Tremties liudininkai: būtina įprasminti prisiminimus
Sovietinio režimo siaubingas represijas patyrę Klaipėdos rajono buvę tremtiniai birželio 14-osios rytą, 6 valandą, su bijūnų žiedais ir žvakelėmis rinkosi Gargžduose, prie kryžiaus Tautos skausmui atminti. Minėdami 80-ąsias tremties metines, aidint bažnyčios varpui, skambant choro „Atminties aidai“ giesmėms, jie meldėsi už tuos, kurie negrįžo iš Sibiro, už tuos, kurių palaikai po daug metų vis dėlto atgulė Tėvynės žemėje, pagerbė ir žuvusius partizanus, dalijosi prisiminimais. Tą pačią dieną per pietus prie kryžiaus tremties metines pagerbė ir gėlių padėjo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas J. Paulauskas ragino buvusius tremtinius dalintis prisiminimais, kad liudijimai liktų ateitiems kartoms. Jam pritarė ir Klaipėdos rajono filialo tremtinių vadovas Jonas Kausteklis bei renginio vedėja V. Nekrevičiūtė. Minėjime giedojo ir meldėsi buvusių politinių kalinių ir tremtinių choras „Atminties aidai“ (vadovė Kristina Katauskienė).
„Mūsų kasmet vis mažiau ir mažiau“, – atsiduso ankstyvą birželio 14-osios rytą susirinkę buvę tremtiniai prie senojo parko, kur rymo kryžius Tautos skausmui atminti. Vieni ištremti dar vaikai, kiti paaugliai toli nuo namų, o kai kurie atskirti net nuo vieno iš tėvų, Sibire išgyveno dešimtis speiguotų žiemų ir karštų vasarų. Tremtyje užaugę, subrendę ir sukūrę šeimas – šiandien jie žilagalviai, gedintys negrįžusių artimųjų. Praeitį liudija ir tie, kurie gimė tremtyje, ir tie, kurie motinų įsčiose grįžo iš tremties į Tėvynę.
Gargždų miesto garbės pilietis, Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, gimęs tremtyje, ragino susirinkusiuosius dalintis prisiminimais, nors jie ir skaudina: „Prisiminimais, kurie jau blėsta iš mūsų širdžių, prisiminimais tų, kuriems kaip ir bažnyčios varpui, kuriam šiais metais 95-eri metai nuskambėjo. Jis skambėjo, kada buvo liūdna, kada sudegė bažnyčia, jis kvietė į pamaldas, kada tremtinių palaikai buvo parvežti ar perlaidojami partizanai. Dalinkimės prisiminimas tų, kurie šį kampelį ruošė, statė tą pasvirusį kryžių, kuris primena mums jau praėjusį laiką.“ Suteikęs palaiminimą klebonas J. Paulauskas palinkėjo buvusiems tremtiniams saugoti bendrystę ir neleisti užmaršties dulkėms užnešti tautos kančios.
Tremtyje gimusios Verutė Nekrevičiūtė ir Rita Lankutienė perskaitė pavardes tų 76 Klaipėdos rajono gyventojų, kurie buvo ištremti pirmieji. Prieš 80 metų birželio 14-osios naktį ištremtųjų sąrašą sudarė Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus Priekulėje vadovė Sabina Vinciūnienė.
Buvę tremtiniai nuoširdžiai dėkoja Kretingalės pagrindinės mokyklos mokiniams ir mokytojams, seniūnijai už atmintinų vietų sutvarkymą. Jaudindamiesi jie skaitė atvirukus, kuriuos, atsiliepdami į akciją „Gyvybės medis“, padarė ir užrašė šios mokyklos mokiniai.
Simbolinę dovaną – kepalėlį pačių keptos duonos – tremtiniams perdavė „Vaivorykštės“ gimnazistai. Ją suraikytą Emilija Uktverienė išdalijo susirinkusiesiems. Ne vienas prisiminė, kaip tremtyje trūko duonos ir ji nė iš tolo nepriminė tos, kurią kepdavo Tėvynėje…
Laikas paliečia ir žmones, ir paminklus. V. Nekrevičiūtė pasidžiaugė, kad Gargždų seniūnija atsiliepė į prašymą impregnuoti abu kryžius, o Savivaldybės tarybos narė Rasa Linkienė su vyru padedant seniūnijai sutvarkė paminklo partizanams plokštes.
Tą dieną žvakelės degė ir prie paminklo partizanams, ir senosiose miesto kapinėse prie paminklo negrįžusiems 1941–1953 tremtiniams, politiniams kaliniams atminti, ir prie perlaidotų partizanų kapų Laugalių kapinėse.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
