Žuvusiuosius už Lietuvos laisvę Perkūnų kaime primins paminklinis akmuo
Pasirinkimas beveik visada yra. Tai byloja ir Lietuvos istorija. 1944 metais, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą, pasiryžusieji kovoti už jos laisvę sąmoningai pasirinko ginkluotą kovą. Beveik dešimt metų vykęs pasipriešinimas, dar vadinamas Lietuvos karu, rezistencija, partizaniniu karu, pareikalavo ne tik fizinės ir moralinės ištvermės, bet ir kraujo. Jis buvo pralietas ir Perkūnų kaime, Vėžaičių seniūnijoje, kur 1946 metų rugpjūčio 15 d. (kituose šaltiniuose – 18 d.) žuvo trys partizanai: Stanislovas Telšinskas, Kazimieras Telšinskas ir Marija Lukauskienė. Toje vietoje praėjusį penktadienį pašventintas paminklinis akmuo Lietuvos laisvės kariams.
Veikė beveik dešimtmetį
Partizaninė kova prieš okupantus nuo 1944 m. vyko visoje Lietuvoje. Remiantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro duomenimis, 1944–1945 metais miškuose susitelkė apie 30 tūkstančių ginkluotų vyrų, o per beveik dešimt metų į ginkluotą kovą už Lietuvos laisvę įsitraukė apie 50 tūkstančių kovotojų. Visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Žuvo išduoti
Gargždų apylinkių patriotus, siekusius ginklu apginti Lietuvos laisvę nuo sovietinės okupacijos, telkė Žemaičių apygardos Kardo rinktinės (Gargždų) Vygimanto kuopa. Lietuvos ypatingojo archyvo ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro dokumentuose minimi Vygimanto kuopos vadas Kazimieras Telšinskas-Arūnas, vado pavaduotojas bei žvalgybos viršininkas Stasys Telšinskas-Dagys, kuopos partizanai Kazimieras Jašinskas-Krivaitis, būrio vadas Vytautas Jablonskis-Vanagas bei rėmėjai, tarp kurių ir Marija Lukauskienė. Vienų iš skaudžiausių Vygimanto kuopos kautynių metu Perkūnų kaime, netoli Vėžaičių, žuvo partizanai broliai Stanislovas ir Kazimieras Telšinskai ir jų ryšininkė Marija Lukauskienė, kai dvigubas agentas išdavė partizanų buvimo vietą, o 50 MVD vidaus kariuomenės 354-ojo šaulių pulko kareivių ir Gargždų valsčiaus poskyrio stribų grupė apsupo teritoriją. Lemtingą vakarą partizanai buvo atėję Perkūnų kaime į Jadvygos Šepikaitės sodybą.
Liudininkų pasakojimu, netoli gyvenęs Steponas Kostas bandė įspėti partizanus apie rengiamą pasalą, bet nepavyko. Iš apsuptos sodybos Stanislovas nepajėgęs prasiveržti susisprogdino, o Marytė paprašiusi Kazimiero ją nušauti. Tai padaręs Kazimieras nusišovęs. Žuvusiųjų kūnai buvo atvežti į Gargždų Rinkos aikštę ir ten pamesti, vėliau paslapčia užkasti Gargždų parke, Minijos šlaite. 1989 m. vykdant partizanų kūnų paiešką, jų palaikai aptikti vienoje duobėje ir pagarbiai perlaidoti Laugalių kapinėse.
Paskatino vietinių pasakojimas
2024 metų vasarą asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ vadovas Virgilijus Skuodas Gargždų krašto muziejaus istorikui Mariui Mockui papasakojo iš Vėžaičių seniūnijos gyventojų išgirstą istoriją. Esą šalia buvusio Jadvygos Šepikaitės sodybos gyvenamojo pastato apie 100 m į šiaurės vakarus ant Gerdaujės upelio kranto partizanai turėjo įsirengę bunkerį. Taip pat gyventojai nurodė, kad apie 15 metrų nuo šios slėptuvės anksčiau yra aptikę šovinių gilzių.
Prieš porą metų Perkūnų kaime slėptuvę (bunkerį) apžiūrėjo ir radimviečių koordinates nustatė žinomas archeologas Darius Balsas, paieškose dalyvavo istorikas M. Mockus, „Gargždų jungtinių pajėgų“ vadovas V. Skuodas ir Kvietinių bendruomenės pirmininkas Gediminas Girgždis. Naudodami metalo detektorių jie rado dvi pistoleto ir dvi šautuvo gilzes, bet spėjo, kad jų gali būti ir daugiau. „Taip pat maždaug už 58 metrų radome dar vieną gilzę, jau kito kalibro. Iš rastų įrodymų sunku daryti pagrįstas išvadas, bet ateityje toje vietoje būtų tikslinga atlikti detalius archeologinius tyrimus, siekiant išsiaiškinti, ar tikrai toje vietoje būta partizanų slėptuvės (bunkerio). Be to, būtų galima surinkti papildomų duomenų rekonstruojant kautynių detales“, – tada sakė Gargždų krašto muziejaus istorikas, manydamas, kad vietos gyventojų dėka pavyko aptikti Stanislovo Telšinsko atsišaudymo vietą bandant prasiveržti iš apsupties.
Buvo išskirtinės asmenybės
„Telšinskų šeima užima garbingą vietą Kvietinių kaimo rezistencinės kovos istorijoje. Broliai Stanislovas ir Kazimieras Telšinskai savo gyvenimą paaukojo kovai už Lietuvos laisvę, o jų tėvai Aleksandras ir Filomena Telšinskai buvo išskirtinės asmenybės, pelnytai vadintos kaimo šviesuoliais. Jie ne tik puoselėjo darbštumo, doros ir meilės Tėvynei vertybes, bet ir savo pavyzdžiu ugdė vaikus, kurių pasiaukojimas tapo neatsiejama mūsų krašto laisvės kovų istorijos dalimi“, – praėjusį penktadienį Perkūnų kaime minint 80-ąsias partizanų žūties metines, sakė Vasario 16-osios klubo narė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) Klaipėdos rajono filialo narė Gintarė Sargūnaitė.
Lietuvos valstybės himnas jaudinančiai skambėjo giedamas Monikos Šepikaitės ir visų susirinkusiųjų, kaip ir patriotinės dainos, kurias atliko dainos studijos „Bangelės“ (mokytoja Rasa Linkienė) solistės M. Šepikaitė ir Samanta Barbšytė.
Asociacijos „Baltijos štormas“ rekonstruktorių salvėmis pagerbtas Lietuvos laisvės gynėjų atminimas, o Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios rezidentas, kanauninkas Jonas Paulauskas pašventino paminklinį akmenį Lietuvos laisvės kariams (autorius skulptorius Jonas Verbauskas) ir palinkėjo jaunajai kartai saugoti istorinę atmintį ir būti pasiryžusiems laisvę ginti, o žuvusiesiems už ją skirti savo maldas.
Istorinę atmintį – jaunimui
„Kad istorinė atmintis išliktų gyva, reikia ne tik prisiminimų, bet ir didelio bendruomenės susitelkimo, kurios dėka ši vieta šiandien yra sutvarkyta ir saugoma“, – asociacijai „Gargždų jungtinėms pajėgos“ bei partneriams Vėžaičių ir Kvietinių seniūnijoms, Kvietinių bendruomenei ir jos pirmininkui G. Girgždžiui, asociacijai „Baltijos štormas“, Gargždų Šaulių 309-ajai kuopai, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriui ir kitiems dėkojo renginio vedėja G. Sargūnaitė.
Jos mintį apie istorinę atmintį pratęsė Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus: „Vaivorykštės“ gimnazijoje mokėmės apie partizaninį judėjimą, puikiai žinome vadų pavardes, apie mūšius, bet į šią vietą, kur žuvę mūsų rajono partizanai, niekas nevežė. Čia būdamas visai kitaip jautiesi nei skaitydamas istorijos vadovėlį. Todėl atsigręžkime į savo rajono istoriją, kuri šalia mūsų mokyklų, kitų ugdymo įstaigų. Dėkoju Virgilijui ir Gintarei, kurie padeda saugoti istorinę atmintį, o jų pavyzdys galbūt įkvėps ir kitus jaunus žmones. Man, kaip naujosios Nepriklausomybės vaikui, kuriam neteko gyventi sovietmečiu, skaudu matyti socialiniuose tinkluose komentarus, menkinančius mūsų Tėvynę, nukreiptus prieš partizaninį judėjimą. Mes turime būti vieningi ir nesiskaldyti.“
Apie partizanų pasirinkimą ir pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę, jų įkvepiantį pavyzdį dabarties jaunuomenei kalbėjo Kvietinių bendruomenės pirmininkas G. Girgždis: „Tegul šis memorialinis akmuo mums primena, kad už laisvę reikia kovoti, ją saugoti ir gerbti, o jei pakvietė Tėvynė, už ją paaukoti ir savo gyvenimą.“
Asociacijos „Gargždų jungtinės pajėgos“ prezidentas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos narys, Lietuvos laisvės gynėjas V. Skuodas padėkojo Ignui Kasparui, kuris jam parašė žinutę, kad skulptorius dovanoja paminklinį akmenį ir reikia nuspręsti, kur jį statyti: „Partizanų žūties vieta yra tolėliau ir nedaug kas ją težino, todėl akmenį žuvusiųjų atminimui nutarėme statyti prie kelio, kad visi važiuojantieji matytų ir stabtelėtų, paskaitytų ir gal tą žinią perduos kitiems, juk nepasiduoti gyviems partizanams reikėjo didelės drąsos.“ Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Klaipėdos apskrities skyriaus vadovas dim. vyr. ltn. Kęstutis Trakimas džiaugėsi, kad paminklas – iš lietuviško akmens.
„Kad jaunoji karta galėtų per dainą ir muziką suvokti, kokia yra ta Tėvynės meilė, perduodu mokytojai R. Linkienei jaunos poetės, partizanės Dianos Glemžaitės, kuri kartu su vyru jauna žuvo bunkeryje, eilėraštį „Mes mokėsim numirti“. Kada nors jūs su „Bangelėmis“ galėsite jį sudainuoti“, – minėjime sakė „Bangos“ laikraščio redaktorė Vilija Butkuvienė.
Vienas iš pirmųjų rajone rūpintis partizanų atminimu ėmė Gargždų garbės pilietis, šviesaus atminimo Česlovas Tarvydas, pasirinkęs bendražygiu Virgilijų Skuodą, kuris tęsia pradėtus darbus.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
Perkūnų kaime Žemaičių apygardos Kardo rinktinės (Gargždų) Vygimanto kuopos vado Kazimiero Telšinsko-Arūno, kuopos vado pavaduotojo, kuopos žvalgybos viršininko Stanislovo Telšinsko-Dagio ir ryšininkės Marijos Lukauskienės-Milaitės žūties vietą žymi 1989 m. pastatytas kryžius Šepikų giminės atminimui.
Koplytstulpis pastatytas 1990 m. Filomenos Šepikaitės rūpesčiu.
Žuvusių partizanų Telšinskų brolio Prano rūpesčiu 1997 m. įrengta paminklinė plokštė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
