Žemaitukų žygis į Klaipėdą: pagarba išskirtiniams metams
Žemaitukų arklių augintojų asociacija ir Vyčių rinktinė kasmet rengia žygius su žemaitukais – itin sena Lietuvos arklių veisle. Ketvirtą kartą rengtame žygyje akcentuoti ne tik Žirgo metai, bet ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metis. 170 km žygį iš Smalininkų į Klaipėdą surengė 15 raitelių. Vyriausiam žygeiviui – 71 metai, jauniausiai žygeivei – 12 metų. Pasak organizatorių, 170 km kelionė neprailgo, o labiausiai džiugino vaikų džiugesys ir žmonių bendrystė. Raiteliai neaplenkė ir Klaipėdos rajono Skomantų piliakalnio, Pėžaičių, Dovilų, Jakų gyvenviečių.
Išskirtinė veislė
Šiemet minimi Žirgo metai – juos Lietuvos Respublikos Seimas paskelbė siekdamas paminėti 100 metų sukaktį, kai Plungėje, dvaro sodyboje, buvo įkurtas valstybinis žemaičių veislės arklių žirgynas. Ši išskirtinė ir istorinė žirgų veislė minima jau nuo viduramžių ir, nors ne kartą buvo arti išnykimo ribos, vis dar gyvuoja ir primena apie garbingą Lietuvos istoriją, papročius. Be to, ir Lietuvos herbe vaizduojamas Vytis, tad žirgo ir lietuvio ryšys – neatsiejamas.
Žemaitukai – labai sena Lietuvos arklių veislė, rašytiniuose šaltiniuose paminėta prieš 700 metų. Pagal legendą su jais Vytautas Didysis pasiekė Juodąją jūrą ir pagirdė sūriuose vandenyse.
Viduramžiais žemaitukai garsėjo kaip geriausia pasaulyje kovinių žirgų veislė. Gausi archeologinė medžiaga patvirtina, kad žemaitukai buvo pagrindiniai lietuvių karo žirgai kovose su kryžiuočiais ir mongolais.
Šiuolaikinė žemaitukų veislė buvo atkurta Vilniaus žirgyne iš 1958 m. Žemaitijoje rasto Gruzdžių žirgyno eržilo Erelio, kuris 1944 m. tik per stebuklą nebuvo išvestas vokiečių karių kartu su visa žemaitukų banda. Žemaitukai priskiriami ponių klasės arkliams, jų ūgis 128–142 cm, svoris 360–420 kg, sunkieji gali sverti ir iki 700 kg. Pasižymi labai gražiu eksterjeru, harmoningu kūno sudėjimu, laisva, grakščia eisena. Dažniausiai jie būna bėri, juodi, pilki. Žemaitukai atsparūs ligoms, neišrankūs pašarams, yra ilgaamžiai, stiprūs, energingo, bet paklusnaus charakterio. Tai universalūs arkliai, tinkami dirbti ūkyje, važiuoti, jodinėti.
Pasak LSMU Gyvulininkystės instituto Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovės Rūtos Šveistienės, dabar Lietuvoje išlikę apie 900 žemaitukų veislės arklių, per metus gimsta apie 60 kumeliukų. Žemaituko negalime lyginti su populiariausiomis arklių veislėmis. Jis sutinkamas tik Lietuvoje, jo veislės knyga vedama tik pas mus.
Iš kartos į kartą
170 km žygyje iš Smalininkų į Klaipėdą dalyvavo 15 raitelių iš įvairių Lietuvos miestų su žemaitukų ir Trakėnų žirgais. Vyriausiam žygeiviui – 71 metai, jauniausiai žygeivei – 12 metų. Žygio organizatorius, Žemaitukų arklių augintojų asociacijos tarybos narys Marijus Čekavičius dalijosi, kad nė jokios registracijos į žygį nereikėjo – viskas vyko žodiniu susitarimu, raitelių grupė susidarė iki žygio likus dviem savaitėms.
Pasak vieno iš pagrindinių organizatorių, Lietuvos kariuomenės karininko majoro Donato Mazurkevičiaus, tokie žygiai – tęstiniai. „Tai jau 4 žygis, šįkart skirtas Klaipėdos krašto atgavimo 100-mečiui ir Žirgo metams paminėti. Mūsų šūkis – „Kiekviename iš mūsų glūdi Vytis“. Šiais žygiais minime datas, susijusias su Lietuvos istorija“, – atskleidė žygio organizatorius. Pasak jo, pirmasis žygis vyko 2019 m.
Dauguma žygio komandos dalyvių akcentavo ne tik žirgų, arklių svarbą šiandien, bet ir žmonių susižavėjimą, svetingumą. Keliaudami per įvairias gyvenvietes jie surengė ne vieną susitikimą su bendruomene. Labiausiai žemaitukais ir žirgais žavėjosi vaikai, bet netrūko ir vyresnių žmonių dėmesio.
Klaipėdos rajone žygeiviai aplankė Skomantų piliakalnį, Pėžaičius, kur juos sutiko bendruomenė, Dovilus, Jakus, kur apsistojo nakvynei ir poilsiui prieš paskutinę žygio dalį – kelionę į Klaipėdos pilį.
Pėžaičiuose žygeivius pasitiko gyventojai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė ir Pėžaičių bendruomenės pirmininkė Vaida Jucienė. „Lietuvybė – svarbi vertybė, ačiū, kad ją puoselėjate – būkime lietuvybės ambasadoriais. Nešate daug vėliavų, tad norėjome padovanoti dar vieną – Lietuvos valstybės“, – kreipdamasis į raitelius akcentavo S. Karbauskas.
Jam antrino ir seniūnė E. Sluckienė: „Veiviržėnų seniūnijai yra didelė garbė sutikti tokį būrį žygio dalyvių. Kas matė, tas labai džiaugėsi.“
Štai V. Jucienė akcentavo, kad dovanų paruošė ir raiteliams, ir žirgams, jiems įteikta pintinė sodo obuolių ir duonos.
Jurbarko rajone, Smalininkuose, žygį pradėję rugsėjo 27 d. ir, įveikę 170 km, raiteliai kelionės tikslą – Klaipėdos pilį – pasiekė rugsėjo 30 d.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Autorės nuotr.
