Agluonėnai – Mažoji kultūros sostinė – įprasmins Mažosios Lietuvos unikalumo palikimą ir ateities kartoms
Klaipėdos rajono pelnytas pasididžiavimas – Mažosios kultūros sostinės. Šį garbingą titulą ankstesniais metais yra pelnę Veiviržėnai, Priekulė, Dreverna.
Šiais metais Agluonėnai – garsėjantys rašytojos I. Simonaitytės dvasia, etnografine sodyba, šviečiančiu sodu, J. Genio malūno ekspozicija, lietuvininkų ąžuolynu, krikštais, filosofo I. Kanto suoliukais, valstybės atkūrimo 100-mečio arka, klojimo teatru – paskelbti Lietuvos mažąja kultūros sostine. Tad ypatingas dėmesys skiriamas būtent šiam unikaliam Mažosios Lietuvos krašto kampeliui – identitetui, jo istorijai, tradicijoms, papročiams ir etninei kultūrai, kuri gaji šiuolaikiškomis idėjomis.
Mažoji kultūros sostinė – iniciatyva, stiprinanti vietos tapatybę ir kviečianti pažinti būtent Klaipėdos krašto išskirtinumą ir žmones, gebančius išlaikyti gyvas tradicijas ir perduoti jas ateinančioms kartoms.
Ašis – sutelkianti bendra idėja
Mažųjų kultūros sostinių (MKS) projektas, organizuojamas nuo 2014 m. Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos kartu su Kultūros ministerija, yra itin reikšmingas regionų kultūriniam, socialiniam ir ekonominiam gyvybingumui. Taip vietos bendruomenėms, seniūnijoms, jų miesteliams suteikiama proga tapti kultūros traukos centrais. Per visą programos įgyvendinimo laikotarpį šį vardą jau yra pelniusios 90 Lietuvos gyvenviečių.
Lietuvos mažųjų kultūros sostinių projektų atrankos posėdyje jau pernai buvo paskelbtos 2026 m. mažosios kultūros sostinės, atstovausiančios kiekvienam etnografiniam regionui. Paraiškas vertinusi komisija nusprendė šį vardą suteikti Kurkliams (Anykščių r.), Semeliškėms (Elektrėnų sav.), Agluonėnams (Klaipėdos r.), Skriaudžiams (Prienų r.) ir Tirkšliams (Mažeikių r.). Agluonėnai – Mažoji kultūros sostinė – visus šiuos metus įgyvendins savo kūrybiškus sumanymus, kurių ašimi tampa bendra idėja: „Praeitis įkvepia, dabartis kuria, ateitis prasideda“.
„MKS titulas tampa postūmiu dar labiau sutelkti mūsų bendruomenę, įgyvendinti drąsias idėjas ir sukurti renginius, kurie praturtins ne tik vietos kultūrinį gyvenimą, bet ir pritrauks lankytojų iš visos šalies. Tai puiki proga atskleisti Mažosios Lietuvos kultūrinį unikalumą“, – įsitikinusi Agluonėnų bendruomenės valdybos pirmininkė Alina Žilienė, Priekulės meno ir kultūros centro renginių organizatorė. Ji akcentuoja, kad šis titulas visų pirma yra ne tik garbė, bet ir svarbus įpareigojimas.
„Kai sužinojome, jog mūsų paraiška laimėjo, žinoma, maloniai susijaudinome, įsiskverbė ir nerimas, ar gebėsime viską įvykdyti. Bet, kita vertus, žinome ir džiaugiamės, jog esame stipri komanda, turinti daug potencialo“, – akcentuoja A. Žilienė.
Jos nuomone, vienas lauke tikrai nesi karys, tad įgyvendindama MKS veiklas Agluonėnų bendruomenė pirmiausia remiasi partnerystės principu: tai ir Klaipėdos rajono savivaldybė, Agluonėnų seniūnija, Priekulės meno ir kultūros centras, Gargždų krašto muziejus, Agluonėnų mokykla-darželis, Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka, Klaipėdos rajono amatų centras ir kiti – partnerių sąrašas ilgas ir dar toli gražu ne baigtinis.
Švietėjus pagerbs krikštu ir ąžuolais
Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė ne vienerius metus puoselėjo mintį apie Mažosios kultūros sostinės titulą. „Pernai Agluonėnai šventėme 485-ąsias įkūrimo metines, norėjosi šią sukaktį paminėti ypatingai, taip pat teikėme paraišką MLS. Tačiau prieš metus mums nepavyko laimėti“, – pasakojo seniūnė. Tuokart nepavykus rankų ji visgi nenuleido, ambicija laimėti konkursą liko siekiamybe. Tad paraišką teikė dar kartą ir laimėjo.
„Ruošdama paraišką Mažosios kultūros sostinės titului dar kartą gilinausi į Agluonėnų istoriją, pastebėjau, kad gyvenvietėje pirmoji mokykla buvo įsteigta jau prieš 290 metų, o tai juk akivaizdus įrodymas, kad švietimas Mažojoje Lietuvoje buvo labai svarbus. Tad ši sukaktis – tarsi naujas postūmis parodyti ir per MKS prizmę, koks šviesus, pažangus šis kraštas jau buvo nuo seno“, – kalbėjo L. Tučienė.
Dabartinė Agluonėnų mokykla pastatyta 1980 m., tačiau jos pirmtakė savo amžių skaičiuoja nuo 1736 m., kai privalomąjį pradinį mokslą Prūsijoje juridiškai įtvirtino pagrindinis mokyklų įstatymas „Reguliuojamieji principai“. Agluonėnų pirmoji mokykla buvo įkurdinta ilgame pastate iš molio, vėliau perstatyta iš rąstų. 1913 m. kilo gaisras, ir mokykla sudegė. Tada ją kukliai įkurdino Kantvainuose, paskui Poškuose. Mokyklos reikalai išsisprendė 1923 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos. 1925 m. spalio 15 d. iškilmingai įvyko naujos mokyklos atidarymas. Agluonėnų mokyklos statyba rūpinosi Jonas Jokūbas (Hansas) Purvinas (1894−1946), mokytojas, visuomenės veikėjas.
„Minėto mokytojo ir jo žmonos Lisbetės indėlį ne tik į Agluonėnų, bet ir Mažosios Lietuvos kultūrinį gyvenimą kreipdamasis su informacija priminė ir Klaipėdos krašto paveldo žinovas Bronius Mulskis, apie tai kalbėjomės ir su istorike Silva Pocyte. Manome, kad Mažosios kultūros sostinės vardas yra puiki proga dar kartą pagerbti Klaipėdos krašto šviesuolius. Tad šviesuomenės garbei Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse planuojame pastatyti krikštą. Taip pratęstume Agluonėnuose susiformavusią krikštų žymiems žmonėms, įvykiams tradiciją“, – pasakojo seniūnė L. Tučienė ir pridūrė, kad tuo pačiu planuojama pasodinti ąžuoliukų šviesaus atminimo pedagogų Račkauskų atminimui, taip pat šviesaus atminimo žinomiems agluonėniškiams Treigiams. Pasak seniūnės, dar sovietmečiu vadovaujant veikliam, kraštą mylinčiam Alvydui Treigiui suklestėjo, išaugo Agluonėnai. „Iki tol čia buvo keletas trobelių“, – prisiminė seniūnė. Šiuo metu Agluonėnuose yra apie 600 gyventojų, seniūnijoje – 1 130. Klaipėdos universiteto profesorius Petras Bielskis anksčiau „Bangai“ yra sakęs, kad „buvęs „Jaunosios gvardijos“ kolūkio pirmininkas Alvydas Treigys buvo išmintingas vadovas, tarybiniais laikais rizikavęs įkurti etnografinę sodybą, o joje – klojimo teatrą. Jeigu ne jis, šio nebūtų buvę.“
Kai spalio mėnesį bus statomas minėtas krikštas, planuojama organizuoti žygį Agluonėnų šviesuomenės įprasminimo maršrutu – aplankyti kraštiečio, filosofo I. Kanto suoliukus ir kitus jau anksčiau įvairiomis progomis gyvenvietėje pastatytus atminimo ženklus.
Beje, šiemet naujai į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtraukta 13 reiškinių. Tarp jų – Klaipėdos rajono etninės kultūros centro pateikta vertybė „Krikštų tradicija Mažojoje Lietuvoje“. Net dviejų Klaipėdos rajono seniūnijų (Agluonėnų, Dovilų) herbuose vaizduojami krikštai. Tai unikalūs antkapiniai paminklai, dar vadinami krikštėliais, krikštužiais.
Manoma, kad Mažojoje Lietuvoje vyravę krikštai atspindi senosios ikikrikščioniškosios ir krikščioniškosios pasaulėžiūrų sąveiką. Klaipėdos rajone krikštų tradicijos gaivinimu pirmiausia susirūpino ilgametis Agluonėnų puoselėtojas, visuomenininkas ir tautodailininkas Jonas Čepas.
Veiklų įvairovė – identiteto stiprinimui
Agluonėnų bendruomenės lyderė A. Žilienė „Bangai“ akcentavo, kad Mažosios kultūros sostinės metais didelis dėmesys bus skirtas veiklų įvairovei, stiprinančiai Klaipėdos krašto kultūrinį identitetą, kurs naujas ir puoselės jau esamas tradicijas, sutelks skirtingų patirčių žmones, taip dar stipriau garsins Agluonėnų vardą bei unikalų Mažosios Lietuvos paveldą.
„Mažosios kultūros sostinės atidarymas prasidėjo sausio 23 d. renginiu Vanagų evangelikų bažnyčioje. Į šį renginį visą širdį sudėjome. Minėdami rašytojos Ievos Simonaitytės gimtadienį, pagerbiame ne tik mūsų metraštininkės atminimą, bet ir jos vardo premijos laureatą. Šiais metais I. Simonaitytės premiją pelnė Priekulės meno ir kultūros centro liaudiškos muzikos kapela ,,Bengeliai“ už svarų indėlį į Mažosios Lietuvos kultūros puoselėjimą bei sklaidą. Tai vienas reikšmingiausių Mažosios Lietuvos kultūrinių apdovanojimų, šiemet įteikiamas jau 30-ąjį kartą“, – akcentavo Agluonėnų bendruomenės valdybos pirmininkė.
Kultūriniai renginiai – mėgėjų teatro festivaliai, klojimo teatro premjeros, Joninės, valstybinių švenčių minėjimai ir kt. – Agluonėnuose jau nuo seno yra neatsiejama vietos bendruomenės gyvenimo dalis. Tačiau pateisinant MKS vardą šiemet jie tampa dar svarbesni, istoriškesni, stiprėja partnerystės ryšiai, puoselėjamos tradicijos ir kuriamos naujos, ugdomas pilietiškumas.
Agluonėniškiams labai svarbu skleisti žinią apie Mažosios Lietuvos unikalumą – tam jau puikiai pasitarnavo Knygų mugė Vilniuje. Agluonėnų – Mažosios kultūros sostinės – stendas ir tautinių rūbų demonstracija susilaukė itin gyvo susidomėjimo, kiekvienas lankytojas galėjo pasimatuoti, pačiupinėti audinį, siūlę, sužinoti apie ypatingą Mažosios Lietuvos kostiumo detalę – delmoną. „Trys agluonėniškės dėvėjo skirtingus Mažosios Lietuvos tautinius kostiumus, kurie įsigyti būtent MLS metams. Stende buvo ir vyriškų tautinių rūbų maketas. Šiuos kostiumus siūdami labai atidžiai konsultavomės su Klaipėdos etnokultūros centro Liaudies dailės studijos koordinatore ir Mažosios Lietuvos tautinio kostiumo eksperte dr. Elena Matulioniene“, – atskleidė seniūnė L. Tučienė.
Priekulės meno ir kultūros centro direktorė Rūta Steponavičienė pastebėjo, kad Knygų mugė sostinėje buvo itin aktyvi terpė garsinti Agluonėnus. Būtent šis Meno ir kultūros centras turi pažangią patirtį įprasminant mažąsias kultūros sostines Mažojoje Lietuvoje: pati Priekulė šį vardą pateisino 2017 m., o Dreverna – pernai.
Kulinarinio paveldo skoniai – kitoniški
Agluonėnų bendruomenės valdybos pirmininkė A. Žilienė akcentuoja, kad Mažosios kultūros sostinės programoje užkoduota kultūros renginių įvairovė, kuri skatintų įvairių kartų susikalbėjimą, plėstų Mažosios Lietuvos paveldo pažinimo ribas, skatintų bendruomeniškumą.
Skaičiuojama, kad iki Antrojo pasaulinio karo pusę Mažosios Lietuvos regiono gyventojų sudarė vokiečiai. Savaime suprantama, tai stipriai veikė lietuvininkų tradicijas ir maisto kultūrą. Mažosios Lietuvos regionas buvo ir liks šiek tiek paslaptingas. Šio krašto žmones nuo kitų šalies gyventojų visada skyrė kitas tikėjimas – evangelikų liuteronų, savita tarmė, tvarka ir kultūra. Kitokie čia ir tradicinių patiekalų skoniai – štai Užgavėnėms šiame krašte blynus mažai kas kepdavo. Lietuvininkai „užsigavėdavo“ su riebiu šiupiniu, į kurį būdavo maišoma pupelių, žirnių, perlinių kruopų, bulvių, kiaulės ausys, pažandė, knyslė ir, žinoma, uodega, kurios dabar itin sunku gauti. Pasak L. Tučienės, Agluonėnuose Užgavėnėms visada patiekiamas šiupinys. Ji atkreipė dėmesį, jog šiam patiekalui lietuvininkai vartoja būtent raudonąsias pupeles ir dar išskirtinį prieskonį – peletrūną, kuris auga Agluonėnų etnografijos sodybos vaistažolių darželyje.
Agluonėnų bendruomenės narė Asta Marcinkeviča Kultūros tarybai teikė Mažosios Lietuvos skonių projektą, nors paraiška nebuvo laimėtųjų sąraše, seniūnė L. Tučienė sako, kad ši iniciatyva visgi bus įgyvendinta. Gegužės 30 d. planuojamas susitikimas su kulinarinio paveldo lektoriais, bus verdamas šiupinys, šįkart ypač būdingas šiam kraštui – su žuvimis.
Vilniaus knygų mugėje agluonėniškiai lankytojams dalijo atvirukus su kvietimu į Agluonėnus, Mažąją Lietuvos kultūros sostinę, ir kvietė nemokamai paragauti tik šiam kraštui būdingos kafijos. Šioms vaišėms norintieji gali užsiregistruoti iš anksto tel. 0 665 24278.
Svarus kraštiečių indėlis
Seniūnė L. Tučienė atkreipia dėmesį, kad į Mažosios kultūros sostinės programą įsilies ir žymūs kraštiečiai. Gegužės 13 d. bibliotekoje vyks susitikimas su buvusiu agluonėniškiu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Remigijumi Treigiu, o paskui jis surengs dviejų dienų kūrybinės fotografijos pradmenų dirbtuves.
Kartu su Gargždų krašto muziejumi gegužės 23 d. planuojama įdomi muziejų naktis, J. Genio malūno ekspozicijoje lankytojų lauks edukacijos, folkloro programa, muzikinis vakaras, rugpjūčio pabaigoje taip pat numatytas muziejaus renginys.
Šiemet ypač daug dėmesio bus skirta tradicinėms Joninėms, be kurių Agluonėnai neįsivaizduojami. „Į Jonines suguža daug žmonių, sugrįžta ir kraštiečiai iš užsienio. Tai svarbi gija tiek istoriškumui palaikyti, tiek šiuolaikiškumui. Stengsimės, kad kiekvienas lankytojas rastų savo nišą: vieniems itin rūpi mūsų klojimo teatro premjera, festivalio „Lietuvininkų alasas“ renginiai, kitiems pasiūlysime edukacijas, kūrybines delmonų dirbtuves, fotografijų, gal net tapybos parodas, amatininkystę su Klaipėdos rajono amatų centru iš Veiviržėnų, bus ir vakariniai koncertai, ir net naktišokiai“, – plačią Joninių programą vardija seniūnė L. Tučienė. Pasak A. Žilienės, būtent Joninių išvakarėse kartu su Priekulės meno ir kultūros centro renginių organizatoriumi, menininku Donatu Bielkausku planuoja atverti ilgalaikę parodą, įamžinančią Mažosios Lietuvos simbolius, elementus, pastatus.
Pasak A. Žilienės, Mažosios kultūros sostinės programoje stengiamasi derinti įvairių kartų poreikius. Tad vyks ir sporto varžybos, ir jaunimo festivalis, orientuotas į socialines problemas. „Dar neturime baigtinės programos. Džiaugsmingai priimame visas idėjas, iniciatyvas. Štai „Žalgirio“ klubas visoje Lietuvoje sumanė akciją: jei į futbolo varžybas atsineši knygą, nereikia pirkti bilieto. Per Gargždų „Bangos“ su Telšių „Džiugu“ rungtynes praėjusį sekmadienį buvo surinktos 95 knygos. Jos padovanotos būtent Mažajai kultūros sostinei, Agluonėnų bibliotekai“, – pasakojo S. Žilienė.
Tikslas – sukurti pokytį
Kiekvienas Mažosios kultūros sostinės renginys yra svarbi vietos bendruomenės kultūrinio gyvenimo dalis ir neša įvairią naudą, kurią kartais sunku išmatuoti, bet kuri daro ilgalaikę įtaką visuomenei.
Priekulės meno ir kultūros centro direktorė R. Steponavičienė akcentuoja, jog pagrindinis Mažųjų kultūros sostinių tikslas yra sukurti pokytį, išliekamąją vertę. „Pernai Dreverna paliko pokyčio pėdsaką – Mėlynąją žemę. Tas Mėlynosios žemės pavyzdys dabar persikelia į Agluonėnus. Koks bus šių metų palikimas? Viskas sukasi apie Mažosios Lietuvos išskirtinumą, pagrindinė užduotis – kaip tai istoriškai, o tuo pačiu ir šiuolaikiškai, profesionaliai parodyti, kaip pritraukti ir jaunąją kartą, kad jie norėtų čia būti, pažinti tą istoriją, tą išskirtinumą, o ir šūkio motyvas – ateitis kuria – tai simbolizuoja. Juk kiekvienais metais vyksta įvairūs renginiai, tačiau Mažosios kultūros sostinės vardas įpareigoja viską per metus prisiminti, pagerbti šio krašto iškilias asmenybes, formuoti naujas tradicijas, kurios tarnautų Agluonėnų ateičiai. Tas titulas stiprina pasididžiavimo jausmą, leidžia prasmingai judėti pirmyn“, – samprotauja R. Steponavičienė, akcentuodama, kad šiais metais Agluonėnų vardą išgirs daug žmonių, kurie anksčiau jo nežinojo. Ir tai yra taip pat svarbus pokytis.
R. Steponavičienė atkreipia dėmesį į šių metų naujovę: Mažosios kultūros sostinės pirmąkart sujungtos į vienį. Rugpjūčio mėnesį Skriaudžiuose numatytas bendras susitikimas – tai taip pat pokytis, ten bus artimiau susipažįstama, apsikeičiama idėjomis, patirtimi. „Man atrodo, kad ypač pastaruoju metu mažos bendruomenės daro didelį pokytį Lietuvos kultūriniame gyvenime. Perteikia istoriškumą per tam tikrus elementus, kurie yra svarbūs mums visiems. Bendruomenių renginiai, pridėjus profesionalų ranką, yra be galo svarbus identiteto išlikimo momentas, o tradicijos gajos per šiuolaikiškumą“, – įsitikinusi R. Steponavičienė. Ji džiaugiasi ir būsimu infrastruktūriniu pokyčiu: Agluonėnų kultūros namų salė, kuri nuo pernai priskirta Priekulės meno ir kultūros centrui, Savivaldybės pastangomis bus rekonstruota.
Agluonėnų bendruomenės valdybos pirmininkė A. Žilienė informavo, kad Mažosios kultūros sostinės finansavimui Klaipėdos rajono savivaldybė skyrė 25 000 eurų, o iš Mažosios kultūros sostinės fondo gauta 3 000 eurų. „Agluonėnų bendruomenė projektams finansavimo ieško įvairių būdų. Norėdami kuo įtaigiau, profesionaliau atliepti Mažosios kultūros sostinės vardą, teikiame paraiškas visur, kur tik buvo galimybė, pavyzdžiui, ŽŪM, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Etinės kultūros tarybai. Rezultatų dar nežinome. Be abejonės, tikimės ir geranoriškos rėmėjų pagalbos. Džiaugiamės, kad Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ yra mūsų informacinis rėmėjas“, – apibendrino A. Žilienė.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės nuotr.
Komentaras
Klaipėdos universiteto vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė, dr. Silva POCYTĖ:
– Agluonėnų išrinkimas mažąja kultūros sostine nestebina. Nors galima būtų paklausti – kodėl tik dabar? Šis kaimas dar net neatėjus „perestroikai“ sovietiniais metais, pradėjo konkrečiais darbais garsinti Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto istoriją. 1983 m. atidaryta etnografinė sodyba-muziejus su klojimo teatru tapo pradžių pradžia įvairiausių kitų su krašto istorija ir paveldu susijusių iniciatyvų: I. Simonaitytės premijos įsteigimas, Lietuvininkų ąžuolyno sodinimas, Aukuro kalno įrengimas, I. Kanto vardo įamžinimas, Jono Genio vėjo malūno parvežimas gimtinėn ir kt. Mažosios kultūros sostinės šūkis, susijęs su atsigręžimu į istoriją ir jos vertybių perdavimu šiandieniniams gyventojams ir ateities kartoms, įprasmina jau daugiau kaip 40 metų plėtojamą kultūrinę veiklą Agluonėnuose, į kurią natūraliai įpinamas rašytojos I. Simonaitytės vardas. Jos gimtadienis šaltą sausio mėnesį leidžia sušilti rašytojos gimtojoje Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje ir prisiminti rašytojos gyvenimą ir kūrybos herojus, liudijusius sudėtingą Mažosios Lietuvos ir jos gyventojų lemtį po Antrojo pasaulinio karo.
Mažosios kultūros sostinės projektas suteikia unikalią galimybę agluonėniškiams pasakoti apie krašto praeitį ir ją jungti su dabartimi ne tik krašto gyventojams, bet ir visai Lietuvai. Tokia proga puikiausiai išnaudota Vilniaus knygų mugės metu, kai Mažųjų kultūros sostinių centre Agluonėnų atstovės, pasipuošusios tautiniais rūbais, kelias valandas parodos lankytojams pristatė kaimo istoriją, kvietė atvykti paragauti kafijos, aplankyti I. Simonaitytės gimtinę ir pasivaikščioti mūsų krašto keliais ir takeliais. Reikia tikėtis, kad šie metai Agluonėnams bus pilni veiksmo, renginių, įspūdžių ir bendrystės.
