• 14 rugpjūčio, 2022
|

Vestuvininkai gardžiuojasi kopūstiene ir kastiniu

S. Geštautienė pastebėjo pokyčius: „Anksčiau pageidavę įmantrių valgių dabar užsisako tradicinius, tik natūralius, šviežius, pačių pagamintus. Vegetarams paruošiame tokių, kuriuos pasigardžiuodami valgo ir mėsavalgiai.“

 

Sakoma, kad ruduo – vestuvių metas, tačiau Jono Čepo kaimo turizmo sodyboje vestuvininkai šurmuliuoja vasaros savaitgaliais. Čia švenčiamos ir krikštynos, jubiliejiniai gimtadieniai bei kitos šeimos šventės. Užsisakantieji vaišes pageidauja tradicinių, kaimiškų, natūralių valgių. „Anuomet užplūdusių užsienietiškų patiekalų jau atsivalgę“, – sakė virėja Silva Geštautienė.

Šiūpariškei S. Geštautienei valgių gaminimas – ir pomėgis, ir pragyvenimo šaltinis. Jau dešimtmetį ji dirba virėja J. Čepo kaimo turizmo sodyboje Agluonėnuose. Valgius vestuvių, krikštynų ir kitų švenčių pobūviams ji ruošia su kolege, padedant šeimininkams.

Dažnai čia šurmuliuoja vestuvininkai. „Prieš porą metų buvo mažos vestuvės – 20–30 žmonių dalyvaudavo, o šiemet – iki 50, – pasakojo S. Geštautienė. – Jaunavedžiai subrendę – aštuoniolikmečių gal dvi poros per dešimtmetį pasitaikė.“

Pasak jos, dauguma jaunavedžių uždarbiauja užsienyje, bet vestuves švenčia savo gimtinėje. Pašnekovė apgailestavo, kad nebeliko vestuvinių tradicijų: „Žmonės būna kartu išgyvenę ne vienerius metus, kieme vaikai laksto.“

Pasikeitė ir vestuvių pokylio stalas. „Dingo įmantrūs padažai iš vaisių, sulčių. Ir buvę populiarūs mėsos patiekalai, įdaryti ananasais, persikais. Grįžo tradicinė balta mišrainė, kurios niekad nebūna per daug. Gaminame ir pamirštą burokėlių mišrainę su pupelėmis“, – šypsojosi virėja.

Egzotiškų patiekalų ant vestuvininkų stalo nebeliko. Pasak S. Geštautienės, jie netgi prašo nedėti į patiekalus egzotiškų prieskonių, pavyzdžiui, kario. „Pageidauja baravykų padažo. Grybų prirenka pati šeimininkė Nijolė Čepienė, – pasakojo Silva. – Prašo paprastai keptos žuvies. Labiausiai patinka tradiciškai paruošta silkė – marinuota, su svogūnais arba su keptomis morkomis bei svogūnais. Vėl populiarūs zrazai – mušta kiauliena su įdaru, marinuota vištienos krūtinėlė, kepta folijoje. Prašo iškepti vištą, įtrintą česnakais ir kmynais arba paukštienos prieskoniais su saldžiarūgščiu padažu, kurį mes pagaminame.“

Virėja pasakojo, jog kartais tenka paruošti trijų rūšių karštus patiekalus: žuvies, kiaulienos, vištienos. Pasak jos, jautienos retai užsisakoma. Pobūviams virėjos pačios gamina mėsos vyniotinius – svečiai pirktinių nenori.

Taupantieji pinigus vestuves švenčia vieną vakarą. Tačiau dažniausiai pobūvis trunka dvi dienas. Taigi antrą reikia pusryčių ir pietų. Pasak S. Geštautienės, svečiai pageidauja kastinio, kurį paruošia virėjos. „Tik bulves patiekiame ne su lupenomis, o nuskustas, kad svečiai drabužių neišsiterliotų“, – šypsojosi pašnekovė.

Pietums verda kopūstienę su spirgintais lašinukais. Labai populiarūs šašlykai. „Juos ruošiame iš kiaulienos, dedame druskos, pipirų, česnakų, daug svogūnų, pomidorų padažo, truputį acto. Sudėjus prieskonius, ilgai maigome rankomis, kad būtų minkšti“, – subtilybes atskleidė pašnekovė. Šašlykus ant žarijų kepa sodybos šeimininkas J. Čepas – įgudęs kepėjas.

S. Geštautienė pastebėjo, jog mėgstamiausi gaivieji gėrimai – su naminiu svarainių sirupu bei vanduo su citrina. Patinka ir naminių obuolių sulčių gėrimas su kmynais. „Niekad neužsisako giros, – akcentavo pašnekovė. – Populiariausi šiuolaikiniai valgiai – vieno kąsnio sumuštiniai, kuriems paruošti prireikia daug laiko, taip pat pjaustyti lavašai.“

S. Geštautienė prisipažino, jog virėjos darbas labai patinka, nors sunkus. „Malonu bendrauti su žmonėmis. Smagu, kad atvyksta tų pačių svečių: vadinasi, pas mus patinka“, – apie džiugias akimirkas pasakojo šiūpariškė.

J. Čepo kaimo turizmo sodyboje užsisakantiems vestuvininkams maistas ir nakvynė (vienam žmogui) kainuoja nuo 40 iki 50 eurų. Pasak N. Čepienės, palyginti su ankstesniais metais, nepabrango.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių