Žemės ūkio ministras pažadais nesižarstė

Po susitikimo seniūnai nusifotografavo su žemės ūkio ministru B. Markausku ir jo padėjėju Raimundu Daubariu.

 

Praėjusį penktadienį vėl rajone lankėsi Seimo narys, žemės ūkio ministras Bronius Markauskas. Šįkart ministras susitiko ne tik su Savivaldybės darbuotojais, gyventojais, bet pasikalbėti pakvietė seniūnus, kurie esą geriausiai žino rajono kasdienio gyvenimo sopulius.

Seniūnus jaudino žemės ūkio specialistų likimas, ar nesikeis pašalpų skyrimo sistema, Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo pastato panaudojimo galimybės, alkoholikų kodavimas, prašė nustatyti temperatūrą, kuriai esant galima vežti srutas.

„Ministerijose biurokratinio aparato pasipriešinimas yra didelis, ne taip lengva atėjusiems ministrams darbą sustyguoti, nes galvojama, jog ministras atėjo ir išeis, o darbuotojas liks visiems laikams. Valdininkai nenori keistis, nenori daryti daugiau negu darė. Nėra paprasta, nes Valstybės tarnybos įstatymas apsaugo valdininkus“, – apgailestavo ministras Bronius Markauskas.Kritikavo dviejų kėdžių principą

Pusę metų Seime ir Vyriausybėje dirbantis B. Markauskas seniūnams kalbėjo, jog atvažiavęs norėtų pasidžiaugti geresniais rezultatais. „Būti Seimo nariu ir ministru yra visiškai nesuderinami dalykai. Sėdint dviejose kėdėse neįmanoma visur suspėti. Ministras turėtų dirbti savo darbą, o Seimo nariai – savo, – prisipažino ministras, beje, gaunantis tik ministro atlyginimą. – Tikiuosi, kad kitai kadencijai bus priimti teisės aktai, kad ministras negalėtų būti ir Seimo nariu.“ Šiuo metu tik du ministrai – B. Markauskas ir Aurelijus Veryga – yra ir Seimo nariai, ir valdančios koalicijos ministrai.

Svečias pastebėjo, jog tarp Seimo ir Vyriausybės trūksta ryšio, gal todėl taip sunkiai vykstančios reformos. Esą ministrai turėtų daugiau bendrauti su Seimo nariais, komitetų pirmininkais.

„Tikiuosi, kad situacija pasikeis. Reikia mokytis politinės demokratijos, mokytis diskutuoti, suprasti ir svarbiausia – peržengti asmeninius interesus. Reikia pripažinti, kad sena praktika, kai išrinktas Seimo narys atstovauja tik savo kiemui, o ne bendram valstybės interesui, yra didelė bėda. Turime balsuoti iš racionaliosios, o ne iš emocionaliosios pusės. Klausimas aštrus: arba išmoksime dirbti, arba turėsime daug bėdų“, – mintimis dalijosi svečias.

Trūksta politinės patirties

„Niekas negalvojo, kad bus taip sunku. Gal pasirinkome ne tuos prioritetus, gal reikėjo pradėti nuo kitų darbų, gal alkoholio prieinamumo ribojimas neturėjo būti pirmuoju klausimu, nes matome, kiek jis pareikalavo laiko ir jėgų, sukėlė visuomenėje emocijų.

Noriu pasidžiaugti, jog santykiai tarp ministrų yra labai geri, mes vienas kitą suprantame ir palaikome. Ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė metiniame pranešime akcentavo, jog turi būti stiprinama politinė kultūra. Reikia pripažinti, jog ir ministrams trūksta politinės patirties. Neužtenka žinoti, ko nori, matyti vaizdą, kaip turėtų būti, kitas dalykas – reikia žinoti taktiką ir strategiją, kaip to siekti, – kalbėjo B. Markauskas. – Reikia pripažinti, jog stipriai įstrigome su švietimo reforma ir nežinau, kuo viskas baigsis. Dar nežinau, kaip aš pats balsuosiu, bet kito kelio nėra – reikia reformą užbaigti su kuo mažesniu susipriešinimu, su kuo mažesniais nuostoliais. Mūsų moksleivių pažangumo rezultatus matydami suprantame, jog toliau taip negalime gyventi. Ar teisingu keliu einame, dabar sunku pasakyti.“

Neefektyvus valdymo aparatas

Anot ministro, su miškų reforma taip pat užstrigta: „Lietuvoje statistiniai rodikliai patys prasčiausi pagal visus parametrus tarp visų Baltijos šalių. Nieko nedaryti negalima. Ar galutinis pasirinktas tikslas, jog turi būti viena valstybinė įmonė, yra pats racionaliausias, sunku pasakyti. Ne viskas vyksta taip sklandžiai, kaip norėtume. Nesvarbu, kas beatsitiktų, ar Vyriausybė griūtų, ar pirmalaikiai Seimo rinkimai įvyktų, visi turėtų daryti tokius pat darbus. Nebegalime turėti tokio valstybės valdymo aparato, nes jis labai neefektyvus, korumpuotas ir didelis. Pirmaujame Europoje pagal valdininkų skaičių skaičiuojant vienam gyventojui. Reformos yra neišvengiamos.“

Ministras kalbėjo, jog reformas reikia daryti ir žemės ūkio srityje. Yra 30 įmonių prie Žemės ūkio ministerijos, kur dirba didžiulis būrys žmonių. Tačiau ne visos jos valstybei yra reikalingos, nebegalima jų visų toliau dotuoti. Nacionalinės žemės tarnybos reforma jau pradėta. Rajoninių skyrių reforma prasidės greičiausiai nuo mūsų regiono. Tai bus bandomasis projektas, nes, pasak ministro, obuolį reikia atkąsti, o ne ryti. Bus žiūrima, ar pasiteisins, ir tik po to bus einama į kitus rajonus.

Reformos neišvengiamos

Ministras sakė esąs pasiruošęs padėti, jeigu problemų sprendimas stringa dėl konkrečių priežasčių, bet negalįs pažadėti išasfaltuoti kelią ar surasti milijoną. „Gal būsiu ne toks reikalingas ir patrauklus. Tačiau mūsų principas – aiškiai, skaidriai ir suprantamai, – poziciją išsakė B. Markauskas. – Reformos neišvengiamos, ir mes jas darysime. Nepasikeitė nuostata dėl korupcijos išgyvendinimo.“

Jautrus klausimas – investicijos į regionus. Anot ministro, viešoji infrastruktūra – labai brangus dalykas, todėl būna sunku apsispręsti: „Ar reikia asfaltuoto kelio, jeigu nebėra gyventojų? Ar reikia mokyklos, jeigu likę keli mokiniai? Gyventojai nori ir sveikatos punktų. Nėra atsakymo, ką daryti. Kiekviename rajone po baseiną nepastatysime. Gal reikėtų investuoti į kurortus? O ką daryti gyvenantiesiems kokiame nuošaliame kaime? Užburtas ratas. Biedni, kad durni, durni, kad biedni.“

Baigdamas pusmečio darbo pristatymą ministras kalbėjo, jog visiems norisi kuo greičiau to lūžio taško ir nė vienas nesitikėjo, kad tie pusė metų bus tokie sunkūs, o vien pačių tikėjimo ir entuziazmo neužtenka. B. Markauskas apgailestavo, jog realybėje daugumai pokyčių nereikia, nes nedidelė visuomenės dalis buvo sau susikūrusi rojų, kurį nėra taip lengva atimti. Kaip skaudžiausią rykštę svečias įvardijo emigraciją.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių