų kalba“, – pasakoja IOM Vilniaus biuro vadovas.

Pasak jo, šiuo metu užklausų rusų kalba būna virš 70 proc., kai sausį jų buvo beveik 2 kartus mažiau – 37 proc.

Kovo viduryje surengtas ir pirmasis internetinis seminaras ukrainiečiams rusų kalba. Jame dalyvavo per 200 dalyvių, kurie domėjosi karo pabėgėliams suteikiamu teisiniu statusu Lietuvoje, įdarbinimo ir švietimo galimybėmis, sveikatos apsauga bei socialinėmis garantijomis. Seminaro metu buvo atsakoma į individualius klausimus.

Pasak pašnekovo, be reagavimo į užklausas ukrainiečiams šiuo metu pradėtos teikti ir nemokamos psichologo konsultacijos – jas teikia  „Renkuosi Lietuvą“ komandoje dirbantis psichologas.

„Šiuo metu visi esame ne tik migracijos ar logistikos specialistai, bet ir psichologai. Kai kuriuos žmones lydime telefonu visą kelią nuo Ukrainos iki Lietuvos. Pavyzdžiui, su viena moterimi pradėjome bendrauti dar tada, kai ji sėdėjo slėptuvėje Charkive. Ryšys vis nutrūkdavo, skambėdavo pavojaus sirenos. Pokalbiai truko 5 dienas, kol moteris saugiai pasiekė Lietuvą. Tokių istorijų yra ne viena, jos įkvepia tęsti darbus“, – dalijasi E. Bingelis.

Konsultuoja tik 3 darbuotojai

Į „Renkuosi Lietuvą“kreipiasi ir Lietuvos gyventojai, besidomintys galimybe priimti karo pabėgėlius savo namuose. Taip pat išaugo klausimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo: kovą dėl pilietybės klausta 97 kartus, vasarį – 51, kai sausį – vos 7 kartus.

„Į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai domisi ir galimybėmis nemokamai mokytis lietuvių kalbą – jie nori kuo greičiau prisitaikyti prie gyvenimo Lietuvoje, turėti bent minimalius kalbos pagrindus“, – pastebi E. Bingelis.

Šiuo metu  „Renkuosi Lietuvą“ komandoje dirba tik 3 konsultantai, atsakantys į karo pabėgėlių užklausas. Pasak IOM Vilniaus biuro vadovo, dedamos visos pastangos, kad ukrainiečiai gautų reikiamą informaciją laiku.

„Pirmos dienos buvo sudėtingos, nes trūko informacijos, kokia pagalba bus teikiama karo pabėgėliams. Laimei, visos institucijos greitai reagavo, buvo daromi įstatymų pakeitimai bei palengvinimai. Šiuo metu viskas aiškiau, todėl konsultuoti atvykstančius ukrainiečius lengviau, nei pirmosiomis dienomis prasidėjus karui.Esame vieningi ir tuo pačiu žinome, kad dabar neturime teisės palūžti – tai, ką darome visi dėl karo pabėgėlių, yra gyvybiškai svarbu“, – atsisveikindamas sako E. Bingelis.