Gyvenamajame sektoriuje gaisrų nemažėja
Gaisrų skaičius Klaipėdos rajone šiemet sumažėjo, tačiau gyvenamojo sektoriaus šios nelaimės neaplenkė. Daugiausia gaisrų įsiplieskė Priekulės seniūnijoje, o Judrėnų – saugiausia. Per pastarąjį dešimtmetį rajone kilusiuose gaisruose žuvo 14 žmonių. Ugniagesiai įsitikinę, kad labai svarbu skatinti gyventojus įsigyti dūmų detektorių.
Saugiausia – Judrėnų seniūnija
Pasak Gargždų PGT viršininko Tomo Taučiaus, šiemet per 10 mėnesių Klaipėdos rajone kilo 130 gaisrų, o pernai tuo pačiu laikotarpiu – 153. Taigi gaisrų sumažėjo 14 proc. „Šiais metais 36 gaisrai įsiplieskė gyvenamajame sektoriuje – namuose ir butuose (pernai – 35). Iš jų 16 kartų degė suodžiai (pernai – 17, o 2022 m. – 19 kartų), 6 gaisrai niokojo sodo namelius, degė 35 transporto priemonės, liepsnos plaikstėsi 14 ūkio paskirties pastatų, 6 gaisrai kilo šiukšlių konteineriuose (pernai – 9, o 2022 m. – 6)“, – kalbėjo pareigūnas.
Dažniausios gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys, židinių bei krosnių dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai, taip pat elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai.
Daugiausia gaisrų kilo Priekulės seniūnijoje – 34 (pernai – 36), Dovilų – 13 (pernai – 15), Sendvario – 22 (pernai – 30), Gargždų – 16 (pernai – 18), Kretingalės – 22 (pernai – 19), Agluonėnų – 2 (pernai – 10), Veiviržėnų – 6 (pernai – 7), Dauparų–Kvietinių – 9 (pernai – 4) Vėžaičių – 8 (pernai – 5), Endriejavo – 3 (pernai – 6), o saugiausia kaip ir anksčiau – Judrėnų seniūnija – šiemet nė vieno gaisro, o pernai buvo įsiplieskęs vienas.
Nors gaisrų skaičius gyvenamajame sektoriuje stipriai nepakito, šiemet per 10 mėnesių gaisruose Klaipėdos rajone žmonių aukų nebuvo, o pernai ir užpernai – po dvi.
Žūsta neblaivūs
T. Taučiaus teigimu, gyvenamajame sektoriuje įsiplieskiantys gaisrai sukelia didelį pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei. „Per pastaruosius 10 metų Klaipėdos rajone žuvo 14 žmonių. Mūsų duomenimis, būstuose nebuvo įrengtų dūmų detektorių, kurie būtų galėję laiku perspėti apie kilusį gaisrą ir išgelbėti gyvybes, – atskleidė pareigūnas. – Pagal daugiametę statistiką, gaisrai dažniausiai kyla vakare ar naktį, kai gyventojai paprastai būna įmigę. Žuvusieji dažniausiai būdavo vartoję alkoholio.“
Dažniausios šių nelaimių priežastys – neatsargus rūkymas, krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimai bei gedimai, neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi, elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai ar pašalinis ugnies šaltinis. Gargždų PGT vadovas pastebėjo, jog, artėjant šalčiausiam metų periodui, gaisrų skaičius gali tik didėti.
Pasak pareigūno, pagal PAGD prevencijos gaisrų ir aukų juose planą, Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojai, atsižvelgdami į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos pateiktą sąrašą, apsilankė vienišų, senyvų, socialinės rizikos, vargingai gyvenančių bei daugiavaikių šeimų būstuose ir supažindino gyventojus su saugaus elgesio reikalavimais namie.
Sugadinti dūmų detektoriai
„Gyventojams bendradarbiaujant su savivaldybe, buvo dalinami dūmų detektoriai, tačiau kai kur pastebėta, kad įrengtus ankstesnių akcijų metu žmonės išmontavę arba sugadinę, – dėstė T. Taučius. – Per metus vykdėme akcijas „Saugūs namai“ ir „Daugiabučiai be gaisrų“, kurių metu lankėmės gyventojų būstuose.“ Lankydamiesi daugiabučiuose namuose pareigūnai apžiūrėdavo bendro naudojimo patalpas, kad jos nebūtų užkrautos pašaliniais daiktais, trukdančiais evakuotis nelaimės atveju.
„Atšalus orams bei artėjant šildymo sezonui, prašome Savivaldybės ir seniūnijų darbuotojus, kurie reguliariai lankosi įvairių šeimų būstuose, kad atkreiptų dėmesį į gyventojų šildymo įrenginių bei elektros instaliacijos būklę, primintų jiems saugiai ir tinkamai eksploatuoti šildymo įrenginius, juos reguliariai valyti (ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius), nelaikyti šalia šildymo įrenginių degiųjų medžiagų“, – kalbėjo T. Taučius.
Jis akcentavo, jog draudžiama džiovinti ir laikyti malkas ar kitas degias medžiagas arčiau nei pusė metro nuo krosnių, šildymo katilų ir jų vamzdynų arba ant jų, nelaikyti kuro arčiau kaip 1 m nuo pakuros, patikrinti, ar palėpėse dūmtraukiai tvarkingi. Nesaugu palikti besikūrenančias šildymo krosnis prižiūrėti mažamečiams vaikams. Be to, įspėjo, eksploatuojant elektros įrenginius ir instaliaciją, į vieną kištukinį lizdą nejungti po keletą elektros prietaisų, nenaudoti laidų su pažeista izoliacine medžiaga. Ir svarbiausia užduotis – skatinti gyventojus įsigyti dūmų detektorių, kurie turi būti pritvirtinti miegamuosiuose kambariuose.
Virginija LAPIENĖ