Kas išnirs iš Rugsėjo tylos?

Tyla – gera byla. Tai tik vienas iš senųjų posakių apie tylą, kuri gali lemti ir užmarštį, ir artėjančius didelius įvykius. Gąsdinanti tyla paprastai pasitinka audrą, viesulus ir kitas gamtos stichijas. Tada nutyla paukščiai, slepiasi žmonės ir atrodo, kad net laikas sustoja. Tyla reikalinga susikaupimui ir apmąstymams. Menininkams tylos reikia įkvėpimui, kūrybai. Tyliai artėja ir šis Rugsėjis, kam pirmasis, o kam ir paskutinis mokykloje. Tradiciniai mokytojų susitikimai, taikūs ministerijos pažadai, saujelė pinigų prie algos nuramino pedagogines aistras. Tik problemos tai liko ir, žinoma, anksčiau ar vėliau (tikėtina) jos išnirs iš rugsėjo tylos.
O kol kas net skaičiai, jog šalies mokyklose trūksta daugiau kaip 600 mokytojų, jog fiziką studijuoti pasirinko tik vienas abiturientas, jog katastrofiškai stinga specialiųjų poreikių pedagogų, pateikiami lyg grėsmės švietimo kokybei nekeliantys faktai. Užtat bėganti žinių laidos eilutė skelbia, jog brandos egzaminų vertintojams už darbą išmokėti 2 mln. eurų. Mokiniai naujų vadovėlių dar nematys, mokytojai toliau dirbs be metodinės medžiagos, bet už tai jiems bus atlyginta. Didesnis priedas prie algos, tegul ir metams, veikia raminamai. Naujoji ministrė mandagi, gražiai bendrauja su pedagogais, dėmesingai bando aiškintis jų problemas, nors visi supranta – nieko ji nepakeis, laiko neturi. O gal ir gerai? Kurį laiką mokytojai ramiai pagyvens, dirbs, ką sugeba ir moka. Niekas nepadės, bet nors jau netrukdys. Pagaliau šiek tiek pailsės nuo įkyrėjusio žodžio „reforma“. Kas begali būti baisiau už švietimo reformas? Nebent tai, kas dabar vyksta medicinoje. Medikai šį procesą vadina chronišku viduriavimu, deja, nuo jo vaistai dar neatrasti.
Nurimo gyvenimo įgūdžių programos vėjai. Kažkas kažkaip dirba, niekas netikrina, paleido ir pamiršo – mokyklos išsisuks kaip nors. O būtų įdomu sužinoti, kaip sekasi dorotis su šia programa? (jau viešai skelbiama, kad ji nusižiūrėta Amerikoje ir nukopijuota). Kiek ji naudinga, reikalinga? Kokie specialistai dėsto? Kokia mokinių nuomonė? Dabar baugiai laukiama naujo triukšmo – atkeliauja įtraukusis mokymas, kuriam, kaip teigia kalbinti mokytojai, nėra tinkamai pasiruošta. Didelis rūpestis tenka ir tėvams, kurie nori savo vaikui geriausio. Vadinasi, sumaištis neišvengiama. Štai visiems aišku ir tai, jog ugdymo procesas birželį yra niekinis, vyksta egzaminai, trūksta patalpų, mokytojų, o dar tas vasaros karštis, bet imtis veiksmų niekas nesiryžta. Laukiama.
Geriausiai sekasi privačioms mokykloms, joms nebūtina dirbti su specialiųjų poreikių vaikais, joms netrūksta ir mokytojų – tiesiog pervilioja iš valstybinių mokyklų, pasiūlydami geresnes darbo sąlygas ir didesnę algą (vėlgi tas pats viliotinis kaip ir su medikais). Suskaičiuoti ir perskaičiuoti privačių mokyklų tinklo steigėjos A. Landsbergienės turtai, bet beveik nieko nežinoma apie šių mokyklų pasiekimus, ugdymo(si) atmosferą, mokytojų darbo specifiką. Lietuva, bet lyg kita. Beje, dar neteko regėti nei girdėti, kad privačios mokyklos direktorius ar gydymo įstaigos vadovas vaikščiotų po miestą su darbo skelbimą reklamuojančiais marškinėliais. O vadinamųjų valdiškų mokyklų direktoriai ir tą jau išbandė – sostinėje (!) vaikščiojo ir dviračiais važinėjo ant marškinėlių užsirašę, jog ieško vienos ar kitos specialybės mokytojo. Nežinau, ar tai pasiteisino. Betgi ne direktoriai turėjo taip „pasipuošti“, o visi švietimo sistemą „nureformavę“ Lietuvos viršūnių politikai su savo vienas už kitą paikesniais ministrais, kurių šios srities išmanymas apsiribodavo tuo, jog jie irgi lankė mokyklą. Mokyklą lankėme visi, bet tikrai ne visi joje galėtume dirbti, o juo labiau – šį procesą valdyti.
Kai prasidės Seimo rinkimų kandidatų vojažai, svarbu jų visų paklausti, ar švietimas dar prioritetinė sritis ir kaip jie ketina kelti pedagogų prestižą. Atsakymas turėtų būti labai konkretus, pagrįstas konkrečiais veiksmais.
O dabar laukiame Rugsėjo, to šventinio, kada gatvės bus pilnos vaikų, burgs mopedai, triukšmingi motociklai, iš mažų, spalvotas dėžutes primenančių mašinėlių aidės kurtinanti muzika ir visi miestai, miesteliai prisipildys jaunystės ir vaikiško juoko. Tyla ne jiems.