Apie balsavimo teisę savivaldos rinkimuose nuo 16 metų: tarp atsakomybės ir siekio būti išgirstiems

Lietuvoje svarstant siūlymą leisti balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų, vis garsiau girdimas ir pačių jaunuolių balsas. Klaipėdos rajono gimnazijų mokinių tarybų atstovai, galima juos įvardinti tarsi politikos ambasadoriais, kasdien bendraujantys su aktyviausiais gimnazistais, pastebi, kad ši tema kelia ne tik susidomėjimą, bet ir brandžias diskusijas. Nors nuomonės išsiskiria, aišku viena – jaunimas nėra abejingas savivaldybių tarybų ir merų rinkimams. Jaunimas tiesiogiai jaučia savivaldos sprendimus (švietimas, transportas ir kt.), manoma, kad balsavimas nuo ankstyvesnio amžiaus didintų pilietiškumą.

Nuomonės išsiskiria

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių tarybos pirmininkė Karolina Januškaitė pastebi, kad mokinių nuomonės išsiskiria. „Dalis mokinių palaiko šį siūlymą argumentuodami, kad jau 16 metų jaunuoliai domisi politika, dalyvauja visuomeninėje veikloje ir turėtų turėti teisę būti išgirsti. Visgi nemaža dalis taip pat kelia abejonių – manoma, kad ne visi bendraamžiai dar pakankamai domisi ar supranta politinius procesus, todėl kyla klausimų dėl brandos ir atsakomybės“, – kalbėdama su „Bangos“ naujienų portalo www.gargzdai.lt korespondente sako ji.

Panašią tendenciją įvardija ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinių tarybos pirmininkas, Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinio vicepirmininkas Lukas Rumšas, akcentuodamas diskusijų svarbą.

„Dauguma mokinių nėra kategoriškai nusiteikę prieš. Priešingai – jie yra tarp „už“ ir „prieš“, svarsto, diskutuoja, ieško argumentų. Tai rodo, kad tema jiems rūpi, tačiau dar trūksta aiškumo ir tvirtesnės pozicijos“, – teigia Lukas.

Pilietiškumo ugdymas yra, bet jo nepakanka

Kalbėdami apie mokyklų vaidmenį, abu pašnekovai sutinka – pilietiškumo ugdymas vyksta, tačiau jį dar reikia stiprinti.

K. Januškaitė pabrėžia praktikos trūkumą. „Turime pilietiškumo pagrindų pamokas, įvairias iniciatyvas, bet dažnai trūksta praktinio įsitraukimo – diskusijų apie realius politinius sprendimus, susitikimų su politikais, simuliacinių rinkimų. Tam, kad 16-mečiai galėtų atsakingai balsuoti, reikėtų stiprinti kritinio mąstymo ugdymą ir platesnį politinį švietimą“, – dalijasi „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių tarybos lyderė.

Tuo tarpu L. Rumšas atkreipia dėmesį į skirtumą tarp pilietiškumo ir politinio raštingumo.

„Pilietiškumo ugdymo tikrai yra – minime svarbias datas, vyksta iniciatyvos. Tačiau pilietiškumas ir politika nėra tas pats. Didžiausias trūkumas yra kritinio mąstymo ugdymas politiniame kontekste“, – samprotauja Jurgio Šaulio gimnazijos mokinių tarybos pirmininkas.

Aktyvus jaunimas – labiau palaikantis

Pašnekovai taip pat išskiria, kad aktyvesni mokiniai dažniau palaiko siūlymą. Pasak K. Januškaitės, aktyvesni gimnazijos mokiniai dažniau palaiko šį siūlymą. Jie jau dabar dalyvauja savivaldoje, savanorystėje, jaunimo organizacijose, todėl jaučiasi pasirengę prisidėti prie sprendimų priėmimo. Tam pritaria ir L. Rumšas, pabrėždamas šios idėjos reikšmę jaunimui. Jo teigimu, aktyviausias jaunimas šią idėją ne tik palaiko, bet ir aktyviai ją skleidžia. Jiems tai yra daugiau nei įstatymo pataisa – tai pripažinimas, kad jų balsas yra svarbus, girdimas ir reikalingas.

Skirtingos lyderių pozicijos

Nors abu pašnekovai sutaria dėl jaunimo įsitraukimo svarbos, jų asmeninės pozicijos išsiskiria.

K. Januškaitė siūlymui nepritaria. „Nors dalis 16-mečių yra brandūs ir pilietiškai aktyvūs, visgi manau, kad daugeliui dar trūksta gyvenimiškos patirties ir gilesnio politinių procesų supratimo. Balsavimo teisė yra svarbi atsakomybė, todėl ji turėtų būti suteikiama tuomet, kai dauguma jaunuolių yra tam pakankamai pasirengę“, – įsitikinusi ji.

Tuo tarpu L. Rumšas palaiko šį siūlymą. „Manau, kad didesnė grėsmė demokratijai yra ne jaunas žmogus prie balsadėžės, o požiūris, kad jaunimas neturi teisės turėti savo nuomonės. Galimybė balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų suteiktų jaunimui realų įrankį išsakyti savo poziciją apie aplinką, kurioje jie gyvena“, – įsitikinęs veiklus gimnazistas.

Mokinių tarybų atstovų įžvalgos rodo, kad jaunimas ne tik turi nuomonę, bet ir geba ją argumentuoti. Nors vieningo atsakymo nėra, aišku viena – ši tema jaunimui svarbi, o jų balsas diskusijoje yra būtinas. Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos ir Rinkimų kodekso pataisoms, kuriomis savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimuose siekiama suteikti rinkimų teisę asmenims nuo 16 metų.

Abejonės dėl Konstitucijos keitimo

Šiuo metu, pagal Konstituciją, rinkimų teisę turi piliečiai, kuriems rinkimų dieną yra sukakę 18 metų. Projekto rengėjai tikisi, kad tai sudarytų sąlygas jaunuoliams anksčiau įsitraukti į politinius procesus ir prisidėti prie sprendimų, susijusių su jų gyvenamąja aplinka.

„Balsavimo teisė nuo 16 metų šiuo metu galioja keliose Europos valstybėse. Austrijoje ir Maltoje 16 metų asmenys gali balsuoti visuose rinkimuose. Graikijoje balsavimo teisę turi 17 metų asmenys. Estijoje ši teisė savivaldybių rinkimuose įtvirtinta nuo 2015 m. Konstitucijos pataisos. Vokietijoje balsavimas nuo 16 metų galioja 11-oje iš 16 federalinių žemių. Belgijos ir Vokietijos piliečiai nuo 16 metų gali balsuoti Europos Parlamento rinkimuose. Airijoje šiuo metu vyksta 2021 m. inicijuoto teisės akto, kuriuo siekiama leisti balsuoti nuo 16 metų vietos savivaldos ir Europos Parlamento rinkimuose, svarstymas Senate“, – pažymima dokumento aiškinamajame rašte.

Po svarstymo už šiuos pakeitimus balsavo 80 Seimo narių, prieš – 8, susilaikė 18 parlamentarų. Po šio sprendimo Seimas dar turės atlikti priėmimo procedūrą. Visgi teisininkai ragina parlamentarus kruopščiai įvertinti, ar toks pakeitimas yra būtinas ir nepažeis Lietuvos konstitucinės santvarkos.

Pagal Seimo statutą, prasidėjus priėmimo procedūrai dėl Konstitucijos keitimo turės būti balsuojama Seimo posėdyje du kartus, tarp šių balsavimų turės būti daroma ne mažesnė kaip 3 mėnesių pertrauka. Konstitucijos keitimo įstatymo projektas laikomas Seimo priimtu, jeigu kiekvieno balsavimo metu už projektą balsavo ne mažiau kaip 2/3 visų Seimo narių, t. y. 94 parlamentarai.

Visgi tyrimai rodo, jog jaunimo aktyvumas rinkimuose Lietuvoje yra žemas, pavyzdžiui, 2023 m. savivaldos rinkimuose balsavo vos 33,4 proc. 18–29 metų amžiaus rinkėjų.

Aistė NOREIKAITĖ

Asmeninio archyvo ir Vilijos BUTKUVIENĖS nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas