Konferencijoje atsiskleidė daugiau Mėlynosios žemės spalvų
Mažąja kultūros sostine tituluojamoje Drevernoje tęsiasi renginių maratonas. Neseniai čia surengta konferencija „Ir parbėgo laivužis, parlaivavo valtužė“, skirta Liudviko Rėzos dainyno 200 metų sukakčiai paminėti.
„Esame Mėlynosios žemės mažoji kultūros sostinė – šį vardą mums suteikė, nes pasižadėjome, kad visus metus puoselėsime etninę kultūrą – pristatysime lietuvininkų tradicijas, papročius tiems, kuriems Mažosios Lietuvos regionas tebėra paslaptis, nežinomybė ar net egzotika. Tai ir darome, – kalbėjo šio projekto vadovė Virgina Asnauskienė. – Susitikimuose su Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos pradinukais, Drevernos skyriaus, Saugų, Vilkyčių, Klaipėdos miesto darželių ugdytiniais per žaidimus, giesmeles, ratelius, sakmes mokome pažinti kraštą, kuriame jie gyvena.“ Pasak jos, dažnai ir suaugusiesiems, atvykusiems iš kito Lietuvos pakraščio, viskas, kas šišioniška, yra nauja, netikėta, kelia nuostabą ir atradimo džiaugsmą.
V. Asnauskienė pastebėjo, jog susitikimų metu visada mini ir iškilų Mažosios Lietuvos sūnų Liudviką Rėzą – 18 a. pabaigos–19 a. pradžios evangelikų liuteronų kunigą, lietuvių raštijos darbuotoją, folkloristą. Šiemet sukanka 200 metų nuo jo sudaryto pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio „Dainos, oder littauische Volkslieder“, kuris žinomas visame besidominčiųjų tautų etninėmis kultūromis pasaulyje. „Tai kaipgi mes, kaimynai (L. Rėzos tėviškė – Neringoje užpustytas Karvaičių kaimas), nepaminėsime šios sukakties?“ – retoriškai ištarė projekto vadovė.
Anot jos, idėja surengti konferenciją su pasidainavimais, krašto pristatymu gimė iš karto sužinojus, kad Dreverna tapo mažąja Lietuvos kultūros sostine. „Kartu su bendruomenės pirmininke Lina Strumyliene radome būrelį partnerių ir rašėme projektą Kultūros tarybai. Gal pritrūko sėkmės, o gal ir patirties – finansavimo negavome, – apgailestavo V. Asnauskienė. – Kalbėjomės, tarėmės – mūsų idėjai pritarė Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė, ir finansų problemą pavyko išspręsti.“
Konferencijoje dalyvavusi Muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto doc. Rūta Vildžiūnienė išsamiai, teatrališkai pristatė L. Rėzos gyvenimą, jo publikuotų liaudies dainų melodinius ypatumus, jo, karo kapeliono, atsiminimus ir neįtikėtinas istorijas.
Pranešimus skaitė ir KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. Silva Pocytė, istorinio karybos klubo vadovas Egidijus Kazlauskis.
Konferenciją romantiškai papildė rašytoja Rita Latvėnaitė-Kairienė, pristačiusi savo knygą „Žalia varia“, Vilniaus miesto folkloro ansamblio „Labingis“ programa „Dieviškoji šeimyna“. Koncertavo Priekulės meno ir kultūros centro folkloro ansambliai „Vėlingis“, „Žvejytės“, Klaipėdos rajono etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“.
Renginyje dalyvavo Gargždų vaikų ir jaunimo laisvalaikio centro dizaino studijos mokytoja Adolfina Litvinienė, pasiūliusi savo ir kolegių Jūratės Kuprienės, Rasos Buivydienės stilizuotų rūbų kolekcijas. Amatininkų gildijos „Lamata“ vikinginių valgių restauratorė Edita Nurmi pakvietė skanauti senoviškai pagamintų patiekalų. „Netikėtai sulaukėme gražiausių pasiūlymų iš Gargždų kepyklėlės „Ievos skanėstai“ vadovės Loretos Mazalienės, – džiaugėsi V. Asnauskienė. – Mūsų konferencija „Ir parbėgo laivužis, parlaivavo valtužė“ įgavo dar daugiau spalvų – šmekiavom, kaip sakė „Labingio“ vadovė Milda Ričkutė, užaugusi Šilutės rajone, vaikystę primenantį aguonų, šišioniškai monkucheną, pyragą, gėrėjomis gargždiškių išmone ir kūrybingumu, pristatant baltų raštais ir simboliais padabintas rūbų kolekcijas „Gijomis prabilę“, „Praeities motyvai“.
Bendruomenės pirmininkė L. Strumylienė svečiams dovanojo pažintinę kelionę po Dreverną, o Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras ir senovinio laivo kapitonas Vaidotas Bliūdžius ir V. Asnauskienė – kelionę ir istorijas po Kuršių marias.
Projekto vadovė dėkojo draugams, partneriams už paramą ir pagalbą organizuojant Drevernos – Mėlynosios žemės, mažosios kultūros sostinės renginius.
Virginija LAPIENĖ
K. MARCINKEVIČIENĖS nuotr.
