Žemės ūkio naujovės – iš pirmų lūpų

Artėjant pasėlių deklaravimui Žemės ūkio ministerijoje susirinkusiems rajonų savivaldybių žemės ūkio skyrių bei žemdirbių atstovams buvo pristatytos tiesioginių išmokų deklaravimo naujovės, Kaimo plėt­ros programos (KPP) su plotais susijusių priemonių ir žemėtvarkos aktualijos bei bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos (BŽŪP) po 2020 m.

Orientacija į rezultatus

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, tardamas sveikinimo žodį, išskyrė kelis svarbius akcentus: bendrosios žemės ūkio produkcijos, tenkančios 1 ha naudojamų žemės ūkio naud­menų, augimą, kooperacijos būtinybę bei trumposios maisto tiekimo grandinės skatinimą.

„Atsižvelgdama į tai, ko reikia Lietuvos žemės ūkiui ir tiesiog paprastam ūkininkui, Vyriausybė, kaip jokia kita iki šiol, savo priemonių planą sukūrė orientuotą į rezultatus, konkrečius rodiklius. Kartu sieksime, kad per ketverius metus bendroji žemės ūkio produkcija, tenkanti 1 ha, pakiltų iki 1100 Eur. Numatytos ir priemonės tam pasiekti, viena jų – kooperacija. Augimo, stambėjimo, susijungimo būtinybę pabrėžiu visuose susitikimuose su ūkininkais – kol kas Europos Sąjungos (ES) kontekste šiuo klausimu atrodome bene prasčiausiai. Todėl per ateinančius 4 metus kooperacijai skirsime daug dėmesio, kreipiuosi ne tik į ūkininkus, bet ir į savivaldybes – tik visi kartu duosime postūmį kooperacijai Lietuvoje“, – teigia žemės ūkio ministras B. Markauskas.

Kalbėdamas apie trumposios maisto tiekimo grandinės skatinimą ministras pabrėžė, kad natūralaus ir sveiko maisto poreikis pasaulyje tik didės, todėl verta orientuotis į tokių produktų gamybą, o tam, kad natūralūs, lietuviški produktai pasiektų valstybines įstaigas – darželius, mokyklas, reikia sutvirtinti teisinę bazę.

Suvaržymai „sofos“ ūkininkams

Nuo balandžio 10 d. prasidėsiančio pasėlių deklaravimo taisyklės buvo pasirašytos dar 2016 m. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelis naujus pokyčius, kuriais ne tik bus suvaržomi „sofos“ ūkininkai, bet ir paleng­vinamas reikalavimas šienauti pievas.

Deklaruodamas pasėlius ūkininkas privalės pasirašyti, kad deklaruoja tik tas žemes, kurias pats dirba. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) gavus pranešimą, kad asmuo, pateikęs deklaraciją, iš tiesų nedirba tos žemės, kitaip tariant, galimai yra „sofos“ ūkininkas, NMA paprašys pateikti dokumentus, įrodančius žemės ūkio veiklos vykdymo faktą.

Kitas svarbus pastebėjimas – pakeistas reikalavimas nušienauti pievas bent du kartus per metus. Šis reikalavimas, nors ir buvo logiškai pagrįstas ir žemdirbių sveikintas, buvo pernelyg sunkiai patikrinamas, buvo eik­vojami per dideli administraciniai resursai, o tikrinimai nedavė tikėto rezultato. Nuo šiol, kaip ir galiojusioje tvarkoje dėl pievų šienavimo iki 2015 m., pievas nušienauti reikės ne mažiau kaip kartą per metus, ne vėliau kaip iki einamųjų metų rugpjūčio 1 d. (pareiškėjams, laikantiems bites – iki rugpjūčio 31 d.).

Nebekilnos, o atlygins

Klausytojams pristatyti planai sprendžiant nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimą, kuris iki šiol visuomenėje kelia didelį nepasitenkinimą. Šiuo metu daugiau kaip 7 tūkst. piliečių vis dar laukia nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, tiesa, iš jų 4,2 tūkst. patys nesiima teisinių veiksmų nuosavybei atkurti.

Tikimasi baigti žemės reformą kaimuose jau kitais metais, miestuose – iki 2020 m. Šioje Seimo plenarinėje sesijoje turėtų būti priimtas įstatymas, neleisiantis kilnoti žemės, bet numatysiantis atlyginti už žemę pinigais.

Nauju Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo projektu siekiama nustatyti, kad piliečiai pagal išvadas negalėtų rinktis neatlygintinai nuosavybėn tų žemės sklypų, kuriuos ne mažiau kaip 3 m. naudoja kiti asmenys.

Kalbant apie valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bei nuomos aktualijas buvo pristatyti parengti teisės aktų pakeitimai, susiję su žemės nuoma. Vyriausybės nutarimo projektu siekiama suteikti galimybę pratęsti nuomos terminą maksimaliai (25 m.), o ne sutartyje nurodytam terminui.

Tausus ūkininkavimas

Ne paslaptis, kad ateityje galime turėti rimtų problemų su dirvožemio būkle. Augalininkystės sektorius Lietuvoje nustelbia gyvulininkystę ne tik produkcijos kiekiais, bet ir dirvos, oro tarša.

„Tiek visoje Europoje, tiek Lietuvoje imama skirti vis daugiau dėmesio tausiam ūkininkavimui. Mes galime visiems leisti sodinti, ką nori, kur nori, kiek nori. Tačiau tuomet teks atsisakyti ES išmokų, jau nekalbant apie tai, kaip pakenktume savo žemei. Šiandien aš negaliu nutylėti ir vieno didžiausių mūsų galvos skausmo – melioracijos. Situacija, švelniai tariant, yra prasta ir ji blogėja. Norint ją pakeisti reikėtų apie 3 milijardų eurų, suvokiame, kad tai – nerealu. Tikėtis lėšų iš nacionalinio biudžeto negalime, tad artimiausiu metu Vyriausybės posėdyje pristatysiu situaciją ir tarsimės, ką gi daryti. Svarstome apie specialų fondą, kad situacija jei jau ne gerėtų, tai bent išliktų stabili. Negalime turėti iliuzijų – nieko nedarant situacija blogės. Kviečiu ir savivaldybes diskusijai, kad visi kartu bendromis jėgomis rastume išeitį iš šios tikrai nelengvos padėties“, – teigia ministras.

Sieks lygios konkurencijos

Nepaisant to, kad 2013 m. suderėtų BŽŪP nuostatų įgyvendinimas dar tik įpusėja, diskusijos dėl BŽŪP ateities po 2020 m. jau senokai įsibėgėjo.

Ministras akcentavo siekį, kad visų valstybių narių ūkininkams ateityje būtų užtikrintos lygios konkurencinės sąlygos tiesioginės paramos srityje, kad Lietuvos ūkininkai turėtų stip­resnes derybines galias. Taip pat būtini ir efektyvesni rizikos valdymo instrumentai bei geriau veikiančios rinkos reguliavimo priemonės. Kalbant apie BŽŪP būtina pabrėžti kooperacijos skatinimą, smulkių ir vidutinių šeimos ūkių plėtrą, investicijų skatinimą, kas ženkliai prisidėtų prie gyvenimo kokybės kaime gerinimo.

Parengta pagal ŽŪM informaciją

Reklama: storex.lt