Kokią paramą gaus darbuotojai, darbdaviai ir prižiūrintieji artimuosius

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.

Pateikiame visą sąrašą priimtų sprendimų:

1. PARAMA DARBO VIETŲ IŠSAUGOJIMUI. Paskelbus ekstremalią situaciją arba karantiną ne visais atvejais įmanoma dirbti nuotoliniu būdu, todėl sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. Kai įmonėje paskelbiama prastova dėl ekstremalios situacijos ar karantino, darbuotojas turi gauti ne mažiau nei minimali mėnesio alga ir iš jo negali būti reikalaujama atvykti į darbą. Darbdaviams patiriamos išlaidos bus kompensuojamos iš Užimtumo tarnybos skiriant darbdaviui subsidiją. Minimali mėnesio alga šiuo metu siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurus „į rankas“. Valstybės subsidijų dydžiai: • 60 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto. • 90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto (tuose sektoriuose, kur nustatyti Vyriausybės apribojimai ekstremalios situacijos arba karantino metu). Subsidija bus mokama iki pasibaigs ekstremali padėtis arba karantinas, o darbdavys įsipareigoja išlaikyti asmeniui darbo vietą dar 3 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

2. IŠMOKA DIRBANTIESIEMS SAVARANKIŠKAI. Savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie iki ekstremalios situacijos paskelbimo mokėjo socialinio draudimo įmokas ne trumpiau nei 3 mėnesius per pastaruosius metus, bus mokama fiksuoto dydžio išmoka iš Garantinio fondo. Išmokos dydis per mėnesį sieks einamųjų metų minimalių vartojimo poreikių dydžio sumą, tai yra 257 eurus per mėnesį. Išmoką bus galima gauti kreipiantis į Užimtumo tarnybą, tačiau ji nebus mokama tiems savarankiškai dirbusiems asmenims, kurie dirba pagal darbo sutartį.

3. MOKYMOSI STIPENDIJA BEDARBIAMS. Kai paskelbiama ekstremali situacija arba karantinas ir duris užveria profesinės mokyklos, kuriose pagal profesinio mokymo programą mokosi Užimtumo tarnyboje registruoti bedarbiai, jiems vis tiek mokama 236 eurų stipendija, nors pats ugdymo procesas laikinai nevyksta arba yra vykdomas nuotoliniu būdu.

4. PROFESINIS MOKYMAS. Kartu su kitais pakeitimais Užimtumo įstatyme buvo įtvirtinta nuostata, jeigu dėl ekstremaliosios padėties darbdavys įspėja darbuotoją apie galimą atleidimą, nes jo atliekama funkcija tapo perteklinė, tokiam darbuotojui galima organizuoti profesinį mokymą, siekiant jį perkvalifikuoti ir išlaikyti pas tą patį darbdavį. Profesinio mokymo metu Užimtumo tarnyba finansuoja asmens mokymąsi, moka stipendiją, apmoka transporto, apgyvendinimo išlaidas.

5. DIDESNĖ LIGOS IŠMOKA DARBUOTOJAMS, KURIE UŽSIKRĖTĖ VYKDYDAMI PROFESINES FUNKCIJAS. Jeigu sveikatos priežiūros specialistai, pareigūnai ar kiti darbuotojai, dirbdami savo darbą, užsikrėstų liga, dėl kurios paskelbta ekstremali situacija, jiems bus mokama maksimalaus dydžio ligos išmoka, tai yra 100 proc. nuo darbo užmokesčio „į rankas“ (arba 77,58 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“). Įstatymo nuostata galios ir tiems, kurie užsikrėtė iki įsigaliojant įstatymo pataisai. Šiuo metu šie specialistai gauna įprasto dydžio ligos išmoką – 62,06 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Tokią išmoką gauti galės, pavyzdžiui, ir vaistininkai, kasininkai, socialiniai darbuotojai ir panašiai. Kiekvienam „Sodros“ teritoriniam skyriui reikėtų pateikti dokumentus, pagrindžiančius pareigų atlikimo ir ligos ryšį.

6. ILGESNĖ LIGOS IŠMOKA VAIKAMS PRIŽIŪRĖTI. Parlamentas pritarė, kad dėl ekstremalios situacijos arba karantino mokykloms ir darželiams užvėrus duris, nedarbingumas ir ligos išmoka galės trukti ilgiau nei 14 kalendorinių dienų – tai yra iki ekstremalios situacijos arba karantino pabaigos. Išmoka siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

7. LIGOS IŠMOKA SENELIAMS, PRIŽIŪRINTIEMS ANŪKUS. Į vaikų priežiūrą, kai paskelbiama ekstremali situacija ir nustatomas infekcijos plitimą ribojantis režimas, įtraukiami dirbantys seneliai – jie galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką sveiko darželinuko, ikimokyklinuko, pradinuko ar ugdymo įstaigą lankančio neįgaliojo iki 21 metų priežiūrai. Iki šiol nedarbingumas ir išmoka užsivėrus mokykloms, darželiams priklausė tik tėvams, įtėviams, globėjams ir budintiems globotojams bei buvo įmanomas ir tik tada, kai prižiūrimi maži vaikai. Dabar prižiūrėti mažus bei vyresnius negalią turinčius vaikus galės ir seneliai, tačiau jie tokia išimtimi galės pasinaudoti tik tada, jei tėvai negali pasinaudoti nuotoliniu darbu ir jei jiems nėra paskelbta prastova. Nedarbingumas tokiu atveju suteikiamas, kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas. Išmoka sieks 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

8. LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIEMS ŽMONES SU NEGALIA. Paskelbus ekstremalią situaciją ir sustabdžius neįgaliųjų dienos centrų veiklą, nedarbingumas galės būti suteikiamas ir ligos išmoka mokama tiems dirbantiesiems, kuriems atsiranda būtinybė prižiūrėti negalią turintį asmenį, jei jis anksčiau lankė dienos centrą. Nedarbingumas galės būti suteikiamas, kol tęsiasi ekstremali padėtis bei infekcijos plitimą ribojantis režimas. Jeigu negalią turintis vaikas iki 21 metų lankė mokyklą ir mokėsi pagal bendrojo arba specialiojo ugdymo programą, vienas jo tėvų, globėjų, o jei jie negali, tuomet vienas iš senelių galės gauti nedarbingumą ir ligos išmoką tokio vaiko priežiūrai. Ligos išmoka priežiūrai siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

9. LIGOS IŠMOKA PRIŽIŪRINTIESIEMS SENOLIUS. Kai dėl ekstremalios situacijos sustabdoma dienos centrų veikla, o dienos centruose pensinio amžiaus žmogui buvo teikiama trumpalaikė socialinė globa, jo artimasis galės gauti nedarbingumo pažymėjimą ir ligos išmoką. Ji siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.

10. LIGOS IŠMOKA SERGANTIESIEMS SUNKIOMIS LĖTINĖMIS LIGOMIS. Jeigu darbuotojas serga sunkia lėtine liga, įrašyta į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, ir jam nėra jokios galimybės dirbti nuotoliniu būdu bei netaikoma prastova, jis turės galimybę ekstremalios situacijos metu gauti ligos išmoką. Iki šiol tokios galimybės nebuvo. Išmokos dydis siekia 62,02 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“.

11. NUŠALINIMAS NUO DARBO. Seimas pritarė Darbo kodekso pataisoms, kad esant ekstremaliai situacijai arba karantinui darbdavys galėtų nušalinti darbuotoją nuo darbo, jeigu darbuotojo sveikatos būklė kelia grėsmę jo kolegoms, bet darbuotojas nesutinka dirbti nuotoliniu būdu. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas. Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš bet kurių užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.


Taip pat skaitykite:

Šventės rajone: džiugins gražios ir atsakingos iniciatyvos
Stabdoma Gargždų ligoninės  Vaikų ligų skyriaus veikla: lovos reikalingos COVID-19 pacientams
Koalicija: darbų įgyvendinama daugiau nei buvo suplanuota
Į Endriejavą paskirtas klebonas tęsia pažintį su Žemaitija
Kūrėjo eilėraščiuose glūdi paprasta pasaulio erdvė
Judrėnų kultūros namų 50-metis:  žiūrovus traukę originalūs projektai
Karantinas rajono bibliotekoms – (ne)baubas
Visuomenės tolerancijos dėlionė – Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje
Gyventojai šąla – kaltų nėra
Žemaitėška tatuiruotė kel sosėduomiejėma ėr šīpsėnas
Kningas pristatīmė – žemaitėška ruoda
Parduotuvėje „Tikra“ Gargžduose – tikri produktai imunitetui stiprinti
1991 m. sausio 13-oji mūsų atmintyje

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Akivaizdu

Laimėti varžybas – viena, o pasidalinti…

Plačiau »

Bendraukite su mumis Facebook