Gargždų turgaus atnaujinimas: modernesnė prekyvietė gyvybingesniame miesto centre

Akiratyje
11 rugpjūčio, 2025
0

Darbus turgaus teritorijoje planuojama pradėti ir vykdyti 2027–2028 m. Tuo metu prekyvietė laikinai bus perkelta į aikštelę prie Gargždų sporto salės

„Norime ir siekiame, kad per artimiausią dešimtmetį Gargždų centras virstų moderniu bei miestiečių ir svečių gyvenimui ir poilsiui pritaikyta vieta. Kad gyventojų skaičius augtų ne tik rajono priemiestinėse teritorijose, bet ir rajono centre – Gargžduose. Aišku, tai nėra taip paprasta, pareikalautų nemažų investicijų visą planą 10 ha plote įgyvendinti iki 2032 m. Konsultuojamės ir su galimais investuotojais, kad rajono biudžetui kainuotų mažiau, turime siekį pagal galimybes ruošti projektus ir europinėms lėšoms, jei tik bus paskelbti kokie kvietimai. Mes labai norime, kad kiekvienas miestietis suvoktų miesto vystymosi svarbą ir pats taptų šiuolaikiško miesto kūrėju. Visa, kas planuojama daryti, yra daroma atsižvelgiant į tai, kaip gyvensime ne tik mes, bet ir mūsų vaikai, anūkai“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas ir projekto komandos nariai vyr. architektas G. Kasperavičius, mero patarėja T. Tuzovaitė-Markūnienė, viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo specialistė G. Plungienė, UAB „Klaipėdos rajono energija“ vadovas, l.e. UAB „Gargždų turgus“ direktorius M. Žilius (iš kairės).

Gargždų centras per artimiausią dešimtmetį keisis: taps funkcionalesnis, šiuolaikiškesnis, jaukesnis, teiks daugiau įvairių paslaugų miestiečiams ir svečiams. Vienu svarbiausiu miesto centro objektu, žinoma, liks turgus, kuriam suplanuotas modernus paviljonas su priedanga, komfortiška aplinka.
Naujojo Gargždų centro urbanistinė koncepcija ir detalusis planas, kuriame numatoma, kaip vystyti gyvybingą ir patrauklų miesto centrą, yra žinomas ir turgaus prekybininkams. Tačiau į „Bangos“ redakciją kai kurie prekeiviai kreipėsi su nerimastingais klausimais: „Kada tikrai prasidės turgaus rekonstrukcija, ar tai yra realus projektas, kaip planuoti savo verslo ateitį, nes nuomos sutarys dabar jau laikinos“.
„Banga“ susitiko su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovais, Gargždų miesto centro atnaujinimo projekto komandos nariais bei UAB „Klaipėdos rajono energija“ vadovu, l.e. UAB „Gargždų turgus“ direktoriumi Mariumi Žiliumi.
Numatyta laikina vieta
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, projekto vadovas Gytis Kasperavičius atkreipė dėmesį, kad abejonėms dėl pertvarkos vietos nėra: naująjį Gargždų miesto centro planą pernai patvirtino rajono Taryba.
– Turgus yra šio detaliojo plano dalis. Visada akcentuojame, kad miesto centro pertvarką pradėsime būtent nuo turgaus. Darbai jau yra prasidėję: praėjusią savaitę plačiai paskelbėme atvirą architektūrinį konkursą, kuris apims turgaus sklypą. Mūsų tikslas yra gruodžio viduryje pasirašyti projektavimo sutartį. Tačiau dabartiniams turgaus prekeiviams šiuo metu nėra jokio pagrindo pradėti nerimauti dėl savo verslo ateities. Jie, kol vyks įvairūs procesai, dar daugiau nei pusantrų metų ir toliau prekiaus dabartinėje vietoje. Projektavimo eigoje esame nusimatę teritoriją, į kurią laikinai bus perkeltas turgus.
Klaipėdos rajono savivaldybės mero patarėja, miesto centro atnaujinimo projekto savininkė Toma Tuzovaitė-Markūnienė patikslina, kad šių metų pabaigoje po minėto architektūrinio konkurso pasirašius projektavimo sutartį ateinantys metai, t.y. 2026 m., būtų skirti būtent projektavimui. „Pagal mūsų planą 2027-2028 m. vyktų turgaus rangos darbai, tačiau supraskime, kad terminai priklausys ir nuo to, kaip mums pavyks minėtasis architektūrinis konkursas, koks konkrečiai pasiūlymas rudenį bus paskelbtas laimėtoju. Tačiau jau esame numatę, kad ateinančiais metais pradėsime dėlioti laikino turgaus iškėlimo programą. Dabar planuojame, kad toji iškėlimo vieta bus teritorijoje prie miesto sporto salės“.
Nerimo nėra: persikėlimas – 2027 metais
UAB „Klaipėdos rajono energija“ vadovas, l.e. UAB „Gargždų turgus“ direktoriaus pareigas Marius Žilius svarsto, kad galimai turgaus rangos darbai bus nupirkti 2027 m. antrąjį ketvirtį. „Taigi, jeigu viskas bus taip, kaip dabar manome, tai tik 2027 m. pradėsime persikėlimą. Dabar su turgaus prekybininkais pasirašome nuomos sutartis ne keleriems metams, o pusmečiui vien todėl, kad priprastume prie permainų minties, kad niekam tai nebūtų netikėta. Tačiau tikrai jokio pagrindo nerimauti dėl savo verslo neaiškios ateities – nėra. Tikrai taip nebus, kad pertvarka užgrius netikėtai. Dabar galima ramiai prekiauti, ne rytoj tas veiksmas prasidės“, – paaiškina M. Žilius.
Jam antrina vyr. architektas G. Kasperavičius, dar kartą akcentavęs, kad turgaus laikino iškėlimo klausimas yra nuolatinėje dienotvarkėje. „Nėra taip, kad mums nerūpi, kas bus su prekeiviais. Mes galvojame, kad būtų sukurtos tokios sąlygos, tokie terminai išsikėlimo, kad žmonės nenusiviltų, pasitikėtų, ramiai dabar dirbtų savo darbą ir neskubant pasiruoštų persikėlimui. Juk mūsų tikslas yra, kad po rekonstrukcijos į turgų grįžtų tie patys prekeiviai, o dar ir naujų atsirastų“, – atkreipia dėmesį G. Kasperavičius.
Pagal naująjį planą, palyginus su dabartine maisto produktų hale, naujasis turgaus paviljonas bus tris kartus didesnis. Ar tikrai atsiras daugiau norinčių prekiauti? M. Žilius paaiškina, kad tie, kurie dabar prekiauja atskiruose namukuose, keltųsi į tą bendrą pastatą, kuriame vyks prekyba maisto ir ne maisto prekėmis. „Lauke bus pusiau uždaro tipo boksai, tokie kaip dabar yra su žaliuzėmis. Vietos bus tiek pat, bet viskas šiuolaikiškai, estetiškai, darniai apjungta į visumą“, – patikslina l. e. „Gargždų turgaus“ direktoriaus pareigas M. Žilius. Alternatyvos bus pasiūlytos ir dėvėtų rūbų prekybai – mat vietoj dabartinio angaro plane numatoma gatvelė iki knygyno aikštės ir automobilių stovėjimo vietos, prekyba iš jų.
Vyksta garažų pirkimas
Vyr. architektas G. Kasperavičius primena, kad automobilių stovėjimo aikštelės bus ir Turgaus, ir Smėlio gatvėje vietoj dabartinių garažų. Beje, primenama, kad 10 garažų Savivaldybė padidinta kompensacija – rinkos kaina plius 10 proc. – dar superka iki rugpjūčio 14 d. „Kiekvienas nupirktas garažas yra žingsnis į priekį. Kiekvienas savininkas, pasirinkęs bendradarbiauti, prisideda prie to, kad Gargždai turėtų tikrą, šiuolaikišką miesto centrą, atitinkantį šiandieninius lūkesčius“, – sako projekto komanda. Nenupirkus minėtų garažų šiuo kvietimu, 2026 metų pradžioje Savivaldybė planuoja pradėti garažų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Tuomet už garažų paėmimą bus mokamos tik rinkos kainą atitinkančios kompensacijos.
Planuojama, kad jeigu bus aiški politinė valia, pagal Savivaldybės programą visas garažų masyvas Turgaus gatvėje turėtų būti supirktas 2028-2029 m. Šių garažų supirkimas savivaldai preliminariai kainuotų apie 2,5 mln. eurų.
Kursis įvairios įstaigos – palanku prekiautojams
Garažų teritorijoje planuojamos naujos visuomeninės funkcijos – biblioteka, muziejus, muzikos mokykla, jaunimo centras. Tokia gretimybė ateityje bus itin paranki Gargždų turgaus klestėjimui. Kuo daugiau centre įvairių įstaigų, jaukių, šviesių vietų, tuo daugiau gyvybės, pirkėjų, žmonių susidomėjimo paslaugomis.
„Jau dabar pastebėjome, kad dėl remonto laikinai iš miesto centro išsikėlus Savivaldybei, Gargždų turgus jaučia prekybos apimčių mažėjimą. Tad mes stengsimės kuo greičiau grįžti atgal“, – tikina Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas G. Kasperavičius. Jis atkreipia dėmesį, jog miesto centro atnaujinimo programai iki 2034 m. yra žalią šviesą davusi ir rajono Savivaldybės taryba. Tad politinė valia ir ateities gairių garantija yra.
Poreikius išsakė prekybininkai
Taigi, turgaus teritorijoje planuojama šiuolaikiška halė, kuri bus su funkcionalia priedanga, taip pat boksų eilė, lauko prekyvietė su stogu, taip pat prekyba iš automobilių prekybos centro pusėje. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė, projekto komandos narė Gintarė Plungienė pasakoja, kad būtent tokius poreikius išsakė patys turgaus prekybininkai. Mat siekiant išsiaiškinti turguje prekybą vykdančių žmonių nuomonę ir lūkesčius, surengtas projekto komandos ir šios tikslinės auditorijos susitikimas bei apklausa.
– Pernai gruodžio mėnesį atlikome 46 nuolatinių prekeivių apklausą: būtent ten ir atsakė, kokio tipo patalpose norėtų prekiauti. Dauguma atsakė, kad planuoja prekiauti Gargždų turguje dar apie 15 metų ir daugiau. Visa komanda nuoširdžiai dirbame su turgaus atnaujinimo projektu: norime, kad prekeiviams būtų patogios, higieniškos sąlygos, o taip pat ir pirkėjams. Deja, dabar tokių sąlygų nėra. Akcentuojame, kad miestas prasideda nuo turgaus, bet atnaujinus jis turi grįžti stipresnis, – mintimis dalijasi G. Plungienė.
„Ar išgalėsime mokėti mokesčius, kai padarys turgaus rekonstrukciją?“, – „Bangai“ savo nerimą išsakė kai kurie prekeiviai.
Savivaldybės mero patarėja T. Tuzovaitė-Markūnienė atskleidė turgaus atnaujinimo numatytus finansus iš rajono biudžeto.
Viso projekto vertė yra 4 455 000 Eur. Pastatas ir tinklai, ranga – 4 082 850 Eur, projektavimas – 372 150 Eur, inžineriniai tinklai dėl sudėtingos vietos ir daugybės komunikacijų – 1 440 000 Eur (toje vertėje projektavimas – 100 800 Eur), turgaus kompleksas (halė ir kiti statiniai pagal techninę užduotį, aikštė ir kt.) – 3 015 000 (toje vertėje projektavimas – 271 350 Eur), Smėlio gatvės įrengimas su projektavimu – apie 300 tūkst. Eur.
L. e. „Gargždų turgaus“ direktoriaus pareigas M. Žilius žvelgia pozityviai: nėra bendrovės tikslas, kad tie turgaus atnaujinimo milijonai gultų ant prekeivių pečių, ar kad bendrovė turėtų prievolę surinkti tuos pinigus. „Turgaus naujų statinių administravimas dėl apskritai pasikeitusių kaštų galimai gali išaugti, sunku tai dabar prognozuoti. Bet mes tikrai nekalbame apie prievoles, o siekiame, kad po atnaujinimo prekeiviai noriai ir geromis sąlygomis sugrįžtų į savo darbo vietas“, – sako M. Žilius.
Gargždų miesto centro atnaujinimo projekto komandos nariai akcentuoja, kad Savivaldybė kaip turgaus bendrovės akcininkas nekelia jokio uždavinio išmokėti jai dividendais investuotus pinigus, priešingai – turgaus rekonstrukcija traktuojama kaip socialinės gerovės visam miestui kūrimo procesas ir naujojo turgaus komplekso būsima kainodara turėtų būti numatyta pagal socialinį modelį.
Vilija BUTKUVIENĖ