TS-LKD partijos pirmininkas L. Kasčiūnas: „Vietos bendruomenės žodis mūsų partijoje visada pirmiausias“
Gargžduose neseniai su visuomene prie kavos puodelio susitikęs ir atvirai diskutavęs naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas, Seimo narys Laurynas KASČIŪNAS aptarė šalies aktualijas, geopolitinę padėtį, atsakė į dominančius klausimus.
Užgrūdintų jaunąją kartą
– Kaip visuomenėje paskatinti pilietiškumą?
– Valstybė bus apginta ir atgrasys priešininkus tada, kai visuomenė ar bent jau didesnioji jos dalis turės valią ginti valstybę ir žinos, kaip tai daryti. Esu įsitikinęs, viskas prasideda nuo mokyklos.
Ką mums pavyko padaryti? Per pastaruosius metus kartu su Šaulių sąjunga įkūrėme pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą. Iš pradžių tai buvo bandomasis projektas. 2022 m. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga pasiekė susitarimą, kuriuo Lietuvos šaulių sąjunga įsipareigojo įgyvendinti trijų dienų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursus devintų klasių moksleiviams. Tai ne tik sausos teorinės žinios, bet ir praktiniai įgūdžiai, kaip ištikus nelaimei pasirūpinti savimi, šalia esančiu žmogumi ir savo Tėvyne Lietuva. Kursą veda šauliai, atsargos kariai, profesinės karo tarnybos kariai. Nuo šių mokslo metų šis kursas yra privalomas visiems devintokams.
Labai džiaugiamės, kad mums tuos kursus pavyko įgyvendinti. Tai nėra lūžis, bet esminis žingsnelis į priekį. Jaučiame, kad po minėtų kursų kai kurie moksleiviai susidomi jaunojo šaulio veikla ir t. t. Sociologiniai tyrimai rodo, kad nesvarbu, kokiu lygmeniu praeini sukarintą kursą, ar esi šauktinis, ar savanoris, ar šaulys, užsikuria pasitikėjimas savimi, meilė Tėvynei ir noras ginti ją. Aš visą laiką galvojau, kad į gynybą eina tiesiog iš širdies, bet gali būti, kad jaunas žmogus būtent gavęs įgūdžių užsikuria noru ginti savo valstybę.
– Turite ir naujų pasiūlymų dėl pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kurso?
– Dabar mano pasiūlymas yra plėsti minėtą kursą ir į žemesniąsias klases. Balandžio 16 d. pasiūliau įstatymo pakeitimus, kurie apimtų pilietiškumo ir gynybos įgūdžių ugdymą 5–12 klasėse.
Principas, kurį mes siūlome, yra labai paprastas – startuojant nuo kitų mokslo metų jau turėti ne tik devintose, bet ir dešimtose klasėse pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą. Tada judėti į jaunesnes 5–8 klases ir dar kitais metais judėti į dar vyresnes – 11 arba 12 klases. Norėtume pasiekti, kad 2028 mokslo metais jau turėtume visą apimantį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą mūsų mokyklose.
Tuo labiau, kai šiuo metu vyksta diskusija, kaip racionaliai panaudoti mokslo metų paskutinį mėnesį. Vaikai šiuos įgūdžius gali gauti birželį: mokytojai ilsisi, šauliai dirba, kiti egzaminuose.
Pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursai labiau užgrūdintų jaunąją kartą, motyvuotų tarnauti kariuomenėje, ugdytų jaunus lyderius, kurie nesutriktų krizinėse situacijose.
Kaip pavyzdį galėčiau paminėti Lietuvoje esančias tris kadetų mokyklas. Man dar esant krašto apsaugos ministru pernai pavyko generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjų perimti Krašto apsaugos ministerijos žinion. Manau, kad įgyvendinama kadetų ugdymo programa ypač aktuali krašto apsaugos sistemai, vertiname kadetų licėjaus vykdomą veiklą ugdant mokinių pilietiškumą ir patriotiškumą, gebėjimą orientuotis kritiškose situacijose, suteikti reikiamą pagalbą civiliams. Beje, dalis kadetų licėjaus absolventų sėkmingai studijuoja Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje.
Pasiūlymas – gynybos linija
– Rugsėjį prie Lietuvos pasienio planuojamos bendros Rusijos ir Baltarusijos karinės pratybos „Zapad“. Kaip turėtume reaguoti?
– Ramiai ir oriai. NATO žvalgyba neturi jokių indikatorių, kad „Zapad“ pratybos bus plataus masto pratybos, kurios gali kelti grėsmę mūsų valstybei. Noriu akcentuoti, kad mūsų žvalgybiniai pajėgumai yra tokie, kad mes gebame atskirti, kada yra pratybos, kada raumenų demonstravimas, o kada rimtas pasirengimas agresijai.
Siekiant užtikrinti didesnį valstybės pasirengimą galimoms grėsmėms pasienyje, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) siūlo įrengti Vytauto Didžiojo vardu pavadintą gynybos liniją. Joje galėtų atsirasti priešpėstines minas, prieštankinius griovius, mobilias šarvuotas grupes ir toliašaudę artileriją turinčios gynybinės linijos. Tokio plano įgyvendinimas kainuotų apie 1 mlrd. eurų. Mūsų karinė inžinerija yra atgaivinta, mūsų karinė inžinerija įgijo naują kvėpavimą. Šiandien mes siūlome dar vieną idėją, dar vieną kryptį, kaip galėtume fortifikuoti pasienį taip, kad priešui įžengti į mūsų teritoriją būtų be galo sudėtinga, kad jis sutiktų milžiniškas kliūtis, kad mes lėtintume jo ėjimą. Be jokios abejonės, šitas planas papildytų visą mūsų gynybos strategiją.
Tarp ministerijos ir savivaldybių – derybos
– Stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus Klaipėdos rajone 2027 m. bus pradėtos Kairių karinio miestelio statybos. Dėl to teritorijos apsauginės zonos plėsis, o į jas pateks ir dalis unikalaus Vilhelmo kanalo, su kuriuo tiek Klaipėdos miesto, tiek rajono Savivaldybė siejo pamario turizmo plėtros planus.
– Taip, dar man vadovaujant Krašto apsaugos ministerija praėjusių metų pabaigoje Vyriausybei pateikė nutarimo projektą ir jis buvo patvirtintas dėl Kairių karinio miestelio Klaipėdos rajone. Kairių poligone 2030 m. iškilsiantis karinis miestelis užtikrins nuolatinę fizinę infrastruktūrą Lietuvos kariuomenės brigadai „Žemaitija“ bei jos sudėtyje tarnausiantiems privalomosios karo tarnybos kariams. Nemažėjanti Rusijos keliama grėsmė reikalauja karinės infrastruktūros ir gynybos pajėgumų stiprinimo. Be abejonės, tarp savivaldybių ir Krašto apsaugos ministerijos turi vykti konstruktyvios derybos: šalia pasirengimo gynybai valstybė turi turėti ir civilinį gyvenimą, turi vystytis projektai, kurie tą gyvenimą gyvina. Šie planai turi būti derinami su mūsų karinės infrastruktūros plėtra. Reikia ieškoti vidurio kelio. Manau, kad abiejų minėtų savivaldybių merai turėtų itin tampriai bendradarbiauti su Krašto apsaugos ministerija, turi vykti pozityvus, o ne blokuojantis bendravimas. Esu įsitikinęs, kad jie ras tam tikrų sprendinių. Tokių sprendinių patirtis yra, kai ieškojome išeičių Šilalės, Tauragės poligonuose karpydami teritorijas dėl sodybų išėmimo, derybos vyksta su Švenčionių rajono savivaldybe dėl Pabradės poligono plėtros. Mes deklaravome, o ir nauja Krašto apsaugos ministerijos vadovybė deklaruoja, kad karinės infrastruktūros plėtra turi būti derinama su savivaldybės poreikiais. Juk, sakykime, pratybos vyksta tam tikromis valandomis, tai galima suderinti tvarkaraščiu, o kitu laiku galima tenkinti, pavyzdžiui, ir turizmo poreikius. Tai yra objekto valdytojo geranoriškumo ir dialogo su savivaldybe klausimas. Taip, karinės infrastruktūros plėtros reikia, bet šalia to mes turime savivaldai ir paskatų pasiūlyti.
Pirmiausias žodis – vietos bendruomenėms
– Esant tokiai geopolitinei padėčiai kartais nesuprantamai atrodo sveikatos priežiūros įstaigų reforma, kai mažinamos paslaugų apimtys būtent rajonų ligoninėse, pavyzdžiui, uždaromi stacionarūs chirurgijos skyriai paliekant tik dienos chirurgiją. Ar kritiniu atveju atlaikys krūvį trys Klaipėdos atraminės ligoninės?
– Manau, kad savivaldybėms čia būtų galima pasitelkti švietimo sistemos pavyzdį. Buvo iškilusi grėsmė dėl gimnazijų likimo rajonų įvairiose vietovėse, mat mažėjo aukštesniųjų klasių mokinių. Dabar įvesta išlyga, kad savivaldybės pačios finansuoja, išlaiko tas klases ir esant mažesniam mokinių skaičiui, jei yra lėšų, kol ateis geresni laikai, paaugs moksleivių skaičius. Manau, tokį patį modelį galima taikyti išlaikant ir sveikatos priežiūros įstaigas, jei savivaldybė mato, kad yra gyventojų poreikis, kad yra potencialas, bet čia yra ir centrinės valdžios sprendimų klausimas.
Suprantu optimizavimus ir efektyvinimus, tai yra svarbu. Tačiau mes turime regionuose saugoti tam tikrus židinius: kultūros centrus, mokyklas, o ir ligonines, kurios yra svarbios nacionalinio saugumo požiūriu.
– Ar TS-LKD Klaipėdos rajono skyrius jau ruošiasi savivaldos rinkimams? Ar žinomas kandidatas į rajono merus?
– TS-LKD Klaipėdos rajono skyrius yra stipri bendruomenė, rajono Taryboje turime frakciją, skyriaus pirmininką. Taip, savivaldos rinkimams jau ruošiamasi. Tačiau situaciją modeliuos pats skyrius, jie pristatys savo pamąstymus Prezidiumui. Visada pirmiausias žodis mūsų partijoje yra vietos bendruomenei. Mūsų politinė jėga irgi turi išmokti pamokas, gal buvo laikas, kad pernelyg kažkas iš Vilniaus bokštų nuspręsdavo. Bet juk būtent vietos skyrius labiausiai pažįsta savo žmones, lyderius, žino problemas.
Kalbėjosi Vita VITAITĖ
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr.
Užsakyta. Užs. Nr. 25/01
