Tarnyba be išimčių: ar tam pasirengę jauni žmonės?

Lietuvos politinių diskusijų padangėje jau ne vienerius metus sklando permainų idėja: tėvynės gynyba tampa jaunuolio prioritetu iškart po mokyklos suolo. Vertinant grėsmes ir rizikas, kylančias iš nedraugiškos kaimynystės, Lietuva turi būti pasirengusi ir viską padariusi, kad užtikrintų mūsų saugumą. Krašto apsaugos ministerija ir ekspertai nurodo, kad mažėjantis jaunimo skaičius ateityje gali natūraliai priartinti šalį prie visuotinio šaukimo modelio. Šioje diskusijoje siekiama įsivertinti, ar visuotinis šaukimas į Lietuvos kariuomenę turi būti skiriamas ir merginoms? Ką apie tai mano pats jaunimas?

Sistemoje – dvi programos

Lietuvos kariuomenė paskelbė šauktinių sąrašus, į kuriuos sausio mėnesį buvo įtraukti 42 556 šalies jaunuoliai. Visuotinis šaukimas Lietuvoje šiuo metu nėra įvestas, o karo prievolė ir toliau išlieka dalinė. Šaukimo sistemos pertvarka orientuota į 18–19 metų jaunuolių šaukimą iškart baigus mokyklą, tačiau politinės diskusijos ir galimybių studijos dėl visuotinio principo įgyvendinimo tebevyksta. Šiuo metu į 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) šaukiami 18–23 metų vaikinai ir vyrai. Taip pat tarnauti gali ir vyresni asmenys ar merginos, tačiau tai daroma savanoriškai.

Nors diskusijose apie privalomąją karinę tarnybą moterims dažniausiai girdimi skeptiški vertinimai, netrūksta ir manančių, kad tinkamai organizuota sistema galėtų būti naudinga tiek pačiam žmogui, tiek valstybei. Viena iš idėjų – skirtingos tarnybos programos vyrams ir moterims, leidžiančios įgyti ne tik karinių, bet ir praktinių įgūdžių.

„Mano nuomone, šaukti reikėtų visus – tiek merginas, tiek vaikinus. Tačiau sistema galėtų būti suskirstyta į dvi programas: standartinį šaukimą ir specializuotą šaukimą. Moterims būtų galima rinktis maždaug 3–4 mėnesių specializuotą programą, kurioje jos mokytųsi medicinos, gelbėjimo darbų, logistikos pagrindų, o kartu įgytų šaudymo ir savigynos įgūdžių“, – savo įžvalgomis dalinosi pirmojo kurso Klaipėdos universiteto žurnalistikos studentas, karo tarnybą atlikęs Ignas Kikilas. Tokia sistema suteiktų ne tik gebėjimų pasirūpinti savo saugumu, bet ir vertingų praktinių žinių, kurios ateityje galėtų padėti renkantis profesinį kelią. Vis dėlto I. Kikilas pripažįsta, kad privaloma tarnyba neišvengiamai riboja žmogaus laisvę pačiam spręsti, kaip planuoti savo gyvenimą, todėl toks sprendimas turėtų ir savų trūkumų.

Šalies vadovai, Krašto apsaugos ministerijos atstovai bei politikai pabrėžia, kad visuotinis šaukimas yra svarstytinas, tačiau tam būtina paruošti atitinkamą infrastruktūrą.

Geriausia tarnyba – savanoriška

Nors statistikos skaičiai rodo gerėjančias supratingumo dėl tarnybos tendencijas, už jų slepiasi gyvos jauno žmogaus abejonės, ateities planai ir identiteto paieškos. Kaip į idėją privalomai šaukti merginas žiūri tie, kurių gyvenimus šie sprendimai pakeistų kardinaliai?

Kalbintas gargždiškis, aktyviai visuomeninėje bei kultūrinėje veikloje besisukantis Ignas Liaudonskas pastebi, kad fizinės jėgos ar gebėjimų klausimas šiandieninėje kariuomenėje jau nebėra esminis barjeras. „Merginos tikrai galėtų atlikti tas pačias užduotis kaip vaikinai, ypač jei sportuoja, rūpinasi savimi ir yra tam pasirengusios“, – „Bangai“ teigė I. Liaudonskas. Visgi fizinis pasirengimas neturėtų virsti prievarta. Ignas įsitikinęs, kad laisvas pasirinkimas duoda kur kas geresnių rezultatų, o merginų įtraukimas į privalomąją sistemą sukeltų papildomo streso: „Jeigu merginos pačios nori tarnauti ir yra priimamos į kariuomenę, kodėl gi ne? Tačiau jeigu tarnyba būtų privaloma, į tokią idėją žiūrėčiau neigiamai.“

Pasak vaikino, priverstinė tarnyba emociškai yra sunkus išbandymas bet kuriam jaunuoliui, nepriklausomai nuo jo lyties. „Jeigu privalomai šauktų ir merginas, toms, kurios nėra tam pasiruošusios, būtų labai sunku. Tačiau panašiai yra ir su vaikinais“, – svarstė Ignas. Jis prisipažino esąs labiau kultūrininkas, visuomenininkas, todėl nejaučiąs, kad kariuomenė būtų jo vieta.

Ignas mano, kad valstybei naudingiausi tie, kurie savo kelią renkasi vedami vidinio noro, motyvacijos ir užsidegimo tarnauti tėvynei. „Manau, kad privaloma karo tarnyba neturėtų būti taikoma nei merginoms, nei vaikinams – geriausia būtų, kad tarnautų tie, kurie to patys nori“, – savo poziciją išreiškė jaunuolis.

Kiekviena pradžia – sudėtinga

Nuomonės dėl privalomos karinės tarnybos pasiteiravome antrojo kurso Vilniaus Gedimino technikos universiteto pramogų prodiusavimo studentę Gabiją Toleikytę. Pašnekovė pabrėžia, kad sprendimas dėl tarnybos turėtų būti grindžiamas laisvu pasirinkimu, o ne prievole. „Manau, kad tarnyba yra sprendimas, kurį žmogus turėtų priimti pats. Į kariuomenę turėtų eiti tie, kurie jaučia tam pašaukimą ir norą tai daryti“, – sako studentė.

Paklausta apie lyčių lygybę ir galimą merginų įtraukimą į privalomąją tarnybą, ji teigia, kad tai nėra pagrindinis šiuo metu aktualiausias ir karščiausias klausimas. „Lyčių lygybė yra svarbi, tačiau nemanau, kad moterų šaukimo klausimas šiandien yra didžiausia problema, su kuria susiduria visuomenė“, – dalijasi G. Toleikytė. Vis dėlto ji pripažįsta, kad teoriškai toks sprendimas galėtų būti vertinamas kaip abipusiškos lygybės visiems piliečiams. „Jeigu būtų nuspręsta šaukti ir merginas, tai galėtų būti vertinama kaip vienodų pareigų į valstybę taikymas abiem lytims“, – svarsto ji. Gabija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tarnyba ne visiems yra vienodai tinkama ir lengvai įveikiama. „Moterims kariuomenėje tikrai nebūtų lengva, tačiau sunkumai yra įveikiami. Nemanau, kad lytis savaime gali tapti kliūtimi atlikti tarnybą“, – teigia ji. Apibendrindama Gabija pabrėžia, kad svarbiausia yra žmogaus pasirinkimas ir gebėjimas prisitaikyti. Jos nuomone, kiekviena pradžia yra sudėtinga, tačiau tai nereiškia, kad žmogus negali prisitaikyti ir sėkmingai atlikti jam skirtų užduočių, tačiau šaukimas neturi varžyti jauno žmogaus gyvenimo pasirinkimų, nors tokia patirtis užgrūdina. „Toms merginoms, kurios pačios renkasi tarnybą, kariuomenė taip pat gali suteikti vertingos patirties, ugdyti discipliną ir stiprinti charakterį“, – mano Gabija.

Ema LINKEVIČIŪTĖ

Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentė

Asociatyvi nuotr.

Pagal šių metų duomenis, į Lietuvos kariuomenę prisijungė apie 5 000 karo prievolininkų. 76 proc. iš pašauktų jaunuolių privalomą karinę tarnybą nusprendė atlikti savo noru ir tai sudarė apie 3 800 šauktinių.

Apklausų duomenys rodo, kad apie 70 % Lietuvos gyventojų nepritaria visuotiniam moterų ir vyrų šaukimui į privalomąją karo tarnybą.

Visuotinį šaukimą iškart baigus mokyklą palaiko maždaug ketvirtadalis (apie 25 %) šalies gyventojų.

Didelė dalis visuomenės (per 60 %) teigiamai vertina pasitikėjimą Lietuvos kariuomene, tačiau palaiko dabartinį (dalinį) šaukimo modelį.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas