Į Priekulę kviečia 20-metį minintis Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus
Klaipėdos rajone, Priekulėje, yra net du Gargždų krašto muziejaus filialai – Ievos Simonaitytės memorialinis ir Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejai. Pastarasis šiemet mini veiklos 20-metį. Gedulo ir vilties dieną į jį rinkosi žygio „Atminties keliu“, skirto tremtinių ir visų laisvės kovų dalyvių atminimui paminėti, dalyviai, puoselėti gyvąją istoriją padedanti Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų jūros šaulių 3-iosios rinktinės 311 Vėtros šaulių kuopa, istorija besidomintys muziejaus lankytojai.
Turtingi fondai
Priekulėje, Klaipėdos gatvėje, 2006 m. liepos 22 dieną buvo atidarytas Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus, tais pačiais metais tapęs Gargždų krašto muziejaus filialu. Vis dėlto jo kūrimas nuo idėjos prasidėjo jau 1997 metais. Muziejaus fonduose iki šiol sukaupta beveik 10 000 fotokopijų ir nuotraukų, originalių dokumentų, vaizdo įrašų, istorinių tyrimų ir kitos rašytinės bei vaizdinės medžiagos. Muziejaus archyve saugomi dokumentai, nuotraukos, susijusios ir su muziejaus įkūrimu. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus ir toliau kaupia fondus, veda edukacijas, renginius, rengia parodas, vykdo mokslinę-tiriamąją veiklą. Ją vykdant buvo parašyta knyga „Tremtis ir rezistencija Klaipėdos rajone“.
Iš Klaipėdos rajono sovietų valdžios prieš 85 metus 1941 m. buvo represuota 120 gyventojų, prieš 80 metų 1946 m. – 321, prieš 75 metus 1951 m. – 639 asmenys. Per visą tremčių laikotarpį savo namus rajone priverstinai paliko 4 310 žmonių: iš jų 2 798 tremtiniai (mirė 322), 1 512 politinių kalinių (mirė 186). Į Lietuvą grįžo 2 257, negrįžo 145 asmenys, o 1 400 likimas nežinomas.
Gyva istorija
Ilgus metus Gargždų krašto muziejaus filialui vadovavusi istorikė Sabina Vinciūnienė ir dabartinė vadovė Dovilė Avižienė dėkingos kiekvienam, kurie dalijasi tremties atsiminimais, dovanoja muziejui savo šeimos relikvijas, susijusias su tremtimi ar rezistencija. Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus ekspoziciją ateityje papildys ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Klaipėdos rajono filialo valdybos narės Verutės Nekrevičiūtės, gimusios tremtyje, dovana – Gedulo ir vilties dieną ji padovanojo iš tremties tėvų parsivežtą medinį lagaminą, tremtinių rankomis taip pat padarytą medinę drabužių pakabą, į mamos skarelę surištas savo šeimos nuotraukas ir keletą kitų tremtinių perduotų daiktų.
„Gedulo ir vilties dieną kolegei Sabinai teko pabendrauti su Jonu Dėdinu, gimusiu tremtyje. Jo mama Juzefa Pukinskaitė (Dėdinienė), partizanų ryšininkė Skroblaitė, 1946 m. buvo nuteista 10 metų lagerio ir 5 metams tremties. Tremtyje ji susipažino su Jonu Dėdinu, susituokė. Tuokiantis porai buvo padovanotas religinio turinio paveikslas, kurį parsivežė Lietuvon. J. Dėdino mama vėliau paveikslą atnešė į tremtinių būstinę Gargžduose ir padovanojo“, – pasakojo muziejaus vadovė D. Avižienė. Turimomis nuotraukomis, atsiminimais su muziejininkais tądien pasidalijo tremtyje Čeriomuchovo kaime, Severo Uralsko rajone, Sverdlovsko srityje, gimęs Antanas Čeliauskas, o Rita Šmitaitė-Beniušienė padovanojo prisiminimų knygą „Eduardas Šmitas: nepalūžęs tremtyje“ apie savo tėvą, pedagogą, talentingą dainininką, kompozitorių ir poetą, politinį tremtinį ir atsiminimų knygos „20 mėnesių pragare“ autorių. Prieš Gedulo ir vilties dieną Priekulėje apsilankė Jurgis Balčiūnas, buvęs tremtinys, kurio dėdė Petras Balčiūnas/Balčinas-Pušis buvo Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės Dariaus rajono štabo vadas, vėliau tapęs ir Butageidžio rinktinės vadu. 1952 m. jis nušautas. Muziejuje užsimezgė pažintis su žurnaliste ir istorike Ina Navazelskis, Amerikos lietuve, ketvirtį amžiaus dirbusia Amerikos Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone. Kad Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje netrūksta prasmingų susitikimų, kad tai vieta, kur ne tik saugoma, bet ir perduodama kitoms kartoms tremties, rezistencijos ir laisvės kovų istorija, patvirtina ir tai, jog neseniai čia lankėsi 1989 metais vykusios pirmosios moksleivių ekspedicijos „Misija Sibiras“ dalyviai. Tąkart 17 suaugusiųjų ir 44 moksleiviai iš visos Lietuvos vyko į Irkutsko sritį. „Dabar jie užaugę ir jau 8-us metus turi tradiciją pirmąjį savaitgalį po Tėvo dienos susitikti vis kitame Lietuvos regione ir pagerbti represijų aukas, jų atminimą“, – sakė muziejaus vadovė D. Avižienė.
Simbolinis 14 kilometrų žygis
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus kviečia lankytojus įsitraukti į iniciatyvas, iš kurių viena, minint Gedulo ir vilties dieną, buvo kūrybinės dirbtuvės „Apkasų žvakės Ukrainai“. 102 žvakės rudenį bus išsiųstos į Ukrainą su kitomis, kurios šiose dirbtuvėse bus pagamintos per vasarą.
Birželio 14-osios rytą į 14 kilometrų žygį „Atminties keliu“ leidosi 60 iš anksto užsiregistravusių žygeivių ne tik iš Klaipėdos rajono, bet ir Jurbarko, Skuodo rajonų, Palangos, Plungės ir kitur. Kai kurie iš jų – pernykščio žygio dalyviai. Žygeivius lydėjo Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų jūros šaulių 3-iosios rinktinės 311 Vėtros šaulių kuopos jaunesniųjų šaulių būrys, kurio vadas – Giedrius Sabaliauskas.
Žygyje pagerbiant laisvės kovotojų ir tremtinių atminimą muziejaus istorikė S. Vinciūnienė, sudariusi maršrutą po istorines vietas, priminė, kad 1952 m. 19 tremtinių grupė (partizanų artimieji) buvo suvežti į anuometės saugumo būstinės, kurioje ir įkurtas muziejus, kiemą ir išvežti į Klaipėdos geležinkelio stotį. Jų tremties vieta – Krasnojarskas. Po to žygeiviai patraukė prie buvusio kalėjimo, kuriame 1946–1953 m. buvo įsikūręs sovietinės milicijos (MVD) vietos skyrius, kur tardyti, kalinti rezistencinės kovos dalyviai. Trumpam žygio dalyviai stabtelėjo Stragnų II ir Skėrių kaimų evangelikų liuteronų senosiose kapinėse, rašytojos I. Simonaitytės tėviškėje, uždegė atminimo žvakę ir padėjo gėlių prie partizano Jono Grevio (slapyvardžiu Žvalgas) paminklo Šilininkų kaime. Agluonėnų kaimo kryžkelėje 1990 metais pastatytas kryžius „Dieve, laimink Lietuvą“ (aut. tautodailininkas Aldevinas Jasiulis), skirtas tremtims atminti, stovi prie kelio, kurio kitoje pusėje buvo geležinkelis ir tame ruože stodavo tremtinių vagonai. Žygio „Atminties keliu“ žygeiviai iš S. Vinciūnienės išgirdo ir kito koplytstulpio istoriją, privertusią nustebti, kad 1941 m. birželio 14 d. pirmųjų trėmimų aukų atminimui jis pastatytas 1989 m. birželio 14 d. buvusio Priekulės TSRS 50-mečio tarybinio ūkio darbuotojų grupės iniciatyva…
Į muziejų sugrįžę žygeiviai dėkojo muziejininkams už pasakojimą, lydėjusį visą kelią, ir rūpestingiems jauniesiems šauliams, dalijosi įspūdžiais, pasistiprino gardžiu dreverniškės Aldonos Stasiukėnienės virtu troškiniu ir kafija ir įsiliejo į Gedulo ir vilties dienos bei muziejaus 20-mečio sukakties minėjimą, kuriame skambėjo Gargždų kultūros centro buvusių tremtinių ir politinių kalinių choro „Atminties aidai“ dainos.
Susirinkusiųjų dėmesį traukė nauja kilnojamoji paroda „Šviesos spindulys tremtyje“, kurioje galima buvo rasti savo šeimos, giminės ar pažįstamų tremtinių nuotraukų.
Jeigu nuspręsite apsilankyti Priekulėje, Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejuje, S. Vinciūnienė ir D. Avižienė supažindins jus su muziejaus ekspozicijomis ir papasakos daug įsimintinų istorijų.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės nuotr.
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus nuotr.
