Vaiko paieškos viešinimas: tarp greitos pagalbos ir ilgalaikės žalos

Klaipėdos rajoną ir visą Lietuvą apskriejusi nerimastinga žinia apie išėjusį iš vienos Gargždų mokyklos ir popiet esą dingusį moksleivį, laimei, tą patį vakarą nublėso: paauglys buvo surastas gyvas ir sveikas, kalbama, draugo namuose. Tačiau šis įvykis atskleidė šalies mastu jau kurį laiką vyraujančią opią problemą – nekontroliuojamą nepilnamečių asmens duomenų viešinimą. Nors policija vertina visuomenės pagalbą, vaiko teisių gynėjai perspėja, kad be aiškaus ir pagrįsto tikslo platinti nepilnamečių nuotraukas draudžiama.
Ar visuomenė geba atskirti gelbėjimo misiją nuo ilgalaikės teisinės ir emocinės žalos?
Rastas pas draugą
Žinia apie dingusį nepilnametį išplito spalio pradžioje. „Dingo vaikas!“ – skelbta socialiniuose tinkluose, nurodant paauglio vardą, dingimo aplinkybes bei pridedant jo nuotrauką. Šiuo Gargžduose paskelbtu pagalbos šauksmu tą pačią dieną mirgėjo ir didžiausi šalies internetiniai portalai.
Įdomiausia, kad dingusiojo artimieji pirmiausia griebėsi socialinių tinklų vaikui ieškoti, o į policiją kreipėsi tik vėlų vakarą. „Pranešimo sulaukėme spalio 1 dieną apie 22 valandą. Paaiškėjo, kad dingo ne vienas paauglys, o visas būrys. Tačiau policija, net ir nesulaukusi oficialaus pranešimo, tik pamačiusi socialiniuose tinkluose informaciją apie dingusį nepilnametį, pati ėmėsi iniciatyvos jo ieškoti. Sužinojome, kad dingo, o gal tiksliau slapstėsi, visas būrys jaunuolių. Pareigūnams pavyko juos surasti, tačiau šie paspruko, slėpėsi“, – „Bangai“ komentavo Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus viršininkas Andrius Burba, patikslinęs, kad ikiteisminio tyrimo dėl šio atvejo nespėta pradėti.
Laimei, moksleivis, apie kurio dingimą paskelbta socialiniuose tinkluose, netruko būti surastas. Gyvas ir sveikas, neoficialiais duomenimis, jis buvo rastas draugo namuose. Kokios paauglio dingimo priežastys, žino tiks jis pats ir, ko gero, jo artimieji. Tačiau ar šis vaikinas susimąstė, kiek jo poelgis kainavo brangiausiems jo žmonėms – kiek streso ir išgyvenimų jie patyrė? O ar pagalvojo, kad tik per plauką ant kojų nebuvo sukeltos specialiosios tarnybos, kad jis būtų surastas? Veikiausiai, ne.
Tad visai nekeista, kad nemaža visuomenės dalis piktinasi, jog savo valia dingstantys nepilnamečiai, tokiu būdu galbūt tikėdamiesi pagąsdinti tėvus, mokytojus ar kitus asmenis, už tai nesulaukia jokios atsakomybės.

Perteklinė informacija it virusas
Ši moksleivio dingimo istorija – tik viena iš daugelio, nes šalyje kone kas savaitę galima išgirsti apie dingusį vaiką ar paauglį. Dauguma jų baigiasi paprastai: pasirodo, vaikui išsikrovė telefonas ir jis negalėjo laiku susisiekti su tėvais (taip praėjusią savaitę atsitiko Klaipėdoje) arba paauglys užsibuvo linksmoje kompanijoje, o kartais ir tyčia neatsiliepia į artimųjų skambučius, norėdamas bent kelias valandas „laisvai pagyventi“. Nepilnamečių paieškos socialiniuose tinkluose tapo beveik kasdienybe, tačiau Gargždų atvejis atskleidė ir kitą nepilnamečių paieškų pusę – jų duomenų viešinimą.
Mokyklos direktoriaus pavaduotoja Ilma Agajan atvirai kalba apie atsakingo viešinimo svarbą. Ji supranta tėvų emocijas, kai jie pasiruošę griebtis bet kokio šiaudo, tačiau pabrėžia: „Po sėk­mingų paieškų ieškotam vaikui ar paaugliui tenka su informacija apie jo dingimą gyventi, ji išplinta it koks virusas ir gali pridaryti nemenkos žalos.“ I. Agajan įsitikinusi, kad policija turėtų turėti aiškius algoritmus, kaip elgtis tokioje situacijoje atsidūrusiems dingusio nepilnamečio tėvams ar kitiems artimiesiems. Anot jos, pirmiausia apie ištikusią bėdą jie turėtų pranešti policijai, kuri turi imtis paieškų, ir tik tuomet prireikus viešinti nuotraukas ar skelbti kitą informaciją, gerai apgalvojus pasekmes.
Mokyklos atstovės nuomone, dingus vaikui ar paaugliui, ir taip įsijungia visos atsakingos institucijos. Pedagogė patvirtino, kad, dingus jų moksleiviui, kuris mokyklą lanko tik pirmuosius metus, įstaiga taip pat aktyviai įsitraukė: „Šį atvejį aptarėme Vaiko gerovės komisijoje. Tiek paauglio klasės vadovė, tiek direktorė bendradarbiavo, teikė mamai visą reikalingą informaciją. Ir tas pačias kameras atsisukome, žiūrėjome, kur vaikas buvo, kur išėjo. Ir telefoną padėjome surasti. Darėme viską, kas mūsų galioje“, – „Bangai“ kalbėjo I. Agajan, dėl asmens duomenų apsaugos plačiau neaptarinėdama nei paauglio, nei jo dingimo aplinkybių.

Pagalbą vertina, bet prašo atsakingumo
Apie tai, ar vos tik prieš kelias valandas dingusio nepilnamečio artimieji bei kiti asmenys neturėtų atsakingiau viešinti jo duomenų, „Banga“ kalbėjosi ir su Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininku Ramūnu Stasiuliu. Jis patvirtino, kad informacija apie nepilnamečius turėtų būti viešinama ribotai, išskyrus atvejus, kai „iškyla grėsmė nepilnamečio asmens gyvybei, jis dingęs be žinios ir prašoma visuomenės pagalbos“.
Pareigūnai vertina visuomenės pagalbą, tačiau prašo informacija dalintis atsakingai, nenurodant visos asmens gimimo datos ar tikslaus adreso.
Taip pat dingusiojo artimųjų ir visuomenės prašoma asmeniui atsiradus ir policijai paviešinus informaciją, jog asmuo surastas, ištrinti ieškoto nepilnamečio asmens nuotrauką iš viešosios erdvės. Tai ypač aktualu turint omenyje, kad yra atvejų, kai kelias valandas ar pusdienį su tėvais nebendravęs, jiems neatsiliepęs dingęs vaikas tiesiog bando pagąsdinti tėvus ar mokytojus, o tai rodo apie esamas problemas namuose ar ugdymo įstaigoje.

Teisinė riba: viešinimas tik su tikslu
O ką šiuo klausimu mano vaiko teisių apsaugos specialistai, kurių klausėme, kur yra riba tarp pagalbos ir žalos, kalbant apie nepilnamečių paieškas? Atsakydama į redakcijos užklausą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Metodinės pagalbos, nacio­nalinio ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė pabrėžė, jog mūsų šalies įstatymai numato ypatingą vaiko teisės į atvaizdą apsaugą.
„Vaiko nuotrauka, istorija, vardas, kiti asmeniniai duomenys negali būti viešinami be aiškaus ir pagrįsto tikslo. Toks tikslas gali būti, pavyzdžiui, dingusio vaiko paieška“, – teigė U. Klingerė.
Patariama vaiko atvaizdu socialiniuose tinkluose dalintis tik tada, kai yra policijos paskelbta vaiko paieška, aiškiai nurodant, kur kreiptis. Jeigu nuotrauka platinama dar nepranešus policijai, visuomet geriausia pasikonsultuoti su teisėsaugos atstovais, kad klaidinga informacija neapsunkintų paieškos.
VVTAĮT atstovė akcentavo ne tik viešinimo, bet ir pašalinimo svarbą: „Vaikui atsiradus, ne mažiau svarbu visą su juo susijusią informaciją ir nuotraukas iš socialinės erdvės pašalinti.“ Ji primena, kad, vaikui ne visada gebant apginti savo privatumą, atsakomybė tenka suaugusiesiems. Tėvai dėl galimo vaiko asmens duomenų pažeidimo gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ar teismą.
Vaiko teisių gynėjų taip pat teiravomės, ar jiems žinomas atvejis apie dingusį moksleivį ir ar atsiradus paaugliui jam ir jo šeimai teikiama kokia nors pagalba? U. Klingerės teigimu, vaiko teisių gynėjai visuomet reaguoja, kai pranešama apie galimą vaiko teisių pažeidimą, įskaitant vaiko dingimą. Atsiradus vaikui, VVTAĮT užduotis tampa išsiaiškinti dingimo priežastis (šeimos santykius, emocinę būseną, smurtą) ir inicijuoti vaikui bei šeimai reikiamą pagalbą.

Kalbant apie minėtąjį Gargždų atvejį, pašnekovė patvirtino, kad šiuo metu vaiko teisių gynėjai atlieka vaiko situacijos vertinimą – siekia susitikti su tėvais ir vaiku, išsiaiškinti galimą pagalbos poreikį. Anksčiau šiai šeimai vaiko teisių gynėjų pagalbos nebuvo prireikę.
Akivaizdu, kad Gargždų paauglio sėkminga paieška tapo lakmuso popierėliu: ji ryškiai nušvietė trapią ribą tarp gyvybiškai svarbios pagalbos ir nepilnamečio teisių apsaugos. Esminė problema – paskuba. Tėvai, apimti panikos, griebiasi socialinių tinklų anksčiau, nei gauna aiškius nurodymus iš teisėsaugos. Tai sukuria nevaldomą informacijos srautą, kuris palieka nuolatinę stigmą. Visos institucijos čia turi vieningą žinią: greitis turi būti atsakingas, o suradus dingusįjį nuotraukos ir visa informacija privalo būti nedelsiant pašalinta iš viešosios erdvės, kad pagalbos šauksmas nepavirstų ilgalaikiu pažeidimu, su kuriuo atsiradusiam vaikui teks gyventi toliau.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės ir VVTAĮT archyvo nuotr.