Tiesioginėms išmokoms gauti privaloma laikytis GAAB-ų reikalavimų
Žemės ūkio ministerija pristato naujojo finansinio laikotarpio pagrindinį dokumentą – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą (toliau – Strateginis planas). Skatinant šalies ūkininkus prisidėti prie klimato kaitos švelninimo, veiksmingo gamtos išteklių valdymo, biologinės įvairovės, ekosistemų, buveinių ir kraštovaizdžio išsaugojimo, ateinančio laikotarpio parama susieta su Geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (toliau – GAAB) reikalavimais.
Pradedame straipsnių ciklą, kuriame aptarsime visus GAAB standartus ir su jais atsirandančius reikalavimus ūkininkams.
Ūkininkams GAAB-ai – ne naujiena
GAAB-ai šalies ūkininkams nėra naujiena. Jau praėjusiu laikotarpiu ūkininkaujant reikėjo laikytis 7, naujajame reikės laikytis 9 reikalavimų, numatančių veiksmus, skirtus klimato kaitai švelninti ir prisitaikyti prie jos (GAAB1, GAAB2, GAAB3), vandens išteklių būklės apsaugai (GAAB4), dirvožemiui saugoti ir jo būklei gerinti (GAAB5, GAAB6, GAAB7) bei biologinės įvairovės apsaugai (GAAB8, GAAB9).
„Nors dauguma reikalavimų buvo ir praėjusiu paramos laikotarpiu, bet jiems suteikta daugiau galių ir jie tampa vienu iš svarbiausių paramos teikimo elementų“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Augalininkystės ir žaliųjų technologijų skyriaus vyresnysis patarėjas Tadas Švilpauskas.
GAAB standartai nustato minimalius reikalavimus, užtikrinančius, kad būtų išlaikoma visos žemės ūkio paskirties žemės, įskaitant žemę, kuri nebenaudojama gamybos tikslais, gera agrarinė ir aplinkos būklė. Šiais reikalavimais Lietuva sieks mažinti išmetamo ŠESD ir naudojamų trąšų kiekį, dirvožemio eroziją, puoselėti kraštovaizdį, saugoti biologinę įvairovę.
„GAAB reikalavimai privalomi visiems ūkininkams ir už jų nesilaikymą bus mažinamos tiesioginės išmokos“, – akcentuoja T. Švilpauskas. Nepaisantiems šių reikalavimų atsiranda grėsmė net visiškai prarasti tiesiogines išmokas. Tačiau, jei ūkininko žemėje nėra, tarkime, šlapynių ar durpžemių, erozijai jautrių teritorijų, jam ir jų apsaugą reglamentuojantys reikalavimai nėra taikomi.
Kaip teigia T. Švilpauskas, kiekvienas ūkininkas pagal esamus ar kuriamus žemėlapius nesunkiai nusistatys, kuriuos GAAB reikalavimus jis privalo vykdyti.
Klimato kaitai švelninti – didesnė daugiamečių pievų apsauga
Daugiamečių pievų apsaugą reglamentuoja GAAB1 standartas, pastaruoju metu tarp ūkininkų keliantis nemažai diskusijų, – Lietuva, kaip ir kitos ES narės, įsipareigojo nemažinti daugiamečių pievų daugiau nei 5 proc., palyginus su 2018 m.
Jeigu einamaisiais metais daugiamečių pievų plotas Lietuvoje sumažės daugiau, nei leidžiama, pareiškėjams gali tekti jas atstatyti tame pačiame ar kitame plote. Nevykdžiusiems šio įpareigojimo bus taikomos paramos sąlygų pažeidimo sankcijos. Atkūrimo reikalavimas taikomas 0,1 ha ir didesniems plotams.
Daugiamečių pievų atkūrimo reikalavimas netaikomas, jei:
- daugiametės pievos buvo pakeistos į kitus žemės plotus, nepatenkančius į bl1 bloką (namų valda, komercinės, visuomeninės paskirties žemė);
- valstybės nuosavybėn paimta žemė, kuri panaudota viešajam interesui ar visuomeniniais tikslais;
- daugiametės pievos apsodinamos mišku (išskyrus trumpos rotacijos želdinius, kalėdines eglutes ar energetinius medžius).
GAAB1 reikalavimo privalo laikytis pareiškėjai, kurių deklaruotuose plotuose yra nustatytos daugiametės pievos.
Šis reikalavimas užkirs kelią reikšmingam dirvožemio organinės anglies kiekio mažėjimui ir ŠESD augimui, kuris neišvengiamai atsiranda suariant daugiametes pievas, padės sumažinti mineralinių trąšų naudojimą.
Daugiamečių pievų mažėjimas ir ariamos žemės plotų plėtimas dėl didesnio mineralinių trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo neigiamai veikia ir vandens telkinių būklę, intensyvina dirvožemio eroziją.
Ankstesniojo paramos laikotarpio žalinimo reikalavimas dėl daugiamečių pievų išlaikymo perkeliamas į šį reikalavimą.
„Dėl GAAB1 standarto Lietuva tebesideri su Europos Komisija. Ministerija, norėdama apsaugoti šalies ūkininkus nuo priverstinio pievų atstatymo, vis dar tęsia derybas dėl referencinio daugiamečių pievų santykio ir jo apskaičiavimo“, – teigia T. Švilpauskas.
Ražienų deginimas – žala aplinkai
Naujuoju laikotarpiu pagal GAAB3 standartą draudžiama deginti ražienas. Išimtis taikoma tik tais atvejais, kai tai būtina dėl augalų sveikatos ir kurie numatyti Aplinkos apsaugos reikalavimuose deginant sausą žolę, nendres, šiaudus bei laukininkystės ir daržininkystės atliekas, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu. Mokslininkų teigimu, deginant ražienas nukenčia paviršinis humuso sluoksnis, žūsta jame gyvenantys smulkieji gyvūnai ir augalai. Net per vieną deginimą dirvos derlingumas sumažėja 5–8 proc.
GAAB3 prisideda prie dirvožemio organinių medžiagų išsaugojimo bei jų kiekio padidėjimo, dėl ko į atmosferą tiesiogiai neišleidžiamas CO2, švelnina klimato kaitą.
GAAB3 standartas galioja visoje Lietuvos teritorijoje ir jo privalo laikytis visi pareiškėjai.
