Žemaite pas lietuvninkus

Ramutė Kutkienė, Irena Vaitelienė, Juzefa Jančauskienė, Erika Ramanauskienė ir Andželika Jasienė rėngėnie „Cīrolielis pas lietuvninku“ rokavuos žemaitėška, o anum pradiem išsėžiuojė klausies ėr darželėnoka, ėr muokėnoka

Lietuvninkams traukontėis ī Vuokėtėjė, Mažuosės Lietovuos krašts bōva apgīvendints žemaitiu ėr atvīkieliu iš kėtum Lietovuos vėitu. Na vėinam žemaitiou liūdna prisėminti tuo krāšta lėkėma, na vėinam gieda diel tuo, kad apsėgīvena nomus, korius iš bieduos traukdamis lietuvninka palėka. Bet istuorėjė īr istuorėjė, ėr šiamė kraštė tēka žemaitems sosėdraugautė so lėkoses lietuvninkas ėr ištėistė vėns kėtam ronka.

Tēp atvīkosi iš Telšium ī Mažojė Lietova Vanagus gīvenonti ėr muokītuojavosi Juzefa Jančauskienė sosėdraugāvo so rašītuojė Ėiva Simuonaitīte. Tēp Aglounienu gīventuoje Darate draugīstė išlaikė so ī Vuokietėjė išvīkosiu Vilium Kavuolium, katras iki šiuole gruomata parāšo ėr paskombėn. Tēp Ruoma Kotkienė, bōvosi Aglounienu kultūras nomu direktuorė, dėrbdama stuoruojuos, kad lietuvninka ir anum darbu paruodas nabūtom ožmėrštas.

Tad žemaite lietuvninkus tor savėtum gīvenėma istuorėju, katras perdoud sāva vakams ėr anūkams. Aglounienu luopšielis-daržielis „Nīkštoks“, Aglounienu pagrindėnės muokīklas bibliuoteka ėr J. Lonkoti viešuosės bibliuotekas Aglounienu filials organizāva rėngėni „Cīrolielis pas lietuvninku“ Žemaitėjės metams pamėnavuotė. Bōva pakvėistas žemaitės muočiutės, tortingas sāva atsėmėnėmu. Daržieli ėr muokīklas vāka dainiāva žemaitėškas dainas, skaitė eilės žemaitėška, luopšieli-daržieli direktuorė Andželika Jasienė so bibliuotekėninkė Erika Ramanauskienė apie tārmė sākė, kad ana esonti sodiėtinga, bet graži, kartas žuode joukingė, vo anus nuoras vartuotė.

Bōvosi muokītuojė J. Jančauskienė pasakuojė, kāp ējė ī muokīkla, muokė vākus žemaitiu tarmies. Kėtas muočiutės, šiuo krāšta žemaitės, entuziastinga dainiāvo ėr muokė vākus žemaitiu dainum. Kėik gėrdiejau, ėr iš rėngėni išējė dainiuodamas. Tēp norietomės, kad daina naišētum kartu so anuom iš mūsa gīvenėma.

Diskutavom ėr apie žemaitiu kalbuos, kāp patioms žemaitiems atruodė, groboma, konkretoma, paprastoma. Šėta bibliuotekėninkė, nuors pati aukštaitė, dėkte vėsus pralinksmėna skaitīdama žemaitėškas patarlės ėr prižuodius: „Tīliek pliorza, gausi par morza“, ,,Išstėpės kap šou“, „Uona uona, lėpk par tvuora – gausi vīra bajuora“ ir kt. Kėik humuora atraduom žemaitėškus puosakius, žuodius, bet tou patiu ėr švelnoma: „cyrulielis“, „vuoboulele“, „mažulielis“, „nabagielis“.

Vo kāp iduome bōva stebietė vākum reakcėjės, ka išgėrsdava žemaitėškus žuodius. Daugoma soprata iš nomėi muočiutiu vartuojamas tarmies, bet dėkte iduomavuos nažėnuomas žuodes, „vedelčius“ (šakutė), vo kėtė anus net pralinksmėna: kėnis, vepelis, biza, kamaša.

Džiaugsmus vėins, kad vāka tor tuokės dainingas, tarmėška istuorėjės pasakuotė muokontės muočiutės, katrum gal klausītėis meilės atgaubtė. Diel šium istuorėju verta išmaniūsius pasėdietė i šuona. Pralēdė šės istuorėjės par darbum rotina vieliau ėiškuosam fāktu, ekspuonātu kāp muziejėninka, bet tai bus tik šaltė daiktai, fakta be sāva istuorėju, ba emuocėju, ba jausma. Laimė, kad mažuos gīvenvieties tas kartum – senieliu, tievum ėr anūku – rīšīs dar īr gīvs ėr vertėnams, o rėngėne gal vīktė kamerėnie aplinkuo, kor žmuonis vėinė kėtus pažīst.

Giedrė RUDAITYTĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių