Ukrainietė muzikos mokytoja ir gargždiškiai muzikai: ateikite į paramos Ukrainai koncertus
Laisvės gatvėje, Gargžduose, prieglobstį savo šeimos nariams radusi ukrainietė muzikė Irina Beza, prie savo Tėvynės laisvės kovos nori prisidėti tuo, kuo gali. Tuo, ką pati profesionaliausiai sugeba. Būdama muzikos mokytoja kartu su žinomais Gargždų muzikos mokyklos pedagogais Vlada ir Sigitu Stalmokais ji rengia paramos koncertą savo miesto Vyšhorodo gynėjams, medikams, vaikams. Pirmasis koncertas šv. Mykolo bažnyčioje vyks jau rytoj. Dvasinė koncerto programa bus atliekama prieš ir po šv. Mišių. Žmonių pagal išgales paaukotos lėšos bus skiriamos labai reikalingai humanitarinei pagalbai Vyšhorode.
Džiaugiasi patirtu gerumu
Gargždų muzikos mokyklos žinomų pedagogų Sigito ir Vlados Stalmokų jaukūs namai pastaruoju metu skamba ne tik muzikos garsais. Pavasarinėmis salotomis kvepiančiuose namuose švelniai rankomis apsivijusi močiutę Iriną nuolat čiauška trimetė Kira, o balso tembrą bando parodyti ir šešių mėnesių Maksimas, meiliai supamas mamos Olgos.
Sigitas ir Vlada muzikalios šeimos namus svetingai atvėrė Ukrainos pabėgėliams. „Neįsivaizduoju, kaip mes, tikintieji, galėtume kitaip pasielgti, kai Ukrainoje vyksta toks baisus karas! Ukrainiečiams tenka atremti neįtikėtiną rusų kariuomenės agresiją, išgyventi tikrą siaubą. Mūsų pareiga yra kiek tik galime padėti. Tai mes ir padėjome suteikdami savąją pastogę, kiti žmonės Lietuvoje juk irgi padeda įvairiais būdais: kas aukoja, kas savanoriauja“, – samprotavo Vlada. Ji papasakojo, kad turėjo pažįstamų žmonių, kurie važiuoja parvežti Ukrainos pabėgėlius nuo Lenkijos sienos. Tiesiog iš lūpų į lūpas žinia, kam reikia padėti, kas gali apgyvendinti, taip pat informaciją teikia atitinkamos organizacijos, tokios kaip „Stiprūs kartu“.
Gargždiškių šeimoje saugia ir malonia atmosfera dabar džiaugiasi ukrainietės iš Vyšhorodo, kuris yra tik keliasdešimt kilometrų nuo Kijivo, muzikos mokytojos Irinos Bezos marti Olga bei anūkėliai Kira ir Maksimka.
Tebemoko savo mokinius
Spinduliuojančia šypsena, tačiau liūdnų akių žvilgsniu pasitinkanti Irina „Bangai“ sako, kad Stalmokų globoje jaučiasi tarsi savo namuose. „Sigitas ir Vlada yra nuostabūs žmonės, man atrodo, kad juos pažįstu jau labai seniai. Jaučiamės lyg artimiausi giminės, lyg viena šeima būtume“, – jaudindamasi kalba Irina.
Vyšhorodo muzikos mokykloje ir privačioje mokykloje vokalą dėsčiusi, chorvedės išsilavinimą turinti I. Beza įsitikinusi, kad gyvenime nebūna atsitiktinumų, o Dievas žmogui duoda tokią naštą, kokią jis įstengia pakelti. Irina papasakojo, kad ji jau ne vienerius metus patarnauja Evangelijos tikėjimo bažnyčioje. Tikėjimas ją gelbėjo pačiomis sunkiausiomis karo dienomis. „Būdavo akimirkų, kad gelbėdavausi tik maldos galia, jos žodžius nuolat rašydavau ir feisbuke.
Dievas nuveda pas gerus žmones. Manau, kad patyrę skaudžius išgyvenimus mes visgi esame apdovanoti tuo prasmingu susitikimu su Stalmokais“, – dėkodama už suteiktus namus kalbėjo Irina ypač džiaugdamasi, kad sutapo net jų profesijos, pomėgiai.
Irina ir Gargžduose gyvendama tebemoko savo mokinius Ukrainoje. Žinoma, nuotoliniu būdu. „Mokyti nuotoliniu būdu persiorientavome per koronaviruso karantiną. Taigi tai nėra naujiena. Daug mano mokinių per karą išsisklaidė po Ukrainą, pasitraukė į užsienį. Tačiau tiems, kurie liko, pamokos yra labai svarbu. Jų metu mokiniai emociškai aprimsta, užsimiršta. Vaikai pažeisti karo baisumų“, – jautriai pasakoja Irina. Mokytoja didžiuojasi, kad du jos mokiniai šiuo metu savanoriauja Vyšhorodo teritorinėje gynyboje.
Dukra ir vyras – gynyboje
I. Beza su marčia ir anūkėliais iš Vyšegrado pasitraukė praėjus dviem savaitėms, kai prasidėjo karas. Jos vyras Aleksandras pasiliko mieste, anksčiau buvęs žuvininkystės specialistas, dabar dirba taksistu ir savanoriauja visuomeninėje organizacijoje. Aleksandras išvežioja paskirstytą humanitarinę pagalbą ligoninėms, vaikų namams, apsaugos postams.
„Mano dukra liko Ukrainoje. Ji yra kariniuose mokymuose, kartu su kurso draugais jau baigia mokslus, dukra bus ryšininkė“, – pasakoja Irina. Jos kiti šeimos nariai gyvena baisiausiose karo zonose – Mariupolyje, Charkove. Irina kilusi iš Vakarų Ukrainos, Ternoplolio, augo keturiese: dvi seserys ir du broliai. Vos sulaikydama ašaras ji pasakoja, kad brolio šeima iš Mariupolio pasitraukė vos prieš keletą dienų. „Jie patyrė tiek daug kančių, kad sunku žodžiais apsakyti. Tai, ką išgyvenome mes, nepalyginama su tuo, ką jiems teko patirti“, – dėl savo artimųjų likimo jaudulio neslėpė Irina. Moteris prisiminė, kad karo nuojauta buvo, net jos draugas iš Didžiosios Britanijos skambino ir perspėjo, kad karas tikrai bus. Tačiau pašnekovė akcentuoja, kad žmogiška yra netikėti tuo, kas gali nutikti blogiausia. Tad jie nepasidavė jokiai panikai, ir neplanavo palikti savųjų namų.
Taikinys – Nacionalinė gvardija
Vyšhorodas yra vienas svarbiausių miestų kelyje į Kijivą, miesto pakraštyje buvo Nacionalinės gvardijos dalinys. „Vasario 24-osios rytą, 4 val., pradėjo bombarduoti būtent dalinį. Mūsų namai nenukentėjo, tačiau bombardavimą jautėme taip stipriai, kad kilnojosi grindys ir drebėjo langai. Paskambinau labai sunerimusi vyrui, jis ramiai atsakė: „Tai – karas“, – pirmąsias skaudžių gyvenimo permainų akimirkas prisimena pabėgėlė.
„Iš pradžių net nemanėme kur nors trauktis. Galvojome, kad tai bus tik Rusijos pagąsdinimas. Tačiau suvokę, kad tai jau tikra agresoriaus invazija, pajutome realią grėsmę šeimos išlikimui ir nutarėme trauktis. Tokių variantų, kad trauktumėmės į Vokietiją, Švediją, Šveicariją, net nenagrinėjome. Turime giminių Ispanijoje, tačiau pasirinkome Lietuvą, nes jūsų šalis yra labai draugiška Ukrainai, persipina ir mūsų istorijos“, – paaiškino „Bangos“ pašnekovė, kodėl pasirinko būtent Lietuvą.
Svarbus kelias į Kijivą
Vyšhorodas (ukr. Вишгород) – yra Kijivo srityje, 18 km į šiaurę nuo Kijevo, Dniepro dešiniajame krante, tai – rajono centras. Vyšhorodas rašytiniuose šaltiniuose minimas jau nuo 946 m. Tuo metu tai buvo svarbus miestas, plėtojamas kunigaikštienės Olgos. Mieste gyvendavo Kijivo kunigaikščiai, 988 m. pastatyta Šv. Boriso ir Šv. Glebo cerkvė su šventųjų palaikais.
„Vyšhorodas garbingoje praeityje buvo tarsi kunigaikščių šeimos lizdas, kuriame buvo auginami vaikai. Vadinasi, tai šventas miestas, labai svarbus dvasine prasme miestas šalia Kijivo, išsidėstęs aukščiau už jį. Tad karui prasidėjus miestas Ukrainos kariuomenės buvo labai saugomas, nes būtent per jį rusofašistų armija planavo žengti į sostinę. Galbūt dėl to, kad miestas buvo itin įtvirtintas, jis išliko, nors aplinkiniai kaimai buvo žvėriškai subombarduoti“, – skausmingai žodžius renka Irina.
Muzikos pedagogė baisisi Rusijos agresijos padariniais ir aiškinimu, esą Ukrainoje kovoja prieš nacius. „Tokia priedanga yra visiška nesąmonė. Mes kasdieniame gyvenime puikiai sugyvenome: ukrainiečiai ir rusai, buvo įprasta kalbėti ir rusiškai, ir ukrainietiškai, juk daug giminių, istorijos tarpsnių tarpusavyje susipynę. Savo darbe aš naudojausi ir rusų muzikos klasika. Tai apie kokį esą mūsų nacizmą sapalioja žiaurūs okupantai?“ – klausia Irina.
Velykinėse mišiose – dvasinga muzika
I. Beza tvirtai sako, kad didžiuojasi Ukrainos kariuomenės narsa, stiprybe ginant Tėvynę. „Jie labai narsūs. Neįsivaizduojamai. Mes laimėsime. Ir aš Lietuvoje esu tik laikinai, grįšime į savo namus. Dabar mano misija yra anūkams suteikti saugias gyvenimo sąlygas, o kiti šeimos, giminės nariai kovoja už Ukrainos laisvę. Mes norime prisidėti ir Lietuvoje, tuo galime“, – sakė Irina.
„Bangos“ pašnekovė įsitikinusi, kad Ukrainos tvirtybė yra tarsi skydas Lietuvai. Ukrainiečiai labai vertina Lietuvos visokeriopą pagalbą. „Mano vyras savanoriauja visuomeninėje organizacijoje, kuri gali ir raštiškai Klaipėdos rajono savivaldybei atsiųsti pagalbos prašymą. Aleksandras gerai žino, ko dabar itin trūksta mūsų Vyšhorodo gynėjams, ligoninėms, vaikų namams. Postuose sargybiniams reikia šalmų, apsaugos liemenių, kitos amunicijos. Taip, Ukraina šių priemonių gauna, tačiau pirmiausia ji yra skiriama frontui, stinga tiems, kurie saugo užnugarį. Vaikų namams, ligoninėms stinga visko, na, įsivaizduokite, ko tokioms įstaigoms reikia kasdien: medikamentų, tvarsliavos ir kt.“, – paaiškina Irina.
Ji sako, kad jos, Vlados ir Sigito geros mintys sutapo: „Juk visi esame muzikantai. Tad subrendo idėja nuveikti kažką prasmingo Ukrainos labui: nusprendėme Gargžduose surengti koncertus, kurių metu paaukotas lėšas skirsime Vyšhorodui, kad galėtų įsigyti reikiamų priemonių. Tai bus dvasinga koncertinė programa. Dėkojame, kad mus pirmąją ir antrąją Velykų dienas priima Šv. Mykolo bažnyčia ir klebonas kanauninkas Jonas Paulauskas, o balandžio 28 d. rajono gyventojus labai nuoširdžiai kviečiame į paramos Ukrainai koncertą Kultūros centre.“
Vilija BUTKUVIENĖ
Dėmesio. Kas galėtų paaukoti, paremti humanitarinę pagalbą Vyšhorodo miestui arba turi idėjų, pasiūlymų, kaip tai padaryti, gali paskambinti Vladai ir Sigitui Stalmokams, tel.: 8 6 14 55645, 8 686 21282.
Paramos koncertai vyks balandžio 17 d., sekmadienį, balandžio 18 d., pirmadienį, Gargždų bažnyčioje, prieš ir po šv. Mišių 12 val. Koncertas Gargždų kultūros centre vyks balandžio 28 d. 18 val.
