Socialinis būstas Gargžduose: tarp gyventojų baimių ir žmogiškosios pareigos padėti
Jau kurį laiką Gargžduose netyla diskusijos dėl Karaliaus Mindaugo kvartale planuojamo statyti daugiabučio namo, kuriame įsikurs šiuo metu socialinio būsto laukiančios daugiavaikės šeimos bei neįgalieji. Minėto kvartalo gyventojams išreiškus garsų nepritarimą tokiai kaimynystei, praėjusią savaitę Gargždų kultūros centre surengtas Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų ir specialistų susitikimas su visuomene, kurio metu pristatyta, koks objektas planuojamas, kokie žmonės jame apsigyvens, bei atsakyta į gyventojams nerimą keliančius klausimus.
Savivaldybė priversta statyti
Daugiausia klausimų žmonėms kyla dėl to, kodėl socialinis būstas turi atsirasti būtent naujai besiformuojančiame kvartale, o ne būti išbarstytas po visą miestą. Atsakymas, anot vietos valdžios atstovų, slypi negailestingoje nekilnojamojo turto rinkos realybėje. Kaip aiškino Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova, Savivaldybė, vykdydama savo tiesioginę funkciją užtikrinti stogą virš galvos pažeidžiamiausiems nariams, bandė eiti paprasčiausiu keliu – pirkti jau įrengtus butus. Buvo paskelbti net penki viešieji pirkimų konkursai, tačiau rezultatai parodė, kad rinkoje tinkamų pasiūlymų tiesiog nėra.
Vieno konkurso metu pavyko įsigyti vos vieną butą, o kiti pasiūlymai buvo atmesti dėl teisinių kliūčių – nesutvarkytos žemės nuosavybės, per žemo energetinio efektyvumo arba įstatymus viršijančios kainos. Anot E. Badalovos, Savivaldybės vadovai dėl būsto įsigijimo ne kartą bendravo su Karaliaus Mindaugo kvartalo vystytoju – UAB „Aldasta“ – tiek gyvai, tiek telefonu, prašė dalyvauti konkursuose ir parduoti dalį būstų, tačiau atsako nesulaukė.
Esant tokiai situacijai, vienintelis būdas padėti eilėje laukiančioms 79 šeimoms, kurias sudaro 156 asmenys, liko savarankiška statyba Savivaldybei priklausančiame sklype. „Tai tokie patys žmonės, kaip mes – jų vaikai lanko tuos pačius darželius ir mokyklas, jie mus aptarnauja prekybos centruose, kerpa plaukus, tvarko nagus“, – kalbėjo vedėja. Priekaištaujantiems dėl pasirinktos vietos E. Badalova aiškino, jog Karaliaus Mindaugo gatvės 26 sklypas nebuvo parinktas atsitiktinai ar paskubomis. Vertinant tris Savivaldybei priklausančius sklypus (iš viso Savivaldybei toje gatvėje priklauso 5 sklypai), buvo atsižvelgiama į Europos Sąjungos reikalavimus, kurie griežtai draudžia socialinę atskirtį. Tai reiškia, kad būstas negali būti statomas miesto pakraštyje ar izoliuotoje teritorijoje – jis turi būti ten, kur prieinamos visos paslaugos – darželiai, mokyklos, viešasis transportas ir darbinė infrastruktūra.
Vedėjos teigimu, pasirinktas sklypas tinkamiausias, nes jis leidžia socialinį būstą integruoti į bendrą kvartalo kontekstą, vengiant kurti „geto“ įvaizdį. Be to, šis projektas miestui atneš ir papildomos naudos: kartu su daugiabučiu bus sutvarkyta ir aplinkinė infrastruktūra, nutiestas kelias iki Daugiafunkcio sporto centro bei suplanuota nauja vieša erdvė tarp būsimo darželio ir sporto komplekso. „Tai investicija ne tik į vieną namą, bet į viso kvartalo baigtinumą ir kokybę“, – akcentavo Savivaldybės atstovė.
Kaimynystėje – neįgalieji ir daugiavaikės šeimos
E. Badalova trumpai pristatė, ir apie kokį daugiabutį galvojama. Tiesa, vedėja pažymėjo, jog kol kas nėra pradėtas projektavimo konkursas – viskas dar pradinėje stadijoje, tačiau planuojama, jog minėtame kvartale iškils 4 aukštų pastatas, kuriame bus įrengti 33 butai: 14 vieno kambario, 2 dviejų kambarių butai asmenims su negalia, 9 trijų kambarių butai (1 iš jų – šeimai, kurioje yra asmuo su negalia, o likę 8 – daugiavaikėms šeimoms) bei 8 keturių kambarių butai daugiavaikėms šeimoms.
„Butai ir pats daugiabutis bus pritaikytas asmenims su negalia. Savivaldybė šiuo metu ruošiasi skelbti projektavimo konkursą. Visuomenė bus supažindinama su projektiniais sprendiniais, galės teikti savo pasiūlymus“, – tikino vedėja. Koks daugiabutis numatytas statyti dažnai prestižiniu įvardijamame Karaliaus Mindaugo kvartale, dabartiniams jo gyventojams, ko gero, mažiausiai įdomu – bene didžiausią nerimą jiems kelia nežinomybė, kas apsigyvens tame daugiabutyje. „Tai nėra atsitiktiniai praeiviai, o mūsų bendruomenės nariai, kurių pajamos neleidžia gauti banko paskolos, tačiau kurių istorijos byloja apie stiprybę ir norą gyventi oriai“, – aiškino E. Badalova. Tarp būsimų gyventojų – moteris su sunkia negalia, mama, viena auginanti du neįgalius vaikus, ir aklas, tačiau sąžiningai dirbantis vyras. Tai šeimos, kurios, nepaisant onkologinių ligų ar likimo smūgių, pavyzdžiui, gaisro, geba puikiai tvarkytis, prižiūrėti namus ir auginti vaikus, kurie vėliau tampa karininkais ar kitais naudingais valstybės piliečiais. Visi eilėje laukiantieji yra Lietuvos piliečiai, o jų teisė į būstą yra griežtai reglamentuota pagal pajamas vienam šeimos nariui. „Šiuo metu eilėje pateikti 79 asmenų ir šeimų prašymai socialiniam būstui. Iš jų 55 prašymai yra jaunų ir daugiavaikių šeimų, našlaičių, neįgaliųjų asmenų ir jų šeimos narių“, – teigta pristatyme.
Saugumo garantijos
Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir saugumo klausimui aptarti, mat baimė dėl galimų viešosios tvarkos pažeidimų yra viena dažniausiai išsakomų. Tačiau ji ne visada pagrįsta faktais. Savivaldybės surinkta statistika rodo, kad per pastaruosius trejus metus Gargžduose policija sulaukė per 8 tūkst. iškvietimų, iš kurių tik 45 buvo susiję su socialiniais būstais. Iš jų – 24 iškvietimai buvo į vieną tą patį butą. Pati Savivaldybė skundų sulaukia esą tik dėl vieno buto. Ir tai ne dėl elgesio, o dėl nemokumo. E. Badalova patikino, jog Savivaldybė ir savo ruožtu ne rečiau kaip kartą per metus tikrina būstų būklę ir gyventojų elgseną, o esant pažeidimams – inicijuoja iškraustymą. „Tikrinama, kaip butas prižiūrimas, ar yra dūmų detektoriai, patikrinama ir tai, ar asmuo nepradėjo gauti daugiau pajamų, nes, pagerėjus finansinei situacijai, asmuo iškeliamas iš socialinio būsto“, – teigė ji.
Akcentuota ir tai, jog naujajame daugiabutyje netgi svarstoma įrengti nuolatinę vietą pastato administratoriui-ūkvedžiui, kuris užtikrintų gedimų priežiūrą ir bendrą tvarką. Galiausiai šis projektas esą sudaro galimybę suteikti kitiems tai, ką daugelis iš mūsų priimame kaip savaime suprantamą dalyką – saugius namus. Tad Savivaldybės kvietimas kurti atvirą ir draugišką kaimynystę nėra tik tušti žodžiai – tai kvietimas priimti visus žmones kaip visaverčius Gargždų bendruomenės narius.
Susitikime dalyvavęs Klaipėdos rajono savivaldybės vicemeras Vytautas Butkus pažymėjo, jog mūsų Savivaldybė nėra vienintelė, kuriai, nepavykus nupirkti pavienių butų socialiniam būstui, nutarė statyti tam skirtą daugiabutį. „Klaipėdos miesto, Palangos, Neringos, Šilutės ir Kretingos rajonų savivaldybės eina tuo pačiu keliu, – teigė vicemeras, kuris po gyventojų pasisakymų, kad socialiniai būstai atrodo „baisiai“, nuvyko į Klaipėdą pažiūrėti, kaip išties yra. – Visur tvarkinga, gražu. Jokių nerimą keliančių signalų.“
Priekaištų lavina
„Ar jau nuspręsta dėl vietos?“ – pirmas gyventojų klausimas, išklausius pristatymą. Sulaukę teigiamo atsakymo, visi tik atsiduso ir pareiškė, kad tada jiems nebėra čia ką veikti. „Kas buvo tas kertinis akmuo, jog nuspręsta pasirinkti šią vietą, o ne Vingio ir Pušų gatvių sankirtą?“ – pasigirdo kitas klausimas, į kurį atsakydamas vicemeras pažymėjo, jog minimas sklypas buvo per didelis tokiam pastatui.
Pamažu diskusijos tiek įsisiūbavo, kad atsirado gyventojų, Savivaldybės darbuotojus ėmusių vadinti melagiais. Neva Savivaldybė „kabina makaronus“, nes iš tiesų buvo sulaukusi pasiūlymų įsigyti vieną ar kitą butą socialiniam būstui, tačiau to nedarė, o dabar meluoja, jog pasiūlymų nebuvo. Tačiau Savivaldybės atstovai tikino, jei tinkamų butų būtų buvę, jie būtų buvę nupirkti. Esą jei tai nepadaryta, vadinasi, siūlomas butas neatitiko socialiniam būstui keliamų reikalavimų. Tada tėkšta priekaištų dėl per menko viešinimo. „Kur skelbėte, kad perkate butus socialiniam būstui? Jūsų sklaida buvo per maža“, – priekaištavo susirinkusieji. Tačiau, valdžios atstovų tikinimu, informacijos sklaida buvo užtikrinta, nes apie perkamus butus skelbta tiek Savivaldybės svetainėje bei feisbuke, tiek laikraščiuose „Banga“ ir „Vakarų ekspresas“. „Kur dar reikėjo viešinti?“ – klausė E. Badalova.
Dar daugiau žmonės sukilo vienam gyventojui uždavus klausimą, kodėl nuspręsta „tokius“ asmenis apgyvendinti vienoje vietoje, o ne išskaidyti. Esą Savivaldybė, kalbėdama apie gausių šeimų ir neįgaliųjų integraciją, pati elgiasi priešingai ir visus šiuos žmones nori koncentruoti vienoje vietoje. „Apie kokią integraciją mes kalbame, kai visi bus apgyvendinti viename name? Mes tik dar lengviau juos galėsime identifikuoti. Tie žmonės tik dar labiau pažeidžiami taps. Jų vaikai mokyklose bus atpažįstami“, – kalbėjo viena moteris.
Įtikinti nepavyko
Šių diskusijų kontekste iškilo ir dar vienas Karaliaus Mindaugo kvartalo gyventojų nuogąstavimas – baimė dėl saugumo. Neva, pastačius daugiabutį socialiniam būstui ir apgyvendinus jame minėtus asmenis, į blogą pasikeis kriminogeninė situacija. Tačiau Savivaldybei ši atrodo visiškai nepagrįsta, nes kalba eina ne apie įvairių priklausomybių turinčius asmenis ar nusikaltėlius, o apie eilinius žmones ir šiandien gyvenančius tarp mūsų.
„Jūsų gyvenimo sąlygų šie žmonės tikrai neblogins. O įvairių dalykų gali nutikti ir su jūsų dabartiniais kaimynais“, – aiškino Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėjas Antanas Bauža. Jam antrino ir vicemeras V. Butkus: „Mes pateikėme policijos statistiką. Net nekyla rankos diskutuoti apie kriminogeninės situacijos pablogėjimą, kalbant apie šituos žmones.“
„Mes nė vienas nesame apsaugoti nuo to, kokį kaimyną turėsime, net ir turėdami nuosavą būstą“, – pridūrė Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja E. Badalova. Jai pritarė ir Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Edgaras Kuturys, pasak kurio, dėl to, kad žmonės, kurie bus apgyvendinti socialiniame būste, telksis vienoje vietoje, tik lengviau bus juos sukontroliuoti, patikrinti.
Pasak Savivaldybės atstovų, derėtų pradėti skirti socialinį būstą nuo savivaldybės būsto. „Ten, ką jūs matote vykstant per visokias „TV pagalbas“, dažniausiai vyksta savivaldybės būstuose, kurių mes pagal įstatymą neturime teisės tikrinti. Į socialinius būstus aš pati jau 20 metų važiuoju ir ne rečiau kaip kartą per metus patikrinu. Laiduoju už kiekvieną šeimą, asmenį, kad jie yra normalūs žmonės. Ir jie yra tarp jūsų, jus aptarnauja parduotuvėse, grožio sferoje, statybose – visur. Tai paprasti žmonės“, – kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Sveikatos ir socialinės apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Inesa Vytienė. Už paramą būstui įsigyti, išsinuomoti, socialinį būstą atsakinga specialistė tikino, jog nereikalingi priekaištai apie neva siūlytus ir nenupirktus butus socialiniam būstui. Jos teigimu, tokių butų pasiūlos Gargžduose nėra, nes jie turi atitikti tam tikrus reikalavimus – būti suremontuoti, ne aukštesniame nei antrame aukšte arba su liftu. „Kiek turite tokių butų Gargžduose?“ – klausė I. Vytienė. Taip pat pažymėta, kad socialinio būsto gyventojai ne dykai gyvens tuose butuose – jie mokės nuomos mokestį ir neturės teisės įsigyti to būsto.
Tačiau jokie argumentai ir paaiškinimai gyventojų neįtikino. Vietoj supratingumo jie Savivaldybės atstovams pasiūlė ne susitikimus rengti, o tarpusavyje diskutuoti, nes jų balsas esą nieko nelemia.
Gintarė KARMONIENĖ
