Tiltas į rytojų
Paskutinė metų diena švystelėjus saulei asocijavosi su ankstyvu pavasariu ar vėlyvu rudeniu, bet ne su rūsčios žiemos viduriu. Neabejotinai dėl to į Palangą praleisti paskutiniąsias 2023-iųjų valandas suplūdo dalis Lietuvos žmonių.
Nematęs nepatikėtum, kad viduržiemį tiek „šlifuojančiųjų“ gražiausią kurorto – Jono Basanavičiaus gatvę. Kukli kalėdinė miesto eglė ir šventiškai papuoštų eglučių alėja neleido užsimiršti, kad šventės. Baltijos jūra traukia visais metų laikais. Kaip gerai, kad mes jų turime net keturis – tokie turtingi esame.
Poros, šeimos su vaikais, būreliai draugiškai besišnekučiuojančių lietuvaičių (buvo galima nugirsti ir originalios anglų kalbos nuotrupų) žingsniavo Palangos simbolio – tilto link. Formuojasi tradicija paskutinę išeinančių metų dieną pasimatyti su jūra? Čia pamiršti, kas buvo bloga, paleisti nuoskaudas, susiliejus su gamta, susigrąžinti ramybę?
Iš tiesų po žydru dangaus skliautu ramiai alsavo švelniai ošianti jūra. Ją žmonės ne tik nuo kranto stebėjo – minia žingsniavo Palangos tiltu.
Į daugelio pamėgtą kurorto gatvę trumpam sugrįžo ir gatvės muzikantai. Keistai sukdamasis, nepataikydamas į muzikos ritmą, išskirtine veido išraiška šoko vaikinas. Jis traukė praeivių dėmesį, bet šie neskubėjo traukti piniginės. Dar labiau į akis krito pėsčiųjų tako pakraštyje snaudęs vyriškis mėlynėmis išgražintu veidu. Iš akies trauktas televizijos laidos „Dviračio žinios“ personažas, besirausiantis šiukšlių konteineryje. Benamis. Bet kodėl toks gajus stereotipas, jog benamiu tampama dėl savo žalingų įpročių, gyvenimo klaidų ar kitų blogybių? Argi nepasitaiko, kad visą gyvenimą sąžiningai dirbęs, garbingai gyvenęs žmogus, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, lieka be pastogės? Antai aukštąjį išsilavinimą turėjusi pusamžė moteris kadaise pardavė mieste turėtą būstą ir išvyko į kaimą globoti savo nusenusius tėvus. Visas santaupas išleido, kad suremontuotų seną jų namą. Įsikūrė ir gyveno keliolika metų, kol vanduo paplovė pastato pamatus, ir šis pradėjo smukti. Gyventi tapo pavojinga – iš kuklios, mažesnės nei skurdo riba, pensijos moteris kurį laiką nuomojosi būstą, bet vėliau savininkui nutraukus nuomos sutartį pensininkė atsidūrė gatvėje. Benamę laikinai priglaudė šeimos krizių centras. „Dieve, kiek streso ten patyriau“, – prasitarė ji. Ne, tai ne Gargžduose – labai noriu tikėti, kad pas mus viskas kitaip…
Palangos „brodvėjuje“ akordeonu grojo vyriškis, pasidėjęs Ukrainos vėliavėlę. Prie jo stabtelėdavo ne vienas. Naujųjų metų laukime šis vaizdelis neleido miniai atitrūkti nuo realybės, kad žiaurios beprotybės apimtame pasaulyje tiek daug nelaimingų žmonių, kad karą gali pamatyti ne tik filme ar sapne.
Pagal kinų Mėnulio kalendorių 2024-ieji – Drakono metai, prasidėsiantys vasario 10 d. Kinų astrologijoje Drakono metai siejami su gerumu, jautrumu ir kūrybiškumu. Tai meilės ir stiprios šeimos, bendruomeniškumo laikotarpis, kai artimieji tampa itin svarbūs.
Kinų vandens drakonas agama gyvena pernai po rekonstrukcijos duris atvėrusiame Lietuvos zoologijos sode Kaune. Galbūt tai bus proga apsilankyti čia ir susipažinti su žaliu, į driežą panašiu gyvūnu. Jį prižiūrintys darbuotojai teigia, kad vandens drakonas – ramus, paslaptingas ir žadantis ramesnius metus.
Virginija LAPIENĖ
