Šokio mokyme svarbiausias aspektas – moksleivių saviraiška

„Aš svajoju apie tai, kad kiekvienas mokinys, net ir pasirinkęs kitą gyvenimo kelią, paliktų šokio salę su įgūdžiais, kurie leistų jam klestėti bet kurioje gyvenimo srityje“, – sako Ilona Stankevičienė, Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro vaikų šokių studijos „Junga“ vadovė, neformaliojo vaikų švietimo (šokis) mokytoja ekspertė, švietimo vadybos magistrė, apdovanota Karalienės Luizės medaliu „Už nuopelnus švietimui ir kultūrai“, Tarptautinio mažųjų šokėjų festivalio-konkurso „Šokime kartu – „Junga“, aš ir tu“ organizatorė. Beveik tris dešimtmečius ji kryptingai ugdo jaunuosius šokėjus, o vadovaudama legendiniam šokių kolektyvui „Junga“ nuolat atstovauja Lietuvai tarptautiniuose šokių konkursuose ir festivaliuose, iš kurių grįžta su prizais, apdovanojimais ir reikšmingu tarptautiniu pripažinimu.

– Ar būna, kad vaikas ateina be meilės šokiui ir kaip jūs jį „užauginate“?

– Mano šokio mokytojos profesinė karjera prieš 28 m. prasidėjo ir iki šiol plėtojasi Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centre. Trylika metų vaikų šokių studijoje „Vijurkas“ ir jau penkiolika metų vadovauju vaikų šokių studijai „Junga“. „Junga“ – vienas ilgiausiai gyvuojančių šokių kolektyvų Lietuvoje. „Jungai“ jau 77-eri metai. Jaunimo centre nuo pat pradžių mane supo ir supa puikūs kolegos Margarita Finkel, Violeta Šleinienė, centro vadovai Aleksas Bagdonavičius, Ramūnas Kaubrys, suburta profesionali mokytojų ir vadovų komanda, kurie man užaugino profesinius sparnus. Į šokių studiją „Junga“ priimami vaikai nuo 4 iki 19 metų. Vienus vaikus atveda tėvai, kiti ateina patys, o treti – pakviesti draugų. Jaunimo centrą ir „Jungą“ renkasi tik motyvuoti vaikai. Svarbiausias atrankos kriterijus – noras šokti, nežiūrint į kiekvieno vaiko individualius fizinius choreografinius gebėjimus. Pirmasis susitikimas su šokio mokytoju vaiko atminty išlieka labai ilgai. Šokio veiklą vaikai labai mėgsta, nes tai prigimtinis poreikis per judesį išreikšti save. Tad čia mokytojas turi būti ypač ryški asmenybė, savo darbą mylintis, kūrybingas asmuo, nes neformalųjį ugdymą vaikai renkasi savo noru, niekieno neverčiami ir tą motyvaciją stengiuosi palaipsniui auginti: tiek sau, tiek mokiniams kelti vis naujus tikslus, iššūkius. Sau vis primenu, kad mano tikslas – ne mokyti konkretaus šokio, o mokyti reikšti savo mintis ir jausmus judesiais. Šokio mokyme svarbiausias aspektas – saviraiška, nes ji leidžia priskirti šokį menui, o ne fiziniam pasirengimui.

– Kas yra tas „Jungos“ mokytojos braižas, kuris įtraukia net droviausius?

– Vaikus žavi ne tik romantiškas kolektyvo pavadinimas, bet ir kolektyvo spalvinga praeitis, pasiekimai. Šokių studijoje šiuo metu mokosi džiazinio, klasikinio bei sportinių šokių daugiau kaip 100 vaikų, ir juos moko, be manęs, dar dvi nuostabios šokio mokytojos Audronė Bastytė-Ignatavičė, Eglė Kiškiūnienė bei koncertmeisteris Romualdas Kalvėnas. Juokaujame keturiese tarpusavyje, kad esame ekspertų komanda, nes trys turime ekspertų kvalifikacinę kategoriją. Į šokio pamokas ateinu su kūrybine energija, mokydama šokio elementų ar šokio pasirodymo visada stengiuosi pademonstruoti šokio judesį kaip galiu geriausiai, pakeldama aukščiau už šokėjas koją, padarydama špagatą, sukdama šokių salėje piruetus, ar atlikdama šuolį – taip nustebindama ir įtikindama savo šokėjus, kad jie viską gali. Mokinius giriu ne už pasiektą rezultatą, bet už pastangas.

– Ar svarbu vaikus išmokyti patikėti savimi?

– Pasitikėjimas šokyje gimsta ne iš pagyrų, o iš mokinio kompetencijos jausmo ir matomos jo pažangos. Aš siekiu, kad mokiniai jaustųsi užtikrintai, o ne tik „gerai“. Niekada nevertinu vien galutinio rezultato. Visada pabrėžiu pastangas, atsidavimą, naujo būdo bandymą ir patį mokymosi procesą. Nuolatos primenu mokiniams jų ankstesnius pasiekimus. Kai jiems sunku, sakau: „Prisimink, kaip sunku buvo atlikti piruetą, ar kojos mostą prieš pusę metų? Jau išmokai. Šitas judesys yra tik dar vienas žingsnis tavo „įgūdžių skrynelėje“.

– Jūsų kelionės su mokiniais – išskirtinės. Kur jau esate nukeliavę?

– „Junga“ kolektyvo nariai, keliaudami į festivalius bei konkursus, visuomet turi tikslą tapti prizininkais ir dažniausiai tai pavyksta. Apie sėkmę liudija gausybė taurių, diplomų bei padėkų, parsivežtų iš įvairių šalių – Latvijos, Estijos, Lenkijos, Vokietijos, Ukrainos, Gruzijos, Italijos, Turkijos, Ispanijos. Jomis nukabinėtos Klaipėdos jaunimo centre skirtų patalpų kolektyvui sienos. Vienas iš didžiulės šokėjų motyvacijos ir priklausymo jausmo stiprinimo „Jungai“ – koncertinių kelionių į užsienį laukimas. Šokėjai stengiasi gerai pasiruošti, tad dažniausiai tuščiomis negrįžtame. Ir svarbiausias kitų metų tikslas – nukeliauti į prestižinį šokių festivalį-konkursą Ispanijoje bei aplankyti Barseloną.

– Kaip tokios kelionės keičia vaikus?

– Koncertinės kelionės šokių studijos šokėjams kartu su mokytojais į užsienį yra nepaprastai galinga ugdymo patirtis, keičianti vaikus iš esmės. Koncertinės kelionės šokėjus padaro drąsesnius, atsakingesnius, labiau motyvuotus ir kultūriškai sąmoningus. Jiems tenka rūpintis savo daiktais, kostiumais, laiku. Namuose šias funkcijas dažnai atlieka tėvai (juokiasi). Kelionėje jie tampa atsakingi už kolektyvo sėkmę (pvz., jei pamirš kostiumo dalį, tai paveiks visą pasirodymą). Susiduria su nuovargiu, ilgu laukimu, pasirodymo stresu neįprastoje vietoje. Sėkmingai įveikus šiuos iššūkius, sustiprėja savivertės jausmas. Vaikai išmoksta prisitaikyti, padėti vienas kitam ir veikti kaip viena komanda. Pokyčiai yra pastebimi mūsų šokėjuose ir įvyksta per trumpą laiką dėl intensyvios ir neįprastos aplinkos. 2026 m. vasarą „Junga“ dalyvaus Lietuvos moksleivių dainų šventėje. Ruošiamės vykti su 40 šokėjų. Planuoja vykti ir mūsų pradinukai!

Agnė BENETYTĖ

Asmeninio archyvo nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas