Klaipėdos rajone klimato kaitos iššūkiai: nuo darnios energetikos plėtros iki jaunimo švietimo iniciatyvų
Klaipėdos rajono savivaldybė pelnė aukštą Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centro įvertinimą: pagal savivaldybių pasiektą pažangą naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, vartojimo efektyvumą, darnų judumą ir kt. – Savivaldybė pripažinta lydere Lietuvoje. Klimato kaitos tikslus Klaipėdos rajonas įgyvendina nuosekliai – tiek per investicijas ir strateginius planus, tiek per aplinkosaugines iniciatyvas, švietimą, tiek per bendruomenių ir jaunimo įtraukimą.
Įvertino pasiektą pažangą
Klimato kaitos valdymo centras pernai pranešė, kad apibendrinant šeštąjį (2024 m. )Lietuvos savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimą pagal savivaldybių pasiektą pažangą spartinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant darnų judumą ir gerinant energetinių paslaugų prieinamumą, geriausių rezultatų pasiekusia – lydere pripažįstama Klaipėdos rajono savivaldybė, surinkusi 67 balus iš 100 galimų (I vieta). Toliau rikiuojasi Mažeikių r. savivaldybė – 62 balus; III vieta – Kauno r. savivaldybė – 61,5 balo; IV vieta – Telšių r. savivaldybė – 60 balus ir V vieta – Vilniaus m. savivaldybė – 58,5 balo.
Savivaldybių darnios energetikos plėtros pažangos 2024 metais vertinimą atliko viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centras: Tadas Norvydas, Klimato kaitos valdymo centro vadovas (vertinimo vadovas) Justina Rastauskienė, Klimato kaitos valdymo centro duomenų analitikė Matas Kreišmonas, Klimato kaitos valdymo centro duomenų analitikas Vytautas Abrutis, Klimato kaitos valdymo centro duomenų analitikas.
Analitikai akcentuoja, kad Klaipėdos rajono savivaldybė užėmė pirmąją vietą, pakildama net trimis pozicijomis lyginant su 2023 metais, kai buvo ketvirtoje vietoje. Stipriausi savivaldybės rodikliai yra šie: gamintojų saulės elektrinių galia – 45,11 MW, už tai savivaldybė gavo 10 balų iš 12 galimų ir užėmė 5 vietą šalyje; keleivių pervežimas viešuoju transportu kriterijus įvertintas 7 balais iš 11; elektromobilių įkrovimo prieigos – savivaldybė surinko 8 balus iš 9 galimų ir užėmė 6 vietą. Vienai įkrovimo prieigai tenka 8,58 elektromobilio, kas rodo gerą infrastruktūros pritaikymą. Kompensacijas šildymo ir karšto vandens išlaidoms gaunančių asmenų dalis nuo visų savivaldybėje esančių gyventojų – tik 1,23 proc. Tai mažiausias rodiklis šalyje, už kurį savivaldybė gavo aukščiausią – 9 balų įvertinimą.
Pasak Klimato kaitos valdymo centro vadovo T. Norvydo, agentūra numato ir tolimesniais metais atlikti kasmetinius Lietuvos savivaldybių darnios energetikos plėtros vertinimus pagal jų pasiektą pažangą spartinant atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą, didinant energijos vartojimo efektyvumą, skatinant darnų judumą ir gerinant energetinių paslaugų prieinamumą.
Klaipėdos rajonas aplenkė kaimynus
Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centro analitikai atskleidė, kodėl Klaipėdos rajonas aplenkė kitas šalies savivaldybes. Pirmiausia pastebėtas AEI gamybos šuolis: Klaipėdos rajonas išsiskiria itin sparčia saulės ir vėjo jėgainių plėtra. Rajone elektros gamyba iš AEI augo sparčiau nei vidutiniškai šalyje (šalyje – 1,4 karto, rajone šis rodiklis dar aukštesnis). Tyrimas atskleidė, kad Klaipėdos rajono gyventojai yra vieni aktyviausių energijos gamintojų Lietuvoje – gaminančių vartotojų galia 1000-iui gyventojų čia viršija kaimyninių rajonų rodiklius. Akivaizdžios ir investicijos į infrastruktūrą: Savivaldybė skyrė didelį dėmesį gatvių apšvietimo modernizavimui ir elektromobilių įkrovimo tinklo plėtrai. Šiuo metu visose Klaipėdos rajono seniūnijose baigti apšvietimo modernizavimo darbai. Iš viso rajone yra 250 km apšviestų gatvių ir visose jose tūkstančiais senų lempų yra pakeistos naujais LED šviestuvais, ten kur reikia buvo atnaujintos senos atramos, tinklai, pastatytos naujos valdymo spintos. Iš viso rajone buvo pakeisti apie 3 tūkstančiai šviestuvų, dar apie 1 tūkstantis buvo pakabinta naujų. Planuojama, kad metinis energijos poreikis gatvių apšvietimui sumažės apie 800 MWh, pinigine išraiška, tai yra apie 200 tūkst. eurų per metus. Svarbu pastebėti, kad nors Aplinkosaugos reitinge Klaipėdos rajonas 2024 m. užėmė 20-ąją vietą darnios energetikos srityje (LEA vertinime) rajonas yra nepralenkiamas dėl orientacijos į energetinę nepriklausomybę ir gamybos pajėgumus. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos energetikos agentūros Klimato kaitos valdymo centro atliktame tyrime pasirinktas buvo naujas kriterijus „Keleivių pervežimas viešuoju transportu“. Klaipėdos rajono savivaldybės požiūris į darną apima ir socialinį tvarumą. Viena tokių iniciatyvų – projektas „Klaipėdos rajonas veža“, suteikiantis galimybę gyventojams nemokamai naudotis pavėžėjimo paslauga. Šis projektas padeda vyresnio amžiaus žmonėms, negalią turintiems asmenims bei socialinę riziką patiriantiems lengviau pasiekti gydymo, socialines ar kitas viešas paslaugas teikiančias įstaigas. Tokia paslauga ne tik mažina socialinę atskirtį, bet ir prisideda prie tvaraus transporto plėtros rajone. Vienu automobiliu gauti reikalingas paslaugas gali vykti ne vienas rajono gyventojas, o tai mažina ir išmetamų dujų kiekį, kuris tiesiogiai prisideda prie klimato kaitos pokyčių.
Aplinkosauginis švietimas: moksleivijos iniciatyvos
Klimato kaitos valdymo centro analitikai įsitikinę, kad aplinkosauginės iniciatyvos, bendruomenių ir jaunimo įtrauktis sprendžiant klimato kaitos uždavinius yra labai svarbus aspektas siekiant pokyčių. 2025 m. pagal Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės aplinkosauginio švietimo projektų kvietimą sulaukta net 18 paraiškų iš ugdymo įstaigų, bendruomenių ir Gargždų vaikų bei jaunimo laisvalaikio centro. Tarp aktyviausių aplinkosauginio švietimo pavyzdžių išsiskiria Gargždų „Kranto“ progimnazija, nuo 2008 m. įgyvendinanti Gamtosauginių mokyklų programą. Tai – tarptautinė aplinkosauginio valdymo ir sertifikavimo iniciatyva švietimo įstaigoms, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas praktinei veiklai, patyrimui, bendruomenės įtraukimui ir tvariam sprendimų priėmimui. „Džiaugiamės, kad mokyklai jau 18-ąjį kartą įteikta Žalioji vėliava, simbolizuojanti jos nuoseklų darbą gamtosaugos srityje“, – sako „Kranto“ progimnazijos direktorė Vilija Lukauskienė. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos biologijos mokytoja ekspertė Raimonda Kundrotienė atkreipia dėmesį į aktyvų gimnazistų susidomėjimą klimato kaitos iššūkiais. Ne vienerius metus gimnazijos atstaovai rengia pranešimus įvairioms konferencijoms minėta tema. „Štai Klaipėdoje tradiciniame moksleivių gamtosaugos forume „Kaip išsaugoti mūsų planetą ateities kartoms?“ pristatyta 14 pranešimų, kuriuos parengė 12 skirtingų ugdymo įstaigų mokiniai. Jaunuoliai dalijosi įžvalgomis apie klimato kaitą ir jos svarbą mūsų planetai bei žmonėms, žmogaus veiklos įtaką klimato pokyčiams ir kitais aktualiais klausimais. Džiaugiamės, kad į forumą buvo pakviesti du mūsų gimnazijos mokiniai – Jonas Samoškis (IIi klasė) ir Ugnė Budginaitė (IIIf klasė)“, – akcentavo pedagogė.
„Klimato kaita – tai ne vien pasaulinės politikos klausimas, o kasdieniai mūsų pasirinkimai. Džiaugiuosi, kad vis daugiau mūsų bendruomenių, mokyklų ir įstaigų, jaunimo organizacijų imasi iniciatyvos, , kuria išmanius ir gamtai draugiškus sprendimus. Tvarumas gimsta iš mažų, bet nuoseklių veiksmų, o mes galime būti pavyzdžiu, kaip darniai gyventi su gamta ir vieni kitais“, – sako Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė.
Klaipėdos rajono savivaldybė pernai sulaukė 18 paraiškų aplinkosauginių projektų, susijusių ir su klimato kaita, įgyvendinimui. Dalį šių projektų inicijavo ir įgyvendino rajono mokyklos, jaunimo įstaigos: Gargždų jaunimo ir laisvalaikio centras, Gargždų „Kranto“ progimnazija, Gargždų „Minijos“ progimnazija ir kt.
Vilija BUTKUVIENĖ
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
