Gargždų Klaipėdos ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje – pasiklydęs pėsčiųjų saugumas?
Šviesoforai seniai nebeveikia, pėsčiųjų perėją žyminčių kelio ženklų ties sankryža nematyti, tačiau žmonės vis tiek žengia į važiuojamąją kelio dalį. Vieni vairuotojai juos praleidžia, kiti važiuoja toliau. Ar visiems aišku, kokios eismo taisyklės galioja šioje vietoje? Tokį klausimą „Bangai“ iškėlė skaitytojas, sunerimęs dėl pėsčiųjų saugumo Klaipėdos ir J. Basanavičiaus gatvių sankryžoje Gargžduose. Redakcija pasidomėjo situacija ir kreipėsi į policiją bei Klaipėdos rajono savivaldybę. Paaiškėjo, kodėl buvo išjungtas šviesoforas, ką apie pėsčiųjų pirmumą sako pareigūnai ir kas galėtų spręsti dėl papildomų saugumo priemonių.
Įspėja apie pavojų
„Tik tada, kai įvyksta nelaimingas atsitikimas, kurio buvo galima išvengti, visi nustemba – „o kaip tai galėjo nutikti?“ – tokiais žodžiais prasideda „Bangos“ redakciją pasiekęs skaitytojo (vardas, pavardė redakcijai žinomi – aut. pastaba) laiškas. Jo autorius atkreipia dėmesį į vieną judriausių Gargždų sankryžų, kurioje, jo pastebėjimu, pėstieji neretai rizikuoja savo saugumu. „Dažnai pastebiu neatsakingai ir pavojingai besielgiančius pėsčiuosius, kurie drąsiai žengia į važiuojamąją kelio dalį ir eina per J. Basanavičiaus gatvę ne pėsčiųjų perėjoje esant net intensyviam automobilių eismui“, – rašo gyventojas.
Pasak jo, taip elgiasi ir žmonės, Klaipėdos gatve einantys į sveikatos priežiūros centrą ar grįžtantys iš jo. Jie J. Basanavičiaus gatvę kerta ties sankryža, kur yra trys eismo juostos, nors, skaitytojo teigimu, maždaug už šešiasdešimties žingsnių įrengta pažymėta pėsčiųjų perėja. Kodėl žmonės renkasi būtent šią vietą? Laiško autorius svarsto, ar jų neklaidina neveikiantys šviesoforai, o galbūt gatvė čia kertama tiesiog iš įpročio. „Galbūt kažkada čia buvo pėsčiųjų perėja ir žmonės iš įpročio eina tuo pačiu keliu?“ – svarsto skaitytojas.
Jo pastebėjimu, prie painiavos gali prisidėti ir vairuotojai, kurie, pamatę prie gatvės stovintį pėsčiąjį, sustoja jo praleisti. Gyventojui klausimų kelia ir apsauginės tvorelės išdėstymas. Užuot nukreipusi žmones link pažymėtos perėjos, ji, laiško autoriaus nuomone, įrengta taip, „tarsi kviestų žengti į važiuojamąją kelio dalį“.
Skaitytojas neatmeta galimybės, kad pats klysta ir šioje vietoje perėja vis dėlto yra, tik trūksta ją žyminčių kelio ženklų. Tačiau bet kuriuo atveju jis siūlo pagalvoti apie priemones, kurios padėtų išvengti pavojingų situacijų.
Policijos paaiškinimas
Sulaukusi šio laiško „Banga“ kreipėsi į Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininką Ramūną Stasiulį. Redakcija teiravosi, kaip pagal Kelių eismo taisykles vertinama situacija, kai sankryžoje neveikia šviesoforas, išlikęs horizontalusis pėsčiųjų perėjai būdingas ženklinimas, tačiau ties aptariama vieta nėra vertikaliųjų perėjos ženklų.
„Šitas kelio ženklinimas galioja tik kai yra veikiantis šviesoforas“, – akcentavo R. Stasiulis, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad vairuotojai turi pareigą sankryžoje praleisti pėsčiuosius, einančius pagal šaligatvio ar kelkraščio liniją į kitą kelio pusę.
Policijos vadovo nuomone, šioje vietoje išties praverstų papildomas ženklinimas. „Šiaip manau, kad šią pėsčiųjų perėją tikrai turėtų papildomai paženklinti kelio ženklais, nors jie ten yra, bet įrengti ganėtinai toli nuo sankryžos“, – teigė pareigūnas.
„Banga“ taip pat domėjosi, ar šioje sankryžoje ir jos prieigose per pastaruosius metus registruota eismo įvykių, kuriuose nukentėjo pėstieji. R. Stasiulis informavo, kad šiais metais ten registruotų eismo įvykių nebuvo. O dėl kelio ženklų, ženklinimo ir eismo organizavimo sprendimų policijos komisariato viršininkas nurodė Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisiją.
Kodėl išjungtas šviesoforas?
Siekdama išsamiau išsiaiškinti situaciją, „Banga“ per Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyrių kreipėsi į Saugaus eismo komisiją ir už eismo organizavimą atsakingus specialistus. Redakcija teiravosi, kodėl buvo išjungtas šviesoforas, ar prieš tai vertintas poveikis pėsčiųjų saugumui ir ar dabartinis kelio ženklinimas atitinka galiojančius reikalavimus.
Savivaldybės atsakymą redakcijai raštu pateikė Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė. Jame paaiškinta, kad šviesoforas buvo išjungtas dėl gyventojų nusiskundimų, kad jis trukdo transporto eismui.
„Viena iš priežasčių, lėmusių jo išjungimą, buvo ta, kad transportas Tilto gatve sunkiai pajudėdavo į viršų, užsidegus raudonai šviesai, tekdavo sustoti įkalnėje. Vairuotojai taip pat skundėsi, kad važiuojant J. Basanavičiaus gatve neįmanoma pasukti į kairę, žalia šviesa dega per trumpai“, – paaiškino Savivaldybės atstovė.
Taigi šviesoforo atsisakyta esą siekiant palengvinti transporto judėjimą. Vis dėlto Savivaldybės pateiktame atsakyme nedetalizuota, kada tiksliai jis buvo išjungtas, ar prieš priimant šį sprendimą vertintas poveikis pėsčiųjų saugumui ir ar kartu peržiūrėtas kelio ženklinimas.
Redakcija taip pat teiravosi, ar atsakingi specialistai yra vertinę apsauginių tvorelių išdėstymą ir pėsčiųjų judėjimo įpročius. Šie klausimai pateiktame Savivaldybės atsakyme išsamiau neaptarti.
Skirtingos situacijos
Savivaldybė pateikė ir paaiškinimą dėl pėsčiųjų pirmumo teisės. „Perėja, apie kurią klausiate, yra nežymėta pėsčiųjų perėjimo vieta, kurioje pėstieji neturi pirmumo teisės prieš transporto priemones. Todėl, prieš žengdami į važiuojamąją kelio dalį, pėstieji privalo įsitikinti, kad tai daryti yra saugu, įvertinti atstumą iki artėjančių transporto priemonių bei jų greitį“, – nurodoma G. Plungienės pateiktame atsakyme.
Policijos vadovas savo ruožtu atkreipė dėmesį į vairuotojų pareigą praleisti pėsčiuosius sankryžoje. Šie institucijų paaiškinimai nebūtinai prieštarauja vienas kitam, nes pėsčiųjų pirmumo teisė priklauso nuo konkrečios eismo situacijos.
Pagal Kelių eismo taisyklių 27 punktą, sukdamas į dešinę ar kairę sankryžoje vairuotojas nustatytomis sąlygomis privalo praleisti pėsčiuosius, net jei gatvės kirtimo vietoje nėra pažymėtos pėsčiųjų perėjos.
Kas imsis pokyčių?
Nors pėsčiųjų ir vairuotojų pareigas sankryžoje reglamentuoja Kelių eismo taisyklės, lieka klausimas, ar dabartinis eismo organizavimas čia pakankamai aiškus. Policijos komisariato viršininko R. Stasiulio nuomone, pėsčiųjų perėjimo vietą vertėtų papildomai paženklinti kelio ženklais. Tačiau kas galėtų priimti tokį sprendimą?
Savivaldybė paaiškino, kad eismo organizavimo pakeitimai šioje vietoje turi būti derinami su kelio savininku AB „Via Lietuva“. „Todėl bet kokius perėjos infrastruktūros pakeitimus, papildomų eismo saugumo priemonių įrengimą ar esamų eismo organizavimo sprendinių koregavimą sprendžia kelio savininkas“, – nurodė G. Plungienė.
Pasak jos, Klaipėdos rajono savivaldybės Saugaus eismo komisija klausimus svarsto pagal gyventojų ir įmonių kreipimusis, tačiau dėl šios sankryžos gyventojų prašymų komisija nėra gavusi. Pastebėjimų dėl eismo saugumo turintys gyventojai gali kreiptis į Savivaldybę, o jų prašymus įvertins atsakingi specialistai.
Gintarė KARMONIENĖ
