Ūkininkų išbandymas: derlius menkas, karvės šeriamos žiemos pašaru

Šiemet kaip reta anksti Klaipėdos rajone pradėta javapjūtė. Augalininkystę puoselėjantys ūkininkai nusiminę, kad dėl sausros itin menkas grūdų derlius. Išankstinės pirkimo-pardavimo sutartys nuvylė, nes kainos žemos.

Tačiau gyvulių augintojams šią vasarą dar sunkiau: nuo karščio kenčiantys galvijai šeriami žiemai paruoštu pašaru, ganyklos išdegusios kaip dykumoje. Guodžia tik svajonė sulaukti atolo ir papildyti žiemos atsargas.

Kulia dvigubai mažiau

Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės (KŽŪB) pirmininkas Gerardas Liorenšaitis kalbėjo, jog šiemet išskirtinai anksti pradėjo javapjūtę. Iš viso grūdinių kultūrų ir žirnių pasėjo 1 980 ha, iš jų trečdalis – žieminės. Tačiau pastarųjų plotai jau nukulti – šią savaitę pradėjo vasarinius javus, bet paaiškėjo, kad šie dar nepakankamai prinokę.

G. Liorenšaitis kalbėjo, jog šį pavasarį sėją dėl drėgmės pertek­liaus teko pradėti pora savaičių vėliau nei įprastai. „Gegužę, per patį augalų augimą, tik šiek tiek palijo. Patręšėme, bet jie neįsisavino trąšų, pasėliai išretėjo, puolė ligos“, – dėstė bendrovės vadovas. Jis stebėjosi išskirtine vasara: kaitra ir sausra. „Ir kas po tokio lietingo rudens galėjo nuspėti sausrą, – retoriškai ištarė G. Liorenšaitis. – Šiemet kuliame dvigubai mažiau nei pernai. Iš hektaro – vidutiniškai 3 tonos. Didžiajai daliai derliaus esame sudarę išankstines pirkimo-pardavimo sutartis – nepagalvojome, kad tiek mažai prikulsime.“

Išankstinės sutartys nuvylė: pasak pašnekovo, anksčiau per javapjūtę būdavo žemiausios grūdų supirkimo kainos, o dabar kviečiai, kvietrugiai superkami brangiau nei pagal sutartis. „Reikės vykdyti įsipareigojimus, nors daugelis ūkininkų jų neįvykdys“, – įsitikinęs bendrovės vadovas.

G. Liorenšaitis jau mąsto apie rudens sėją ir skaičiuoja nuostolius. „Reikės pasėti 1 000 hektarų žiemkenčių. Taigi tiek įdirbti žemės, kurios kietumėlis… Kiek pinigų reikės išleisti žemės ūkio padargų remontui“, – sakė pašnekovas.

Likvidavo karvių fermą

Kretingalės KŽŪB verčiasi ir gyvulininkyste. Šiemet ji likvidavo Pipirų karvių fermą – į kitą ūkį Skuodo rajone iškeliavo 100 melžiamų karvių. „Ir gyvuliai sveiki, ir mums finansiškai apsimokėjo“, – džiaugėsi bendrovės vadovas. Anot jo, neekonomiška buvo dvi karvių fermos skirtinguose kaimuose. Be to, melžėjų sunku rasti. Kopūstų fermoje dabar 200 melžiamų karvių, o iš viso bendrovėje – 800 galvijų. Per karščius sumažėjo primilžiai, krito pieno supirkimo kainos. „Savikaina – 32 centai už kilogramą, o gauname 24 ct. Primokėti turime už tai, kad parduodame“, – ironizavo G. Liorenšaitis.

Kretingališkiai karves gano lauke, bet parginus į fermą, šeriama žiemos racionu – miltais, šienainiu. Vieną tranšėją žiemai pagaminto pašaro jau suėdė.

Geriausiai užderėjo žieminiai kvietrugiai

Grūdines kultūras Venckų kaime auginantis Gintautas Prišmontas guodėsi, kad nuo sausros labiau kenčia gyvulių augintojai. „Rudenį buvau pasėjęs 80 ha žiemkenčių, bet išliko apie 20 ha. Nukūliau kvietrugius – apie 5 t iš hektaro byrėjo. Manau, kad tai pats geriausias derlius šiemet. Ir kainos geros – žymiai didesnės nei anksčiau“, – dėstė G. Prišmontas.

Tačiau vasarojus, kurio pasėjo apie 200 ha, optimizmo nekelia. Nukūlė tik žirnius – pusantros tonos iš hektaro byrėjo. „Per karščius mažai žydėjo ir nemezgė – tokių žirnių neteko matyti, – atsiduso ūkininkas. – Nebuvo lietaus – augalai vegetavo.“ Jis pasakojo ir apie kitas bėdas. Pavasarį pasėjo rapsus – nesudygo 10 ha, iš naujo pasėjo grikius.

G. Prišmontas gailėjosi, kad susigundė išankstinėmis sutartimis – teks parduoti vasarinius kviečius.

Į ganyklą – naktį

Pieno ūkio savininkė Vaidutė Leonauskienė iš Šilėnų kaimo Endriejavo seniūnijos prisipažino, jog baisu prisiminti patvinusius laukus praėjusį rudenį. Tačiau ši vasara nustebino karščiais ir sausra. „Norėjome protingos saulės ir drėgmės“, – prisipažino ūkininkė.

Sudėtinga ši vasara žemės ūkio verslą plėtojantiems ūkininkams. „Dieną gyvuliai tvarte šeriami žiemos atsargomis. Naktį ganosi ganykloje. Žolės dar šiek tiek yra, bet jeigu nepalis“, – nuogąstavo V. Leonauskienė.

Ūkyje laikoma 150 galvijų, iš jų 70 melžiamų karvių. Pasak pašnekovės, šiuo metu primilžiai sumažėję apie 250 kg per dieną, palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu.

Šiemet Leonauskai pasiruošė tik pusę žiemai reikalingo pašarų kiekio – laukia atolo, o lietaus vis nėra. Ūkininkė nusivylusi ir grūdų, auginamų gyvulių pašarui, derliumi.

Išsaugoti sveiką bandą

„Šią kaitrią vasarą gyvuliai kenčia labiau nei žmonės. Jiems optimali temperatūra – nuo 5 C iki 10 C laipsnių šilumos, – dėstė ūkininkas Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo Kretingalės seniūnijos. – Šiuo metu primilžiai sumažėjo 500 kilogramų per dieną, nors melžiamos karvės šeriamos įprastai. Bet svarbiausia dabar – gelbėti gyvulius nuo karščio, kad nenutiktų bėdų.“

Melžiamas karves, kurių laiko šimtą, kasdien išleidžia į ganyklą, anot ūkininko, pasivaikščioti: lauke praleidžia 3–4 valandas. Karvės nesitraukia nuo vandens statinės – reikia nuolat ją papildyti. Žolės labai mažai – tvarte šeriama tuo pačiu pašaru kaip žiemą – šiųmečiu šienainiu ir pernykščiu silosu. Karvės lepinamos rapsų ir sojos grūdais. Sudėtinga melžėjoms melžti įkaitusiose melžimo patalpose.

Mėsiniai galvijai, kurių M. Skroblys su sūnumi Algirdu augina apie 200, į lauką išeina kada nori. Jie irgi apspitę tvenkinį, girdyklą. „Keisti pastarieji metai: rudenį perlijo, dabar perdžiovino“, – apgailestavo ūkininkas. Jis pridūrė, kad vasarinių javų, kuriuos augina pašarui, derlius menkas. Ir guodžiasi tuo, kad šiek tiek palyja – laukai pradeda žaliuoti.

Nuo įsipareigojimų neatleidžiami

Pasak rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Genovaitės Valauskienės, ūkininkų javų laukai skirtingi: vienur javai reti, žemi, smulkios varpos. „Priklauso nuo kritulių kiekio, o gal ir priežiūros, – kalbėjo ji. – Ūkininkai skundžiasi menku derliumi: kulia 20–30 proc. mažiau nei ankstesniais metais. Pernai derlių niokojo liūtis, o šiemet – sausra. Supirkėjai taikys sankcijas, jeigu ūkininkai, sudarę sutartis, nevykdys įsipareigojimų – vengs parduoti nukultą derlių“, – akcentavo ji.

Žemės ūkio ministerija išplatino pareiškimą, kad paskelbus ekstremalią situaciją Lietuvoje ūkininkai nėra savaime atleidžiami nuo sutartinių įsipareigojimų su verslo objektais vykdymo. Žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė atkreipė dėmesį, jog žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutartis yra verslo sutartis, kurią pasirašydamos abi pusės laisva valia prisiima su jos vykdymu susijusias pareigas ir atsakomybę.