Žemaitėjė – ne etnuograpinis, vo istuorinis regėjuons
Lapkrėstė 12 d. Lietovuos Respublikas Seima lonkītuoju cėntrė bova konpėrėncėjė „Žemaitėjės regėjuona istuorėnės tapatībės ėr žemaitiu kalbuos ėškeravuojėms bei teisinis ītvėrtėnėms“.
Ta konpėrėncėjė – vėns ėš Lietovuos Respublikas Seimė pėrma karta sorėngtū Žemaitiu koltūras dėinū, katrū inicijatuorė – Seima narie Jekavīčiūtė-Mėliauskienė Agnė, rėngėniū. Organizatuorē – LRS Laikėnuoji žemaitiu gropė ėr Žemaitiu koltūras draugėjė. Gluobiejė – Seima narie, Laikėnuosės žemaitiu gropės pėrmininkė Torauskātė Vijuoleta. Ana konpėrėncėjė ėr pradiejė. Po tuo sosėrinkosiūsius pasveikėna LRS Koltūras komiteta pėrmininks Vėlkauskis Kēstutis ėr Pasaulė Lietoviu bėndruomenės Koltūras komisėjės pėrmininkė Caspersen Jūratė. Pastaruoji, gėmusi Mažeikiūs, jau 32 metus gīvenonti Šveicarėjuo, bet lig šiuolē neožmėršusi gimtuosės žemaitiu kalbuos, riemies paprasto luogiko: „Žuodis tor taptė kūno: pradiekem žemaitiu kalba vadintė ne tarmė, vo kalbo – anou ėr taps. Je puolitikā tor galvas, sāžėnės ėr sielas, neprīštaraus, ka žemaitiu kalba būto pripažinta regėjuonėnė“.
Konpėrėncėjuo „Žemaitėjės regėjuona istuorėnės tapatībės ėr žemaitiu kalbuos ėškeravuojėms bei teisinis ītvėrtėnėms“ parskaitītė pėnkė pranešėmā.
Arkitekts, Naciuonalėnės koltūras premėjės laurets, Žemaitiu koltūras draugėjės prezidėnts pruop. Žebrauskis Algėrds parskaitė pranešėma „Žemaitėjė – istuorėnė Euruopas žemė“. Valog senū žemielapiu pranešies tvėrtėna, ka Žemaitėjė vėsūs pažīmieta ėr ožvardinta kāp atskėra terituorėjė. Vadėnas, ana – ne vėsā nesenē Lietovuo atsėradės etnuograpinis, vo Euruopas istuorinis regėjuons. Diel tuo, valog Žebrauskė A., istuorinis regėjuons tor torietė ėr sava – regėjuonėnė – kalba, katruos statosa žemaitiu kalbā Žemaitiu koltūras draugėjė sėik jau daug metu. „Atējė laiks sogroužintė Žemaitėjē skuola“, – sakė pranešies.
Kalbėninks, Žemaitiu koltūras draugėjės prezidėnta pavadoutuos pruop. Pabrieža Jūzaps, ožvės daugiau žėnuoms kāp žemaitiu kalbuos gramatiko vadėnamas ėr laikuomas muokslėnės muonuograpėjės „Žemaitiu kalba ėr rašība“ autuorios, pasėdžiaugė, ka tuos kningas jau bova cielė trīs leidėmā: 2017-ās, 2019-ās ėr 2023-ēs metās. Sava pranešėmė „Žemaitiu kalbuos ėr rašības itvėrtėnėms“ kalbėninks teigė, ka dabā žemaitiu kalba ėšgīven tėkra pakėlėma: je inicetīva 2022-ūsius paskelbtė žemaitėška rašta metās tepalaikė tik septīnės Žemaitėjės savėvaldībės, 2024-ūsius – net trīlėka. Diel tuo tās metās bova daug vėsuokū geru inicetīvu žemaitiu kalbā puoselietė ėr pruopagoutė. Kāp tam skėrous daug vėsuokiū veiklū pamėnavuots Skouda rajuons, katramė Žemaitėjės a žemaitėška rašta metā īr kuožna meta. Če vėsumet vaserė pradiuo rašuoms žemaitiu kalbuos dėktants, katras kėta meta jau būs jubėliejinis – dešimtāsis; vaserė 21 d. švėntėnama Tarptautėnė gimtuosės kalbuos dėina (vo žemaitems gimtuoji kalba īr žemaitiu); rodėni organizoujemė konkursa „Skaitīmā žemaitėškā“ Skouda rajuona ėr vėsa Žemaitėjės regėjuona turā; kas ontra meta būn gruožėnės kūrības konkursos „Koram žemaitėškā“; īr daug žemaitėšku rėngėniū, katrū pravadninkė – Skouda rajuona savėvaldībės Ruomoalda Granauskė vėišuoji bėbliuoteka so Skouda žemaitiu draugėjė. Apžvelgdams žemaitėška gruožėnė literatūra pruopesuorios dėdėlē džiaugies, ka i žemaitiu kalba ėšvertė nesenstonti „Mažouji Princa“. Tam kūrėniou žemaitiu kalba bova 572-uoji. Vo dabā anou jau gal skaitītė ėr aukštaitėškā.
Rezeknės (Latvėjė) cėntrėnės bėbliuotekas darbuotuojės Gaidulės Anitas pranešėma „Šėndėnas latgaliu kalbuos sitoacėjė Latvijuo“ parskaitė anou i žemaitiu kalba ėšvertės skoudiškis režisierios, rašītuos ėr verties Untulis Edmonds, telšėškems palinkiejės pateisintė gīvenontiu Žemaitėjės suostėnie varda. Anuo žuodēs, Skouda rajuona koltūras cėntra Žemaitiu tētros jau 30 metu vaidėn žemaitėškā, vo Telšiū Žemaitės dramas tētros par sava gīvavėma laika tier pastatės vuos vėina kėta žemaitėška spektakli.
Šveicarėjės ėr Lietovuos kalbėninks, verties Roduner Markus (poikē rokoujės lietovėškā) apžvelgė „Regėjuonėniu kalbū samprata Euruopuo“. Valog anuo, nuors retoruomanu kalbo Šveicarėjuo terokoujės tik bėški daugiau nego 60 tūkst. žmuoniū, če īr retoruomanėšku muokīklu. Tuokės rondas, je anas lonka daugiau nego 20 pruoc. retoruomanėškā besėrokoujėntiu muokėniū. Ta tėms tievams, katrėi sava vākū nenuor i tuokės leistė, rēk pasėėiškuotė kėtuokiū muokīma īstaigu. Ėr nieks diel tuo nepīkst, net je tuos kėtuokės tier tik ož 30–40 kėluometru. Vo Nīderlandu muokīkluos lig 7–8 klasės diesta par posė uolandėškā ėr frīzėškā, vo no 8 klasės 20 pruoc. – anglėškā. Ta ėš muokīklas vākā ėšēt muokiedamė cielas tris kalbas.
Ne karta Skouda rajuonė, truopniau sakont, R. Granauskė vėišuojie bėbliuotekuo, šimeta bovės etnoluogs, Klaipiedas universiteta suocialėniu ėr gumanitarėniu muokslu pakolteta dekans, Žemaitiu koltūras draugėjės prezidiuma narīs pruop. Balsīs Rimants parskaitė pranešėma aple „Žemaitius etnėnės koltūras puožiūrio“. Nuors ons sakė, ka dabā etnėnē koltūrā – auksa omžios, karto ėr pagarsėna dėdėlē liūdna dalīka: etnoluogėjės specelizacėjės nebie ni vėinuo mūsa šalėis aukštuojie muokīkluo – ni bakalaura, ni magistra studėju. Belėkusi tik jungtėnė duoktorantūra. No, vo žemaitē etnėnė kultūro baguotė – tor anuos ėr materialėnės, ėr dvasėnės.
Po pranešėmu tartė žuodi paprašīta bovusi LRS Laikėnuosės žemaitiu gropės pėrmininkė Šalaševīčiūtė Rimantė. Bevaduovaudama tā gropē ana so Žemaitiu koltūras draugėjė ėr pradiejė žīgius diel regėjuonėnės kalbuos statosa žemaitiu kalbā soteikėma.
Ka prasėdiejė diskusėjės, Etnėnės koltūras gluobuos tarības pri Lietovuos Respublikas Seima pėrmininkė Urbanavīčienė Dalė karštā iruodėniejė, ka žemaitiu kalba, katra sėik regėjuonėnės statosa, īr ne istuorėnė, vo etnuograpėnė regėjuona savastėis žėnklos. Ėr tuokė nuomuonė ana viešā pėrša jau ne pėrma karta. Nuors nepritarė ne tik Žemaitiu koltūras draugėjės prezidėnts Žebrauskis Algėrds ar anuo pavadoutuos Pabrieža Jūzaps, bet ėr kėtė konpėrėncėjės dalīvē. Ta vėinbalsē prijimta rezuoliucėjė: „Inicijoutė Etnėnės koltūras valstībėnės gluobuos īstatīma, Valstībėnės kalbuos īstatīma ėr kėtū sosijusiu teisės aktu pakeitėmus, katrās būto ožtikrints Žemaitėjės kāp istuorėnė Lietovuos regėjuona so suostėnė Telšēs ėr regėjuonėnės žemaitiu kalbuos teisinis itvėrtėnėms“.
Sava žemaitėška puoezėjė konpėrėncėjės pranešėmu sesėjė pradiejė ėr ožbėngė plungėškė puoetė Stražinskātė-Glinskienė Irena ėr kražėškė Čekavėčiaus Marėjaus potams rags, katras vėn skelbė ėr atskėrū pranešėmu pabaigas.
ZABĖTIENĖ Dalė
Žemaitiu koltūras draugėjės prezidiuma narie
Žemaitija – ne etnografinis, o istorinis regionas
Lapkričio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimo lankytojų centre įvyko konferencija „Žemaitijos regiono istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvirtinimas“.
Ši konferencija – vienas iš Lietuvos Respublikos Seime pirmą kartą surengtų Žemaičių kultūros dienų, kurių iniciatorė – Seimo narė Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, renginių. Organizatoriai – LRS Laikinoji žemaičių grupė ir Žemaičių kultūros draugija. Globėja – Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Violeta Turauskaitė, kuri konferenciją ir pradėjo. Po to susirinkusiuosius pasveikino LRS Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas bei Pasaulio Lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė Jūratė Caspersen.
Konferencijoje „Žemaitijos regiono istorinės tapatybės ir žemaičių kalbos išsaugojimas bei teisinis įtvirtinimas“ perskaityti penki pranešimai. Architektas, Nacionalinės kultūros premijos laureatas, Žemaičių kultūros draugijos prezidentas prof. Algirdas Žebrauskas perskaitė pranešimą „Žemaitija – istorinė Europos žemė“; kalbininkas, Žemaičių kultūros draugijos prezidento pavaduotojas prof. Juozas Pabrėža – „Žemaičių kalbos ir rašybos įtvirtinimas“. Rezeknės (Latvija) centrinės bibliotekos darbuotojos Anitos Gaidulės pranešimą „Šiandienos latgalių kalbos situacija Latvijoje“ perskaitė jį į žemaičių kalbą išvertęs režisierius, rašytojas ir vertėjas Edmundas Untulis. Šveicarijos ir Lietuvos kalbininkas, vertėjas Markus Roduner apžvelgė „Regioninių kalbų sampratą Europoje“. Etnologas, Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekanas, Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narys prof. Rimantas Balsys perskaitė pranešimą „Žemaičius etninės kultūros požiūriu“.
Po pranešimų žodį tarti pakviesta buvusi LRS Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimanė Šalaševičiūtė.
Prasidėjus diskusijoms Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė Dalia Urbanavičienė įrodinėjo, jog žemaičių kalba, kuriai siekiama regioninės statuso, yra ne istorinio, o etnografinio regiono savasties ženklas, bet su ja nesutiko ne tik Žemaičių kultūros draugijos prezidentas Algirdas Žebrauskas ar jo pavaduotojas Juozas Pabrėža, bet ir kiti konferencijos dalyviai. Tad vienbalsiai priimta rezoliucija: „Inicijuoti Etninės kultūros valstybinės globos įstatymo, Valstybinės kalbos įstatymo ir kitų susijusių teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų užtikrintas Žemaitijos kaip istorinio Lietuvos regiono su sostine Telšiais ir regioninės žemaičių kalbos teisinis įtvirtinimas“.
Savo žemaitiška poezija konferencijos pranešimų sesiją pradėjo ir baigė plungiškė poetė Irena Stražinskaitė-Glinskienė bei kražiškio Marijaus Čekavičiaus pučiamas ragas, skelbęs ir pranešimų pabaigas.
Dalia ZABITIENĖ
Žemaičių kultūros draugijos prezidiumo narė
