„Žaliojoje savaitėje“ – pasaulio skoniai ir tarptautinės derybos
Lietuvos stende apsilankiusį Vokietijos žemės ūkio ministrą Lietuvos delegacija ir žemės ūkio ministras B. Markauskas pavaišino tradiciniu šakočiu.
Berlyne sausio viduryje šurmuliavo 83 tarptautinė maisto pramonės, žemės ūkio ir sodininkystės mugė „Žalioji savaitė“. Joje 65 pasaulio valstybės pristato savo kultūrinį, kulinarinį paveldą, naujausius gaminius ir idėjas, susijusias su žemės ūkio modernizacija, maisto gamyba. Visi čia atsiveža tai, ką turi geriausio – kuo daugiau lankytojų prie savo paviljono pritrauksi, juo daugiau parduosi. Vis dėlto valstybės į parodą veržiasi siekdamos ne tik pelno. Būti parodoje – tai reklamuotis, megzti kontaktus, kurti pardavimų santykius, rengti tarptautines derybas. Tokiu būdu Lietuva su Japonija šiemet sutarė apsikeisti medžiais: Stelmužės ąžuoliukai keliaus į Japoniją, sakuros – į Lietuvą.
Šimtmečiui – 200 kg „Skruzdėlynas“
Būti „Žaliosios savaitės“ dalimi Lietuvai – nėra naujiena. Mūsų šalies stendas Berlyno parodų rūmuose įrengiamas jau 16 kartą. Šiemet jis lankytojams praneša, kad mūsų šalis švenčia atkurtos nepriklausomybės 100 metų jubiliejų, todėl stende – geriausi ir kokybiškiausi šalies kultūrinį ir kulinarinį paveldą atspindintys maisto produktai, rankų darbo papuošalai, džiovintų augalų puokštės. Kultūrinio paveldo pristatymui pasirinkti žalvariniai papuošalai, verbos, moliniai ąsočiai, tautiniais rūbais aprengtos lėlės.
Siekdami atkreipti lankytojų dėmesį į atkurtos Lietuvos nepriklausomybės jubiliejų, lietuviai parodos svečius vaišino aliejuje keptais, medumi sulipintais ir aguonomis nubarstytais „Skruzdėlyno“ lapeliais. Įspūdingo dydžio, daugiau nei 200 kg svėręs, beveik savaitę gamintas, į Gineso rekordų knygą patekti pretendavęs lietuviškas „Skruzdėlynas“ ištirpo labai greitai. Skaičiuojama, kad parodoje apsilanko apie 0,5 mln. žmonių. Aišku, net ir milžiniško dydžio lietuviško kepinio visiems nepakako, tačiau lankytojų dėmesio lietuvių dosnumas pritraukė. Ardant „Skruzdėlyną“ Lietuvos stendas skendo žmonių minioje.
Būtent toks ginklas – nemokamai dalijamas maistas, įvairūs daiktai, sodinukai – yra dažniausiai naudojamas siekiant lankytojų dėmesio. Priešakyje išdėstytos „nemokamos“ dovanos, už kurias, vos tik paėmus, prašoma nedaug, bet, lyg susitarus, vieno euro. Tiesa, yra ir kūrybiškesnių sprendimų – šokami tautiniai šokiai, dainuojamos tautinės dainos, gaminami vietinę kultūrą atspindintys suvenyrai, papuošalai, žinoma, ir maistas.
Būtent jis ir yra parodos pažiba, nepaisant to, kad renginys skirtas ir augalininkystės, gyvulininkystės technologijoms pristatyti. Vis dėlto gyvulių ir technikos stenduose žmonių bent trečdaliu mažiau.
Taip pat, bet kaskart naujai
Tiems, kurie parodoje yra lankęsi ne vieną kartą, visi šie dalykai yra žinomi. Nepaisant to, „Žalioji savaitė“ vilioja čia sugrįžti dar ir dar kartą. Kaip gi nevilios, juk net ir nieko ypatingo neperkant, čia visada yra kur akis paganyti. Įdomiausios, žinoma, save pristatančios šalys ir, rodos, panašūs, tačiau kasmet vis nauji jų prisistatymo būdai. Olandai, žinoma, skendi gėlių plantacijose ir vilioja skirtingo skonio bei rūšių sūriais. Prancūzai pjausto vytintą dešrą, pilsto vyną, duoda ragauti marinuotų alyvuogių, italai vilioja ledais ir šokoladu, sūriu, indai siūlo rinktis iš gausybės skirtingų rūšių prieskonių, smilkalų. Švedai atsivežę silkės, čekai – statines alaus. Japonai suka sušius, rusai pilsto degtinę, airiai demonstruoja barų kultūrą, lenkės lipdo koldūnus, suomiams atstovauja Kalėdų Senelis.
Ypatingą statusą šių metų parodoje turėjo Bulgarija. Ji – šalis partnerė, todėl jos ekspozicija išdėstyta net 1 200 kv. metrų ploto stende, o Lietuvos užimtas plotas – 262 kv. metrai. Ryškiausiai pristatomas bulgarų žemės ūkio produktas – rožių aliejus, kuriuo kvepia visas šalies paviljonas. Šis aliejus – neatsiejama geriausių kvepalų sudedamoji dalis, yra naudojamas ir kosmetikos produktams, todėl aplink jį būriuojasi nemažai dailiosios lyties atstovių.
Paroda – galimybė susitikti ir derėtis
Žemės ūkio ministro Broniaus Markausko nuomone, dalyvavimas tokiose parodose šalims atveria galimybę ne tik pristatyti save, savo produktus Vokietijai, pasaulio rinkai. Anot jo, tai ir galimybė vienoje vietoje susitikti su daugybės skirtingų šalių valdžios atstovais, ministrais ir politikais. Šios parodos metu ministras sakė spėjęs susitikti su Omano atstovu, kuris Lietuvai siūlo duoti žemės sklypą savo šalyje, kuriame būtų galima įsirengti logistikos centrą platinti lietuvišką produkciją į visą Vidurio Rytų regioną.
B. Markauskas susitiko ir su kolegomis iš Japonijos, su kuriais aptarė galimybes eksportuoti maisto produktus į Tekančios saulės šalį, taip pat – augalus. Artimiausiu metu šalys ketina apsikeisti autentiškais augalais. Lietuva į Japoniją ketina siųsti iš Stelmužės ąžuolo gilių išaugintus ąžuoliukus, o japonai Lietuvai ketina padovanoti sakurų, kurios, planuojama, bus pasodintos Alytuje. Lietuvai japonų dovanas priimti bus nesunku, tačiau lietuviams nugabenti augalus į Japoniją nebus paprasta. Į šalį negalima įvežti augalų su dirvožemiu, todėl lietuviai sprendžia galvosūkį, kaip be dirvožemio į tolimą šalį nuvežti sveikus ąžuoliukus.
„Žaliosios savaitės“ metu Lietuvos stende susitikę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos žemės ūkio ministrai diskutavo apie ES bendrosios žemės ūkio politikos ateitį po 2020 m. Susitikimo tikslas – rasti būdą, padėsiantį išlaikyti stiprią dviejų ramsčių politiką su pakankamu kaimo plėtros finansavimu, rizikos valdymo priemonėmis, išlaikyti kaimo plėtrai pakankamą finansavimą.
Rita LIŽAITYTĖ
Marijampolės apskrities laikraščio „Suvalkietis“ korespondentė
Autorės nuotrauka
