Vairuotojo pažymėjimas – už išsisukinėjimą nuo alimentų

Ar griežtesnės priemonės paskatintų tėvus prisiimti atsakomybę?

Tūkstančiai vaikų Lietuvoje kas mėnesį nesulaukia teismo priteisto išlaikymo. Todėl Seime svarstoma, ar tėvams, piktybiškai vengiantiems vykdyti teismo sprendimus dėl vaiko išlaikymo, nereikėtų taikyti griežtesnių poveikio priemonių. Viena jų – laikinai sustabdyti vairuotojo pažymėjimo bei kitų specialiųjų teisių galiojimą.

Skola – apie 200 milijonų eurų
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, šiuo metu vykdoma daugiau kaip 46 tūkst. alimentų išieškojimo procesų, o išlaikymo prievolės nevykdo daugiau kaip 35 tūkst. asmenų. Įstatymo pataisų iniciatoriai, remdamiesi Lietuvos antstolių duomenimis, teigia, kad vaikams nesumokėtų alimentų skola Lietuvoje siekia apie 200 mln. eurų. Pasak LAR revizijos komisijos pirmininkės, antstolės Svetlanos Kastanauskienės, Konstitucijos 38 straipsnis skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o abu tėvai turi teisę ir pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės.
„Nežinau, kokiu būdu valstybė saugo šeimą, motinystę ir vaikystę, jei lengva ranka dalina „pateisinimo lapelius“ alimentų skolininkams. Kol tėtis „atostogauja“, vaikui gali tekti apsieiti be bandelės. O juk vaiką reikia ne tik pamaitinti, bet ir aprengti, lavinti, gydyti, kai serga“, – sako ji. Įstatymo rengėjai pabrėžia, kad svarbiausia – ne bausmė, o aiški valstybės žinia: vaiko interesai negali būti mažiau svarbūs už suaugusiųjų patogumą“, – samprotauja S. Kastanauskienė.
Poros konfliktų įkaitas – vaikas
Skyrybos baigia poros santykius, tačiau ne visada baigia nuoskaudas. Kartais tėvų konflikto įkaitu tampa vaikas. Visais laikais buvo ir bus nelabai sąžiningų asmenų, tokių, kurie slepia pajamas, kiti dirba šešėlyje, treti tiesiog ignoruoja teismo sprendimus. Vengdami pasekmių Lietuvoje, bėga į užsienį. O štai „Bangos“ pašnekovė Virginija alimentų išieškojimo kelią praėjo prieš kelis dešimtmečius. Ji įsitikinusi, kad per tą laiką sistema pažengė į priekį, tačiau žmonių požiūris keičiasi gerokai lėčiau.
„Po skyrybų vaikas tapo ne žmogumi, kuriuo reikia rūpintis, o priminimu apie nepavykusius santykius“, – sako pašnekovė. Ji atviravo, kad buvęs vyras keitė darbovietes, siekiant gauti pažymą, tekdavo pačiai kone detektyve dirbti.
„Didžiausias jausmas buvo gėda. Eidavau ne sau pinigų prašyti, o ginti vaiko teisės į išlaikymą. Tačiau ne kartą tekdavo pajusti, kad į tave žiūrima kaip į žmogų, siekiantį pasipelnyti. Tekdavo ieškoti buvusio sutuoktinio darboviečių, aiškintis, kur dingo vykdomieji raštai, iš naujo rinkti dokumentus. Visa tai buvo laikas, atimtas iš vaiko“, – prisimena Virginija. Jos nuomone, šiandien didelė pagalba yra valstybės išmokos ir Vaikų išlaikymo fondas, tačiau tai nepanaikina pagrindinės problemos – tėvų atsakomybės stokos.
Įsigudrina slėpti pajamas
„Negaunant viso ar dalies vaikui priteisto išlaikymo, išmokas pradeda skirti valstybė. Vadinasi, tėvų „gegučių“ paliktus vaikus iš dalies išlaikome mes visi, mokesčių mokėtojai. „Sodros“ duomenimis, vaikų neišlaikantys tėvai valstybei yra įsiskolinę 180 mln. eurų“, – tvirtina antstolė S. Kastanauskienė. Anot specialistės, vienam išlaikymo skolininkui vidutiniškai tenka beveik 7 skolų išieškojimo bylos. Tai reiškia, kad daugelis piktavališkai nemoka ne tik alimentų, bet ir administracinių baudų ar kitų skolų. Tik 24 proc. išlaikymo skolininkų dirba ir gauna oficialių pajamų. Daugiau nei pusė jų – net 55 proc. – negauna nei atlyginimo, nei bedarbio išmokos, nei pensijos, nei socialinių išmokų.
Deja, tai nereiškia, kad visi šie žmonės iš tiesų gyvena skurde. „Dalis skolininkų, žinoma, turi sunkumų. Tačiau kita dalis vairuoja automobilius, keliauja, turi nekilnojamojo turto. Net ir finansiškai pajėgūs asmenys gali išvengti prievolių, jeigu oficialiai niekur nedirba, tačiau faktiškai gauna pajamas grynaisiais arba į užsienio bankų sąskaitas, iš kurių išieškoti skolas labai sudėtinga“, – pastebi S. Kastanauskienė.
Net įstatymai nestabdo sukčiaujančiųjų
„Kiekvienas iš tėvų turėtų būti atsakingas už savo atžalas. Nesvarbu, kad gimdytojai gyvena atskirai, bet prie išlaikymo turi prisidėti abu – tiek tėvas, tiek motina. Gyvenime nutinka daug įvairių dalykų: žmonės susipažįsta, išsiskiria, nebegyvena kartu. Gali būti aibė pavyzdžių, bet vaikas nuo to negali nukentėti. Tėvams, kurie vengia atsakomybės, turėtų būti taikomos papildomos priemonės, kad pagelbėtų tai pusei, pas kurią vaikas auga. Tikslingi valstybės priimti įstatymai prie to labai prisidėtų“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Sveikatos apsaugos ir socialinės rūpybos komiteto narys Mindaugas Šunokas.

Ar kiekviena griežtesnė sankcija būtų veiksminga? Šiuo klausimu nuomonės išsiskiria. Ilgametė asmeninė patirtis Virginiją verčia į šį klausimą pažvelgti atsargiau. Ji pritaria griežtesnei kovai su piktybiškais alimentų skolininkais, tačiau abejoja, ar būtent teisės vairuoti atėmimas būtų veiksmingiausia priemonė. „Jeigu automobilis žmogui reikalingas darbui, atėmus teisę vairuoti jis gali uždirbti dar mažiau. Tokiu atveju nukentėtų ne buvęs partneris, o vaikas. Kur kas svarbiau nustatyti atvejus, kai žmogus sąmoningai slepia pajamas, dirbtinai mažina atlyginimą ar vengia dirbti vien tam, kad nemokėtų alimentų. Tokį elgesį reikėtų bausti gerokai griežčiau“, – svarsto pašnekovė.
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas dekanas dr. Vladas Gedgaudas akcentuoja atsakingos tėvystės svarbą. Pasak kunigo, geri tėvai savo vaikų nepalieka – jie dovanoja jiems meilę, rūpestį ir paramą, dažnai daugiau, nei reikalauja pareiga. „Suktas žmogus visada ieškos įstatymo spragų, tokius reikia ir būtina prispausti, tik esminis klausimas – kaip?.. Valstybė pati turi nuspręsti, kaip tvarkytis“, – sako dvasininkas.

Už kiekvienos alimentų bylos slypi sudėtingi žmonių santykiai. Tačiau viena akivaizdu jau šiandien – alimentai nėra buvusių sutuoktinių ginčas. Tai vaiko teisė į saugesnę ir oresnę vaikystę. Kai tėvai išsiskiria, vaikas nepraranda teisės į abiejų jų rūpestį. Vaiko išlaikymas nėra dovana buvusiam sutuoktiniui. Tai yra pareiga. O jos vengimas anksčiau ar vėliau palieka randus visiems – vaikui, valstybei ir net pačiam alimentų nemokančiam žmogui.

Dana LUKAUSKIENĖ
Asociatyvi nuotr.
„Bangos“ archyvo nuotr.