Moliūgų augintojas iš Peskojų tęsia ūkininkavimo tradiciją

Peskojų kaime, sodyboje šalia Palangos plento, kviečia įspūdinga moliūgų ekspozicija, veiksianti iki spalio pabaigos.

Peskojų kaime, prie Palangos plento, erdvios sodybos teritorijoje, vilioja spalvinga moliūgų ekspozicija. Čia sukurta jauki erdvė romantiškai atrodo sutemoje šviečiant girliandoms. Pasigrožėti ja užsuka ir jaunos šeimos su vaikais, ir senjorai. „Nesitikėjome tokios lankytojų gausos“, – šypsojosi daržovių augintojas, jaunasis ūkininkas Paulius Preibys.
Ekspozicijoje – 15 tonų daržovių
Moliūgų augintojas P. Preibys vartus į šią daržovių karalystę atvėrė rugsėjo pabaigoje, o ruoštis pradėjo rugpjūtį. Ne juokai iš pustrečio hektaro surinkti ir prie sodybos atgabenti 15 tonų moliūgų, kuriuos išmoningai čia išdėstė. Stebėtis verčia moliūgų namelis ir bokštas, moliūgų labirintai ir kitos kompozicijos. Įvairių spalvų, atspalvių, skirtingų formų moliūgai – nuo česnako galvutės iki 50 kg dydžio. Paulius prisipažino svajojęs užauginti 500 kg sveriantį moliūgą, bet šis vešėjo iki liepos mėnesio, kol neprasidėjo liūtis – apie 60 kg užaugęs gražuolis pradėjo pūti. „Eksperimentavau, bet nepasisekė. Kitais metais tikiuosi užauginti milžiną“, – svajonės neišsižada jaunasis ūkininkas.
Moliūgų karalystėje ir keista – žalia, plona, ilga kaip gyvatė daržovė. Paaiškėjo, kad čia užsukęs daržininkas mėgėjas Antanas iš Šventosios Pauliui padovanojo keletą neįprastos formos moliūgų – ilgiausias buvo dviejų metrų, su kuriuo žaisdami vaikai sulaužė. Geradaris atvežė dėl įvairovės, kad žmonės pamatytų ir susipažintų, kokios gali būti moliūgų rūšys. Paulius jų pasėjo daugiau nei 15 veislių – dekoratyvinių ir maistinių. Dekoratyviniais moliūgėliais mažieji žaidė kaip šaškėmis ant lentos.
Rudens gėrybių grožis – visiems
Ūkininkas džiaugėsi, kad šiemet buvo palankus oras daržovėms augti. Gegužės pabaigoje moliūgų sėklas pasodino tiesiai į vagas, tik dekoratyvinių daigus užsiaugino šiltnamyje. „Moliūgams reikia priežiūros – sudygusius nuravėti. Tai darėme rankomis ir technika – padėjo tėvai, giminaičiai“, – atskleidė pašnekovas.
Nebe pirmą rudenį P. Preibys pakvietė lankytojus į moliūgų parodą, bet šiemet ji didžiausia. Ekspoziciją kurti jam padėjo tėvai, brolis, kiti artimieji, draugai. Šiaudais išklotoje teritorijoje jauku, gera pasivaikščioti ir pasigrožėti rudens derliumi, užaugintu jo ūkyje. Vaikai apžiūrinėjo spalvingas daržoves, krovė į čia pat esančius vežimaičius, o tėvai juos tempė. Smagus žaidimas! Rudeniškoje erdvėje daugelis nepraleido progos įsiamžinti – vyko fotosesijos. Beje, įėjimas nemokamas, bet reikia nusipirkti moliūgą. „Mano tikslas – sudaryti galimybę šeimoms supažindinti vaikus su daržovėmis, nusipirkus moliūgą pasigaminti ir paskanauti įvairių patiekalų, – kalbėjo P. Preibys. – Esu labai dėkingas žmonėms, kurie čia lankosi ir perka moliūgus – palaiko mano ūkį. Daug jų čia atvyksta – nesitikėjome. Yra nuolatinių lankytojų, kurie atvažiuoja ir į braškyną.“
Stumia aistra ir noras
Peskojų kaime, Kretingalės seniūnijoje, gimęs ir užaugęs P. Preibys samdomą darbą su ūkininkavimu derina penktus metus. Jis dešimtmetį praleido emigracijoje, o sugrįžęs namo nusprendė įkurti jaunojo ūkininko ūkį.
„Mano seneliai, tėvai buvo smulkieji ūkininkai – aš tęsiu šią tradiciją, bet auginu ne gyvulius“, – atskleidė netoli uostamiesčio gyvenantis jaunas vyras.
Jis valdo 10 hektarų ir puoselėja uogininkystės-daržininkystės ūkį: ne vieną hektarą augina braškių, pustrečio hektaro sausmedžių ir tiek pat moliūgų. Jaunojo ūkininko ūkio įkūrimui Paulius gavo europinę paramą. Jis pirko technikos, investavo į laistymo sistemą.
P. Preibys prisipažino esąs savamokslis daržininkas ir uogų augintojas, patirtį perėmęs iš tėvų ir besilankantis įvairiuose seminaruose, kursuose, besidomintis inovacijomis.
Ar apsimoka ūkininkauti? „Pavasarį šalnos šaldė, vėliau praslinko kruša – nukentėjo braškynas, į jį įsimetė puvinys. Su paukščiais pasidalijau sausmedžio uogomis, – kalbėjo ūkininkas. – Bet jei neapsimokėtų, nedirbčiau. Daugelis matydami, kiek reikia dirbti, klausia, ar man patinka tai daryti. Ūkininkauti reikia aistros, žinių, noro. Aš čia užaugau, ūkininkavo mano seneliai, mačiau žemę dirbančius tėvus – man tai suprantama, sava ir jaučiu trauką.“

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių