Ryžtingu veikimu Nijolė nepalieka abejingų
Seimo Pirmininko pavaduotojo Pauliaus Saudargo kalba Seimo apdovanojimo – Aleksandro Stulginskio žvaigždės įteikimo disidentei a. a. Nijolei Sadūnaitei ceremonijoje.
„Nebuvo laimingesnio per mano aštuoniasdešimt metų laiko, kaip KGB rūsiuose, kur taip arti Dievas! Ten junti, kad be galo daug žmonių su tavimi. Ta jėga – ne iš tavęs, bet iš Dievo.“ Koks žmogus galėtų ištarti tokius žodžius? Koks žmogus melstųsi už savo tardytojus? Koks žmogus savo teisme išrėžtų budeliams į akis tokią kalbą, kad aplinkiniams atrodytų lyg ne jis čia teisiamas, o jo kaltintojai. Sesuo F. N. Sadūnaitė yra unikali savo dvasinėmis savybėmis, toli išeinančiomis už įprasto standarto. Platinti „Katalikų Bažnyčios Kroniką“, būti suimtai, o kalėjime juoktis į akis prižiūrėtojams ir tardytojams, esą reikia palaikyti fizinę formą, nes išėjus vėl reikės su kronika dirbti. Juoktis į akis visai sistemai, pačiam Gulagui. Tačiau daryti tai ne piktdžiugiškai, pašaipiai, o su meile, su žmogiška atjauta. Ypač šiandien mums tokia dvasios stiprybė, tokia laikysena atrodo beveik neįmanoma, gal net keista. Pati N. Sadūnaitė teigė, kad visad veikė Dievo rankos vedama.
Kartais mums atrodo, kad tikėjimas moko tik nuolankumo, tam tikro minkštumo. Kai tuo tarpu yra atvirkščiai. Ir sesers Nijolės Sadūnaitės gyvenimu tai yra pademonstruota. Akiplėšiškos drąsos ir stereotipus griaunančios meilės sąveika. KGB Nijolę sekė jau nuo aštuonioliktų jos gyvenimo metų, įstojus į vienuolyną, o 1974-aisiais suimama dirbanti prie kronikos.
Nuo pirmos akistatos su KGB‘istais Nijolė pademonstruoja žaibišką reakciją ir drąsą – lyg pantera šoka prie kratą atliekančio saugumiečio, čiumpa iš jo rankų rastus laiškus, kurie galėjo išduoti kitus asmenis, sudrasko juos ir nubėgusi nuleidžia su vandeniu. Tie nespėjo susigaudyti ir liko išsižioję, žinoma, paskui labai pyko.
Savo pasirinkimais, krikščioniška meilės jėga ir ryžtingu veikimu Nijolė nepalieka abejingų, pažinusių jos gyvenimo kelią. N. Sadūnaitė – tai lyg Chuck‘as Noriss‘as, tik ne filmų, bet realaus gyvenimo superherojė. Nenugalima ir nepalaužiama. Su nuoširdžia šypsena žvelgianti priešams į akis. Ji net nelaikė sistemos budelių priešais, nuoširdžiai jų gailėjo ir netgi guodė juos, kad jie, vargšiukai, yra taip suklydę.
Po dešimties mėnesių kalinimo Vilniuje 1975 m. nuteista trejiems metams griežto režimo lagerio Mordovijoje ir trejiems metams tremties Sibire. Gulage sesuo Nijolė Sadūnaitė toliau aktyviai įsitraukė į rezistencinę veiklą, palaikė kitų kalinių dvasią. Su jos veiklos mastu visiškai atsitiktinai susidūriau dar 2014 m. lankydamasis Ukrainoje. Teko garbė susitikti su Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) vyriausiojo vado R. Šuchevičiaus sūnumi J. Šuchevičiumi, kuris didžiąją dalį savo gyvenimo praleido kalėjimuose ir lageriuose. Jis mums pasakojo: „Lageriuose gaudavome laiškų nuo jūsų kovotojų už laisvę, susirašinėjome su seserimi N. Sadūnaite, ji nuolat palaikė mūsų moralę.“
Dar vieną paminklą drąsai N. Sadūnaitė pastatė greta Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje 1987 m., kur ji ne tik organizavo Molotovo−Ribentropo nusikalstamo pakto minėjimo mitingą, bet buvo pirmoji jo kalbėtoja. Šiandien iš patogios nūdienos perspektyvos sunku tiksliai įvertinti tokio poelgio mastą. Juk ten susirinko patys drąsiausi, patys ryžtingiausiai nusiteikę kovoti už Lietuvos laisvę ir štai atvirai prabilti, atidžiai stebint saugumiečiams, kurį laiką niekas nesiryžta… Ledus pralaužia N. Sadūnaitė.
Simboliška, kad sesuo Nijolė paliko mus per pačią Šv. Velykų dieną. Dieną, kai liudijame Prisikėlimo stebuklą. Lyg sakytų mums – aš dar sugrįšiu. I‘ll be back. Lietuvos Respublikos Seime kaip tik jau buvome bebaigę Prezidento Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo N. Sadūnaitei procedūrą… Šiandien ją garbingai įteiksime artimiesiems, N. Sadūnaitei stebint iš aukštybių. Ji labiau nei verta visų valstybinių apdovanojimų. Man netgi atrodo paradoksalu, kad valstybė ją apdovanoja, nes ji pati yra dovana mūsų valstybei.
Miela Nijole, savo gyvenimu mums, bijantiems, parodėte, kaip reikia nebijoti, mums, abejingiems, parodėte, kaip reikia mylėti, mums, dvejojantiems parodėte, kaip reikia veikti. Tuomet buvo iš tiesų baisu ir neaišku, kaip viskas pasibaigs. Dievas viską surikiavo taip, kad laimėjote jūs ir jau niekada nebepralaimėsite.
