„Vasaros skaitymai“: kūryba gyva tiek, kiek ją puoselėjame kartu

Aktualija Tradicijos
5 liepos, 2025
0

Jono Lankučio viešosios bibliotekos nuotr.: „Vasaros skaitymų“ literatų bendra nuotrauka taip pat yra neatsiejama šio renginio tradicija. „Džiugu ir prasminga po metų vėl susiburti į šią gražią erdvę, kurioje susitinka poezija, žodis ir žmogus. Tikras džiaugsmas vėl matyti šypsenas, girdėti balsus ir jausti kūrybinę energiją. Šis susitikimas – tai ne tik renginys, tai jaukiai pažįstama šventė, kuri kasmet primena, kad kūryba gyva tiek, kiek ją puoselėjame kartu“, – kalbėjo „Vasaros skaitymų“ dalyviai.

Agluonėnų etnografinėje sodyboje, nepaisant birželio lietaus, praėjusį penktadienį nuotaikingai spietėsi gausus 36-asis literatų kūrybos ir bendrystės sambūris „Vasaros skaitymai“.
Prasmingą tradiciją suburti draugėn poetinio žodžio puoselėtojus tęsia Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka.
Į tradicinius „Vasaros skaitymus“ šiemet suvažiavo kūrėjai iš Rietavo, Šilutės, Skuodo, Palangos, Raseinių, Tauragės, Švėkšnos, Klaipėdos, ir, žinoma, Gargždų.
„Vasaros skaitymai“ – tai ilgametė tradicija, gimusi iš šviesaus atminimo Vytauto Rimavičiaus iniciatyvos. „Gargždų miesto garbės pilietis, rašytojas, poetas, publicistas, dramaturgas, režisierius ir kultūros puoselėtojas, kurio gyvenimo prasmė buvo kultūra, mums paliko ne tik prisiminimą, bet ir misiją – tęsti šį susitikimą. Tad šiandien tęsiame jo pradėtą kelią – susitikti, skaityti, dalintis, išgirsti vieniems kitus be baimės ir be vertinimų“, – ragino renginio vedėja Živilė Markutė-Armalienė, J. Lankučio viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėjos pavaduotoja projektinei ir kultūrinei veiklai.
26-ieji „Vasaros skaitymai“ šįkart buvo paskirti akademiko, literatūrologo, Gargždų miesto garbės piliečio Jono Lankučio 100-osioms gimimo metinėms pažymėti.
Pasak literatus sveikinusios Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorės Vilijos Butkuvienės, čia nieko nėra atsitiktinio, viskas susieta: susibūrimas vyksta Agluonėnuose, netoli Mažosios Lietuvos metraštininkės Ievos Simonaitytės mylimų Vanagų, o juk V. Rimavičius palaikė bičiuliškus ryšius su rašytoja, metaforiškai buvo vadinamas penktuoju jos sūnumi, savo atsiminimus ir eilėraščius jis yra sudėjęs į knygelę. V. Rimavičius daug yra rašęs ir apie akademiką J. Lankutį, padaręs su juo išsamų interviu, spausdintą „Bangoje“.
„Priminsiu, kad nuo 2011 m., kai po vienų metų pertraukos Jono Lankučio viešoji biblioteka kartu su rajono literatų klubu „Potekstė“ atgaivino literatų susibūrimo tradiciją, tada šventė įgavo ir naują pavadinimą – „Vasaros skaitymai“. Šiandien tai jau ne tik pavadinimas, bet ir brangus ženklas mūsų bendrystės“, – akcentavo renginio vedėja Ž. Markutė-Armalienė.
Beje, šventės ženklą su edukatore, J. Lankučio viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Neringa Birbaliene savo rankomis galėjo pasidaryti kiekvienas šventės dalyvis.
„Vasaros skaitymuose“ iš širdies savo kūrybą pristatė keliasdešimt kūrėjų. „Kiekvienas jūsų žodis prisidėjo prie to, kad šis susitikimas būtų ne tik literatūrinis, bet ir žmogiškai šiltas“, – susirinkusiuosius patikino renginio šeimininkai. Jono Lankučio bibliotekos atstovai padėkojo visiems – skaičiusiems, klausiusiems, buvusiems. „Dėkoju tiems, kurie nepamiršta šios tradicijos, ją palaiko ir perduoda toliau. Dėkoju už tai, kad kiekvienas jūsų eilėraštis šiandien skambėjo ne tuščiai – jis buvo išgirstas.
Tegul kūryba lydi jus ne tik vasarą. Tegul šis susitikimas primena, kad mes – ne vieni. Kad žodis gali būti mūsų visų namai“, – apibendrino renginio vedėja Ž. Markutė-Armalienė.
Po pietų renginio dalyvius pradžiugino nuostabus duetas – Jonas Baltokas ir Daiva su muzikine programa „Laiškas iš Juodkrantės“. Skambėjo gitara, Liutauro Degėsio, Stasio Jonausko ir kitų poetų tekstais sukurtos dainos.

Vilija BUTKUVIENĖ

„Vasaros skaitymų“ nuolatinė dalyvė, literatė Rita Bijeikytė-Gatautė (iš dešinės) renginio vedėjai Ž. Markutei-Armalienei, „Bangos“ laikraščio redaktorei Vilijai Butkuvienei papasakojo apie ką tik išleistą dar vieną jos rinkinį „Ten, kur bunda žiedai“.

Gyvenimo upė
Kas ištvers iki galo, bus išgelbėtas (MT.24,13)
Upė teka metų metus.
Naktinė, aušrinė maldos matuoja ištvermę
Už grįžtančius.
Tėvo meilė Sūnui srūva kaip upė
Ir sugrįžta atgal pas Tėvą.
Ką gali duoti, ko nesi jau gavęs?
Kartais upė veržiasi lyg sugelta, skuba,
Tuo metu nejauti kojų – ji neša –
Pilki akmenys, nugaras atsukę, dunksi metų metus.
Kartais upė suka verpetą.
Ir gali mirtinai išgąsdinti.
Kai upė šėlsta, akyse vien žalia
Ir debesėliai žaliuoja pažeme besiirstantys.
Upė teka kasdien.
Upė teka metų metus, maitinama požeminių, paviršinių
Dieviškos dvasios vandenų ir Kasdienių maldų –
naktinė, aušrinė –
Už sugrįžusius ir nebe – link intako į Didį Okeaną.
Rita BIJEIKYTĖ-GATAUTĖ

Vanagai
Bėga vasaros,
Pamario vasaros,
– Vieškeliais,
Žaliaisiais šilais

Akmenys, medžiai
Samanoti stogai
Vėl, girdi,
Degina širdį…

Viskas iš naujo –
Žmonės iš knygų,
Nematyti.
Šimtąkart skaityti,
Kaip savi…
Negirdėti.
Šimtąkart regėti,
Širdim jausti
Knygų lape…
Vanagai, Vanagai.
Vėl sminga
Į širdį:
Veidas, žmonės,
Šilai ir namai…

Vytautas RIMAVIČIUS