Vaikai nedrįsta prabilti apie skriaudą

Klaipėdos rajone dirbantys pedagogai ir Švietimo centro atstovai tikina lyderiaujantys smurto prevencijoje. Tačiau programų efektyvumu kartais dvejoti verčia patylomis, o neretai ir socialiniuose tinkluose atverti smurto ar patyčių proveržiai. „Banga“ specia­listų padedama pažvelgė į šias jautrias ir galimai moksleivių pečius slegiančias opas įvairiapusiškai: gvildenome tiek jų pasekmes, tiek taikytinas prevencijos priemones, išklausėme ir pačius moksleivius.

Švietimo centro direktorė R. Sirutienė: „Siekdami mokinių sėkmės mokykloje ir gyvenime, sudarome galimybes mokinių socialinio, emocinio ugdymo poreikių tenkinimui ir skiriame ne mažiau kaip vieną savaitinę valandą nuosekliems užsiėmimams. Tai mažina probleminį elgesį, patyčias, smurtinius nusikaltimus, alkoholinių gėrimų, tabako ir psichotropinių medžiagų vartojimą.Gali lemti mažytis įvykis

Smurtą ar patyčias kenčiantys moksleiviai dažniausiai apie tai, ką išgyvena, nekalba viešai ir renkasi anoniminę emocinę pagalbą. Anot „Jaunimo linijos“, vienos didžiausių Lietuvoje veikiančių nemokamos emocinės paramos telefonu ir elektroniniais laiškais tarnybos, Klaipėdos padalinio vadovės Kristinos Kalantaitės, paauglius dažniausiai kamuoja santykių su bendraamžiais problemos. „Labai dažnai jie dalijasi patyčių, fizinio ir psichologinio smurto patirtimi. Atveriamos širdys, išsakomas vidinis skausmas su visais kylančiais jausmais, mintimis, ašaromis“, – realybe dalijosi K. Kalantaitė. Pasak jos, kai kurie jaunuoliai net galvoja apie savižudybę arba jau būna pradėję save žaloti pokalbio metu. „Įsivaizduokite įskaudintą, liūdną ir sutrikusį jaunuolį. Jis pilnas neapykantos, baimės. Ir taip kasdien. Su sunkumais bandančiam susidoroti žmogui savižudybė ima atrodyti vienintelė išeitis. Kartais užtenka vieno mažyčio įvykio, kuris perpildo taurę, ir žmogus nusižudo“, – pasakojo „Jaunimo linijos“ vadovė. Anot jos, mokyklose būtina diegti ilgalaikes smurto prevencijos programas. Jos turėtų trukti ilgiau negu vienerius metus. Tai turi būti nuolatinis procesas ir darbas tiek su mokyklos bendruomene, tiek su tėvais ir pačiais moksleiviais.

Patyčių dažnis – didžiausias

Emocinę anoniminę pagalbą telefonu vaikams teikia „Vaikų linija“. Kaip „Bangą“ informavo Klaipėdos skyriaus vadovė Jurgita Vainauskienė, skambinantieji dažniausiai kenčia nuo patyčių. „Per metus sulaukiame apie

2 500 skambučių. Dažniausiai vaikai patiria patyčias. Tai rodo ir tarptautinės mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos studijos atliekami tyrimai. Palyginti su kitomis šalimis, patyčių dažnis Lietuvos mokyklose kol kas lieka vienas didžiausių“, – komentavo J. Vainauskienė. Anot „Vaikų linijos“ vadovės, tyčiojamasi dažniausiai tuomet, kai sumažėja suaugusiųjų priežiūra: klasėje ar koridoriuje per pertraukas. Norint to išvengti, mokykloje reikia įvardyti suaugusius asmenis, į kuriuos vaikai, tėvai, mokytojai tiesiogiai, telefonu ar elektroniniu paštu galėtų saugiai kreiptis, norėdami papasakoti apie jų patirtą ar stebėtą netinkamą elgesį. Tai padėtų mokykloje kurti atvirumo atmosferą. Jeigu tinkamo ir greito reagavimo nėra, gali susidaryti įspūdis, kad toks elgesys priimtinas. „Nesiimant prevencinių priemonių, vaikai, patiriantys patyčias, jausis bejėgiai. O skriaudėjai patyčias gali suprasti kaip priimtiną saviraiškos ar problemų sprendimo būdą“, – pabrėžė J. Vainauskienė. Anot jos, vaikai dažnai nedrįsta prabilti apie patiriamą skriaudą. „Jie bijo nuliūdinti savo tėvus. Tad itin svarbu parodyti vaikams, kad kreipimasis pagalbos yra teigiamas dalykas. Smurtą ir patyčias patiriančiam vaikui labai svarbus tėvų supratimas ir palaikymas“, – sakė ji.

Prevencijos programose – lyderiai

Pagal Vyriausybės priimtas Švietimo įstatymo pataisas kiekviena bendrojo ugdymo mokykla ir profesinio mokymo įstaiga turės vykdyti bent vieną nuoseklią, ilgalaikę socialines ir emocines kompetencijas ugdančią prevencinę programą. Visose mokyklose bus sukurta smurto prevencijos sistema, skatinanti ne nutylėti patyčių ar smurto atvejus, bet veiksmingai spręsti problemą – jei reikia, ir įtraukiant policiją, Vaiko teisių tarnybą ir kitas institucijas. Kaip „Bangą“ užtikrino Klaipėdos rajono švietimo centro direktorė Ramutė Sirutienė, šios pataisos permainų rajono mokykloms neatneš. Mat jose socialinio ir emocinio ugdymo, patyčių prevencijos programų imtasi dar 2008 metais. „Nelaukėme Švietimo įstatymo pataisų. Vadovavomės požiūriu, kad mokyklose reikia ne pavienių prevencinių renginių („Diena be patyčių“, „Rūkymui – ne?“ ir pan.), o nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo ir susitarimų kuriant mokiniams saugią mokymosi aplinką. Tik taip vaikams padėsime formuoti įgūdžius, padedančius patirti sėkmę mokykloje ir gyvenime,– dėstė R. Sirutienė ir reziumavo, kad Klaipėdos rajono savivaldybė socialinio ir emocinio ugdymo programų įgyvendinime vienareikšmiškai yra lyderė šalyje. „Nors dar ir yra problemų, tačiau esame toli pažengę ir skleidžiame gerąją patirtį kitoms šalies savivaldybėms“, – sakė ji.

Rezultatai akivaizdūs

Anot Klaipėdos rajono mero pavaduotojos Violetos Riaukienės, smurto prevencijos programos būtinos tiek šių dienų mokyklose, tiek darželiuose. „Pati 24 metus dirbau mokytoja. 10 metų pamokose taikiau socialinio, emocinio ugdymo programą. Galiu užtikrinti, jei mokytojai nuoširdžiai ir tinkamai panaudoja tokių programų medžiagą, rezultatai akivaizdūs. Jose pateikiamas aiškus priemonių kompleksas, konkretūs ir praktiški pavyzdžiai iš kasdienybės. Vaikai išmoksta, kaip vertinti ir elgtis smurto ir patyčių atvejais. Moksleiviai įgauna bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, kurie galbūt ne visada įdiegiami šeimose“, – sakė V. Riaukienė ir pabrėžė, kad smurto ir patyčių prevencija – nuoseklus darbas. Tad Klaipėdos rajono savivaldybės iniciatyva mokyklos neapsiriboja socialinių įgūdžių programomis, jose dirba bent po vieną psichologą.

Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis pritarė, kad mokyklose įgyvendinamos smurto prevencijos programos vienareikšmiškai pasitvirtina. „Žinoma, kuomet įstaigoje mokosi daugiau nei 700 vaikų, pasitaiko visko: moksleiviai ir apsipyksta, ir apsižodžiuoja, tačiau svarbiausia jų reakcija į šias situacijas. Per klasės valandėles jie sužino, kaip elgtis tokiais atvejais ir kur ieškoti pagalbos“, – komentavo A. Alčauskis. Pasak jo, smurto prevencijos programos leidžia užbėgti įvykiams už akių ir išvengti skaudžių patirčių.

O štai „Minijos“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir Vaiko gerovės komisijos pirmininkė Ramunė Balsytė pasidžiaugė, kad mokyklose taikomos ne tik smurto, tačiau ir socialinio, ir emocinio ugdymo, gyvenimo įgūdžių programos. „Taip moksleiviai įgyja socialines, emocines kompetencijas. Joms esant, apie smurtą vaikų galvose nėra nė minčių“, – sakė R. Balsytė ir pabrėžė, kad mokyk­la yra gyvas organizmas. „Per pietų pertraukas į valgyklą lekia kone 500 vaikų. Tad nori nenori, kažkas kažką pastumia. Norint suprasti, reikėtų bent savaitę praleisti mokykloje. Tuomet būtų aišku, kad joje vienareikšmiškai išvengti smurto atvejų tiesiog neįmanoma“,– sakė Šeimos gerovės komisijos pirmininkė.

Anot naujojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos prezidento Mariaus Bertulio, smurto ir patyčių problemos egzistuoja nebent 6–8 klasėse, o pravėrus gimnazijos duris tokie „žaidimai“ baigiasi.Galioja įprastos gyvenimo normos

Anot naujojo Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos prezidento Mariaus Bertulio, smurto ir patyčių problemos egzistuoja nebent 6–8 klasėse, o pravėrus gimnazijos duris tokie „žaidimai“ baigiasi. „Galiu ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad tai mokykloje nevyksta. Ateiname mokytis, siekti savo svajonių. Žmonės dažnai išpučia burbulą. Pakaktų pabūti mokykloje per pertraukas ir kiekvienas įsitikintų, kad čia smurtu ir patyčiomis nė nekvepia“, – tikino gimnazistas. „Bangai“ pasiteiravus, kas, jo manymu, visgi gali lemti patyčių ir smurto užuomazgas, prezidentas įvardijo perdėtą norą išsiskirti ir brendimo periodą. „Mokyklose kaip ir kasdieniame gyvenime galioja tos pačios gyvenimo normos. Tie, kurie stengiasi išsiskirti, pavyzdžiui, šokiruojančia išvaizda, visuomet sulauks ir neigiamų atgarsių. Kiekvienas renkasi pats, tačiau manau, kad labiau vertėtų stengtis sužibėti pasiekimais, gabumais. O kalbant apie smurtą, esu pastebėjęs tik tiek, kad paaugliai vaikinai dažniausiai mušasi dėl merginų. To neišvengsi, tai tiesiog genetika. Paliudytų kiekvienas biologijos mokytojas“, – mintimis dalijosi M. Bertulis ir užtikrino, kad mokytojai visuomet pasiruošę išklausyti ir ištiesti pagalbos ranką.


  • Šiuo metu net 30 proc. Lietuvos vaikų mokykloje patiria psichologinį smurtą, tačiau tose mokyklose, kuriose įgyvendinamos smurto prevencijos programos, patyčias patiria perpus mažiau vaikų – 15 proc. Nustatyta, kad efektyviai vykdant smurto prevenciją nuo smurto kasmet būtų galima apsaugoti 60 tūkst. vaikų.
  • Šiais metais socialinio ir emocinio ugdymo programoms Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė beveik 14 tūkst. Eur. Saugiai mokykloje Klaipėdos rajone jaučiasi daugiau nei 50 proc. moksleivių, tuo tarpu Lietuvoje – tik 15 proc.“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių