„Jaunimo linijos” savanoriai: kartais užtenka būti tik išgirstam

Daugiau kaip 50 tūkst. kreipimųsi per metus sulaukianti „Jaunimo linija“ ieško naujų savanorių ir kviečia prisijungti prie beveik 500 žmonių bendruomenės, kasdien teikiančios emocinę paramą telefonu ir internetu. Kiekvienas naujas savanoris reiškia daugiau atsilieptų skambučių ir daugiau išgirstų jaunų žmonių.

Kartais vienas pokalbis gali tapti tuo šviesos spinduliu, kurio žmogui labiausiai reikia sunkiausią akimirką. Emocinę paramą teikiančios organizacijos „Jaunimo linija” savanoriai kasdien išklauso vienatvę, nerimą, skausmą ir viltį bandančius išsaugoti žmones. Klaipėdos rajone gyvenanti Laima jau penkerius metus eina šiuo jautriu keliu – nuo budėjimų telefonu iki mentorystės ir naujų savanorių mokymų. Atvirame pokalbyje ji pasakoja, kaip prasidėjo jos kelias „Jaunimo linijoje“, kokios istorijos paliečia labiausiai ir kodėl gebėjimas iš tikrųjų išgirsti žmogų šiandien yra neįkainojamas.

Savanorystės stažas – 5 metai

– Laima, kaip prasidėjo tavo kelias į „Jaunimo liniją”?

– Labai natūraliai: tiesiog važiuodama automobiliu per radiją išgirdau kvietimą tapti šios organizacijos savanoriu. Grįžus namo užpildžiau anketą, sulaukiau kvietimo dalyvauti antrankoje. Tada baigiau intensyvius 4 mėnesių parengiamuosius kursus, atlikau praktiką ir buvau priimta į Jaunimo linijos savanorių gretas.

– Kas labiausiai paskatino pasirinkti būtent emocinės paramos savanorystę?

– Manau, kad turiu tam reikalingų savybių, be to šiuo gyvenimo laikotarpiu tai labiausiai man

tinkanti savanorystės forma.

– Kaip atrodo tavo įprasta savanorystės pamaina?

– Savanoriauju jau penkerius metus. Pirmais metais teikiau emocinę paramą telefonu. Budėjimas dažniausiai trukdavo apie 4 valandas, buvau įsipareigojusi budėti 15 valandų per mėnesį. Tačiau „Jaunimo linijoje” yra kelios savanorystės formos. Išbudėjęs tam tikrą valandų skaičių – savanoris gali keisti savo rolę. Taip po metų tapau Jaunimo linijos savanorių mentore, vėliau – mokytoja. Šias dvi roles turiu ir iki šiol.

Daug skirtingų situacijų

– Su kokiais sunkumais dažniausiai susiduria jaunuoliai, kurie kreipiasi?

– Šios emocinės paramos linijos pavadinimas sako, kad ji sukurta jaunimui – 16-35 m. amžiaus žmonėms. Jaunimas – yra labai plati sąvoka ir auditorija, todėl ir temų yra pačių įvairiausių – vienišumo jausmas, sunkumai santykiuose, mintys apie savižudybę, patyčios, smurtas, psichinės ligos, santykiai, įvairios priklausomybės ir kt.

– Koks pokalbis ar situacija tau labiausiai įstrigo?

– Vieno pokalbio neišskirčiau, tačiau labiausiai paliečia tie pokalbiai, kurių temos kažkuo

susijusios su pačia manimi: sujaudina, galbūt kažką primena. Dar būna pokalbių, kurie tiesiog šokiruoja, nes būna sunku net įsivaizduoti, į kokias situacijas žmogus gali patekti. Kartais tikrai stipriai sukrečia, kai paskambina nepilnametis, kuris patiria seksualinę prievartą artimoje aplinkoje, bet be galo bijo kažkam pasisakyti. Kartais net nesuvokia, kad prieš jį daromas nusikaltimas. Skirtingos lytinės orientacijos žmonės – kokių jie patyčių, išpuolių patiria. Tikrai daug skirtingų situacijų, išgyvenimų, kuriuos išgirdus pašiurpsta oda ir gerklėje kaupiasigumulas. Būdavo, kad ir kartu verkdavau su besikreipiančiaisiais.

– Ar sunku atsiriboti nuo išgirstų istorijų, ir kaip su tuo tvarkaisi?

– Kursų metu skiriama tam labai daug dėmesio. Visada sakome, kad svarbiausia pačio savanorio emocinė higiena, todėl Jaunimo linijos savanoriai turi užnugarį (savanoriai savanoriams), su kuriuo savanoris gali susisiekti prieš, ar po pokalbio ir aptarti tai, kas jam rūpi. Svarbiausia nepasilikti sunkumo tik sau vienam, nes vėliau gali pasidaryti visko per daug ir gali grėsti perdegimas ar kitos pasekmės.

– Ką ši patirtis tau davė asmeniškai?

– Išmokau girdėti. Ne tik klausytis, ką tau sako kitas, bet ištikrųjų girdėti. Tai teikia didžiulę naudą bendraujant, kas lemia santykių kokybę su šeima, draugais, artimaisiais. Išmokau nevertinti, o tiesiog priimti žmogų, jo mintis nelyginant su kitais. Tuo pačiu priimti ir save.

Sušildė ne vieną širdį

– Kaip, tavo nuomone, šiandien jaučiasi Lietuvos jaunimas?

– Sunku pasakyti. Manau, kad mūsų jaunimas brandesnis, nei gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Švietimo istema jau pasistūmėjo patyčių prevencijos, ar kalbėjimo apie jausmus klausimais, tačiau pasitaiko daug atvejų, kai jaunas žmogus jaučiasi sutrikęs, nežino kuo gali pasitikėti.

– Kodėl tokia organizacija kaip „Jaunimo linija“ yra svarbi visuomenei?

– Todėl, kad ši linija jau yra išgelbėjusi ne vieną gyvybę, sušildžiusi ne vieną širdį. Pokalbis su savanoriu gali padėti išbūti sunkiausiu gyvenimo momentu, kai nematai išeities, kai jautiesi visiškai paliktas vienas, ar nesuprastas. Kai skauda, kai kenti, bet neturi suo kuo pasidalinti. Kai pasidalini savo sunkumu – tampa lengviau. Gyvenimas dinamiškas, dažnai sunkumai mums padeda atsispirti, tačiau kol neišbūni su savo sunkiausiai jausmais, kol neiškalbi, kas ištikrųjų Tave slegia,- tol labai sunku pamatyti viltį ir imtis veiksmų sau padėti. Taigi Jaunimo linijos savanoris ir leidžia Tau iškalbėti, priima, sukuria saugią aplinką, nevertina, nepatarinėja, o pagarbiai ir kantriai būna su Tavimi.

– Ką pasakytum žmogui, kuris svarsto tapti savanoriu, bet nedrįsta?

– Pasakyčiau, kad jeigu jau kilo mintis tapti savanoriu, tai taip ir padaryk. Ar Tau tinka ši savanorystės forma dažniausiai žmogus supranta jau per atrankas. „Jaunimo linijos“ parengiamieji kursai tikrai duos didžiulę naudą kaip asmenybei. Na, o savanoriaujant Tu ne tik padedi kitam sunkiu jo gyvenimo laikotarpiu, tačiau ir pats nuolat tobulėji, gauni palaikančią, bendrų tikslų siekiančią bendruomenę, žinias, smagius susitikimus. Taigi man būtų sunku  rasti argumentų, kodėl nepabadyti savanoriauti.

„Jaunimo linija“ kviečia savanoriauti

Daugiau kaip 50 tūkst. kreipimųsi per metus sulaukianti „Jaunimo linija“ ieško naujų savanorių ir kviečia prisijungti prie beveik 500 žmonių bendruomenės, kasdien teikiančios emocinę paramą telefonu ir internetu. Šiandien kiekvienas naujas savanoris reiškia daugiau atsilieptų skambučių ir daugiau išgirstų jaunų žmonių.

Savanorystė „Jaunimo linijoje“ – tai ne tik graži eilutė CV, tai – gyvenimo patirtis, kuri lieka visam gyvenimui. Čia įgyta patirtis padeda geriau pažinti ir priimti save, stiprina emocinį intelektą, keičia santykį su kitais žmonėmis ir plečia gyvenimo suvokimą. Daugelis savanorių šią veiklą vadina patirčių patirtimi – prasmingu įsipareigojimu, kuris augina tiek asmeniškai, tiek profesiškai.

 Tapti „Jaunimo linijos“ savanoriu ir teikti emocinę paramą telefonu bei internetu gali asmenys nuo 18 metų. Savanoriauti galima Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje arba nuotoliniu būdu iš bet kurios Lietuvos vietos.

 Savanorystė yra ilgalaikė ir prasideda nuo registracijos „Jaunimo linijos“ internetiniame puslapyje. Norintys prisijungti prie „Jaunimo linijos“ savanorių gali registruotis
https://jaunimolinija.lt/savanoriauk/kaip-tapti-savanoriu/

Užsiregistravę asmenys kviečiami dalyvauti atrankoje, o ją praėję – apie 4 mėnesius trunkančiuose parengiamuosiuose mokymuose. Jų metu būsimi savanoriai susipažįsta su emocinės paramos principais, įgyja psichologinių žinių, mokosi aktyvaus klausymosi, grįžtamojo ryšio teikimo, pokalbio gilinimo ir sudėtingų temų – savižalos ar savižudybės minčių – atliepimo. Mokymų metu savanoriai ruošiami teikti pagalbą tiek telefonu, tiek internetu.

 Vėliau savanoriai budėjimams skiria vidutiniškai 15 valandų per mėnesį. Šis laikas yra lankstus – savanoriai šį laiką pasiskirsto savo nuožiūra, tad budėjimus galima derinti su darbu ar studijomis.

  Aistė NOREIKAITĖ

„Jaunimo linijos“ nuotr.