Teritorijų planavimo įstatymo pokyčiai: ką svarbu žinoti gyventojams ir investuotojams?
Jau pusė metų, kaip galioja nauji Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimai – reikšmingi tiek gyventojams, tiek nekilnojamojo turto vystytojams. Pasak Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo Gyčio Kasperavičiaus, pakeitimai sukurti, kad padėtų suvaldyti chaotišką plėtrą ten, kur nėra pakankamos inžinerinės kelių ir gatvių infrastruktūros. Taip pat teritorijų pertvarkymo viešinimo procesą padaryti skaidresnį. Tad ką turėtų žinoti statyboms pasiryžę gyventojai ir kvartalų vystytojai?
Detaliojo plano poreikį apsprendžia infrastruktūra
Vienas iš esminių pokyčių – būtinybės rengti detalųjį planą nustatymas. Detaliuosius planus, keičiant žemės sklypo paskirtį ar pertvarkant sklypą, buvo galima rengti ir anksčiau, bet dažniausiai buvo naudojamos kitos alternatyvos.
Tačiau liepos 1 d. pasikeitęs įstatymas apibrėžė sąlygas, kada rengti detalųjį planą yra būtina.
„Gavę gyventojo ar investuotojo prašymą keisti žemės sklypo paskirtį arba pertvarkyti žemės sklypus žemėtvarkos projektais, nagrinėjame juos komisijose ir vertiname, ar greta sklypo pakanka suprojektuotos ir esamos inžinerinės infrastruktūros. Paprasčiau tariant – ar prie esamo sklypo yra įregistruotas vietinės arba valstybinės reikšmės kelias. Jeigu tokio kelio nėra, vertiname, ar esami privažiuojamieji keliai yra pakankami užtikrinti numatomą veiklą ir gyvenimo kokybę“, – sako G. Kasperavičius.
Jeigu po įvertinimo matoma, kad inžinerinės infrastruktūros nėra arba ji nepakankama, privaloma rengti detalųjį planą, bet ne vieno konkretaus sklypo, o visos teritorijos – kvartalo, ir numatyti infrastruktūros įrengimą.
„Dažnai gauname gyventojų reikalavimų užtikrinti tinkamą kelių būklę, viešąjį transportą ir kitą miestams būdingą socialinę infrastruktūrą. Tačiau paprastai, prašydami statybos leidimo vidury laukų ar pateikę prašymą keisti žemės paskirtį, žmonės infrastruktūros trūkumo klausimo nesureikšmina. Tad vėliau kilusias problemas tenka spręsti Savivaldybei. Natūralu, kad norint suvaldyti chaotišką plėtrą ir buvo priimti tokie įstatymo pakeitimai“, – sako Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas.
Statybos projektai – po infrastruktūros įvertinimo
Įstatyme numatyta, kad net ir tokiu atveju, jeigu nereikia keisti žemės paskirties ir rengti detaliojo plano, pageidaujantiesiems projektuoti pastatus atsiranda prievolė pagrįsti infrastruktūros pakankamumą. Projektuotojai kartu su statytojais, rengdami pastatų projektinius pasiūlymus, lygiai taip pat turi pagrįsti, ar numatomiems sprendiniams pakanka esamos ir suprojektuotos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros, ar ją reikia planuoti. Projekto rengėjai atlieka privažiavimo kelių vertinimą nuo vietinės reikšmės kelių / gatvių ir pateikia išvadas su pasiūlymais dėl esamos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros tinkamumo numatomai veiklai vykdyti.
Pailgėja sprendimų priėmimo terminas
Įstatymo pakeitimais įtvirtintas ir visuomenei svarbus viešumo faktorius. Teikdamas prašymą keisti žemės paskirtį gyventojas ar investuotojas privalo nurodyti, kokia veikla bus vykdoma, įvertinti esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę infrastruktūrą.
Visa ši informacija turi būti paskelbta teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje www.tpdris.lt ir Savivaldybės svetainėje. Tuomet 10 dienų laukiama atsakomųjų siūlymų ir pageidavimų.
„Anksčiau įsakymą dėl paskirties keitimo patvirtindavome per maždaug 10 dienų, o dabar šis terminas gali išsitęsti. Jeigu visuomenė pareikš savo siūlymus, Savivaldybė turės juos nagrinėti ir atsakyti pagal numatytus terminus. Nes sprendimas negali būti priimamas, kol tinkamai neatsakoma visiems klausiantiems“, – pabrėžia G. Kasperavičius.
Patvirtintas ir pakeistos žemės paskirties įregistravimo terminas. Sklypo savininkas informaciją apie pasikeitusius duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą turi įrašyti per 10 dienų nuo įsakymo paskelbimo. Anksčiau terminas apskritai nebuvo nustatytas.
Viename sklype – vienas namas
G. Kasperavičius investuotojus, planuojančius gyvenamųjų namų kvartalų statybą, kviečia atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų pokytį. Anksčiau viename sklype, jeigu teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo numatyta kitaip, buvo galima statyti daugiau negu vieną vienbutį ar dvibutį namą. Tokių pavyzdžių itin daug matome priemiestinėse gyvenvietėse, kai viename sklype pastatyti keli namai.
Pasak vyriausiojo rajono architekto, tikėtina, kad norint nutraukti šią ydingą praktiką atsirado dar vienas saugiklis. Dabar viename sklype pastatyti daugiau negu vieną vienbutį ar dvibutį galima, tik jeigu tokia galimybė buvo numatyta teritorijų planavimo dokumente. Jeigu tokio nėra – statomas tik vienas namas.
Parengta pagal Klaipėdos rajono savivaldybės informaciją
