Žiūrovai apie filmą „Kaimiečiai“: „Negalėjau patikėti tuo, ką mačiau“
„Kino pavasario“ žiūrovų numylėtiniu išrinktas tapytas filmas „Kaimiečiai“ (rež. DK Welchman ir Hugh Welchman) toliau keliauja per šalies kino teatrus, rinkdamas gerus atsiliepimus. Filmą, prie kurio kūrimo prisidėjo ir Lietuvos dailininkai, liaupsina įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonės: nuo nuomonės formuotojo ir studentės, iki kino industrijos atstovų ir teisininkės.
„Kokio gerumo filmas – šedevras kažkoks! Kiekvienas kadras, kiekviena sekundė yra nutapyta. Į bet kurį kadrą gali užsimerkęs pirštu durti – kaip paveikslas, taip gražiai! Ir istorija kokia gera… Negalėjau patikėti tuo, ką mačiau, kai kuriais momentais išsižiojęs žiūrėjau. Kokio gerumo! Labai rekomenduoju“, – po filmo susižavėjimo neslėpė Naglis Bierancas.
„Ištaškė mano smegenis. Aš esu matęs „Loving Vincent“ (pastaba: ankstesnį šių režisierių tapytos animacijos filmą „Jūsų Vincentas“) ir nuo tada labai pradėjau domėtis šia animacija. Kai sužinojau, kad kuria šį filmą, labai laukiau šios premjeros. Jaučiuosi geriau jį pamatęs, nei kai nemačiau. Pati istorija yra tokia… Primena mums senus laikus – kaip viskas buvo, kaip sunku. Ir istorija tebėra labai aktuali šiems laikams. Buvo nuostabu matyti, kad lietuviai prisidėjo prie šito filmo. Reikia didžiuotis šituo filmu, rodyti visiems ir pasakoti apie jį“, – džiaugėsi Meinardas Valkevičius.
„Filmas paliko gana gilų įspūdį. Sunku suvokti, kiek darbo reikėjo įdėti ištapyti kiekvieną sceną. Tikrai žiūrisi kaip vientisas meno kūrinys. Nors, tiesą sakant, siužetas gana liūdnas, na, toks dramatiškas, bet vis vien jis palieka plastiškumo pojūtį, nepalieka to kartėlio – kodėl čia taip? Nes išlieka kažkas tauraus“, – įspūdžiais dalijosi Marija Bartaševičiūtė.
„Pirmą kartą šį filmą mačiau Talino kino festivalyje ir labai norėjau pažiūrėti antrą kartą. Neįtikėtina technika – tapyba. Labai retai matome tapytus filmus – o jei tiksliau, visai nematome, nes tokių daugiau nėra. Didžiuojuosi, kad Lietuva yra tokio filmo dalis ir norisi, kad visi pasaulio žmonės jį pamatytų“, – sakė Brigita Beniušytė.
„Vos išėjusi iš „Kaimiečių“, „Spotify“ programėlėje susiradau filmo garso takelį ir išsisaugojau. O Jagnos vaidmuo… Aktorė labai labai graži. Šis filmas pateko tarp mano TOP3 „Kino pavasario“ filmų, tikrai rekomenduočiau jį pasižiūrėti visiems“, – pasakojo Ieva Daugialaitė.
„Labai vaizdingas, labai muzikalus, kostiumai labai gražūs. Ir ta piešimo technika labai įdomi. Sakyčiau, kad kiekvienas galėtų jį pasižiūrėti dėl išskirtinės filmavimo technikos, įdomaus scenarijaus. Na, jis tinkamas kiekvienam“, – kvietė Justina Semenaitė.
„Puikus tiesiog. Jei žmonės domisi menu, jei jiems patinka tokia vizualinė išraiška arba tiesiog aliejinė tapyba, yra labai labai verta ateiti į šitą filmą. Net ir nieko nežinant apie istoriją“, – ragino Rita Strelčiūnaitė.
Filmas „Kaimiečiai“ pasakoja istoriją apie Jagną – jauną moterį, kuri XIX a. pabaigos Lenkijos kaime yra pasiryžusi rinktis savo pačios kelią. Apkalbų, pavydo ir nesibaigiančių nesutarimų židinyje visus – ir turtingus, ir vargšus – vienija pasididžiavimas savo žeme, atsidavimas tradicijoms ir giliai įsišaknijęs patriarchatas.
Jagna atsiduria prieštaringų troškimų ir intrigų sūkuryje – tarp turtingiausio kaimo ūkininko, jo vyriausio sūnaus ir kitų svarbiausių bendruomenės vyrų. Jos pasipriešinimas veda link tragiško susidūrimo su bendruomene, kurioje ji augo ir gyveno. Filmas „Kaimiečiai“ yra Nobelio prizą pelniusio Władysław Reymont klasikinio romano ekranizacija.
Filmo „Kaimiečiai“ pasaulinė premjera įvyko prestižiniame Toronto kino festivalyje, šiuo metu filmą galima išvysti Lietuvos kino teatruose, anonsas: https://www.youtube.com/watch?v=FEj6KuBeYDM&t=46s. Filmą iš dalies finansavo Lietuvos kino centras, Lietuvoje šį filmą platina „Kino Pavasaris Distribution“.
