Aleksandras Izgorodinas. Atslūgusios energijos kainos, spartus euro zonos augimas ir palūkanų didinimo lūkesčiai
Praėjusią savaitę energijos kainos atsitraukė nuo aukštumų, o akcijų kainos atsigavo abiejose Atlanto pusėse. Euro zonos ekonomikos augimas pranoko analitikų lūkesčius ir antrąjį ketvirtį augo 0,4 proc. – dvigubai daugiau, nei prognozuota. Tuo pat metu stiprėjo tolesnio palūkanų normų didinimo lūkesčiai – dalis JAV federalinio rezervo narių balsavo už jų didinimą, euro zonos infliacija paaugo iki 2,9 proc., kilo vyriausybių obligacijų pajamingumas.
Energijos kainos atslūgo, tačiau išlieka aukštos
Didžiausi savaitės pokyčiai vėl fiksuoti energijos rinkose, tik šį kartą kainos smuko. „Brent“ naftos kaina krito 6,9 proc. iki 90,12 JAV dolerio už barelį, o Europos TTF gamtinių dujų kaina sumažėjo 7,1 proc. iki 59,07 euro už megavatvalandę. Naftos rinkoje išaugęs tanklaivių eismas per Hormūzo sąsiaurį sumažino susirūpinimą dėl tiekimo sutrikimo, nors JAV ir Irano derybose pažangos beveik nebuvo. Dujų kainų kritimą lėmė vėsesni orai šiaurės vakarų Europoje, išaugę suskystintų dujų kroviniai ir padidėjęs tiekimas Norvegijos vamzdynais.
Nafta išlieka maždaug ketvirtadaliu brangesnė nei prieš mėnesį – nuo birželio pabaigos jos kaina kilo daugiau nei 20 proc. Dujos kainuoja apie trečdaliu daugiau, o ES dujų saugyklos liepos pabaigoje buvo užpildytos tik apie 55 proc. – maždaug 11 procentinių punktų mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Geopolitinė rizikos premija – papildoma kainos dalis, atspindinti baimę dėl tiekimo sutrikimų – praėjusią savaitę nustojo augti, tačiau neišnyko. Jei geopolitinė padėtis artimiausiu metu nepagerės, aukštos energijos kainos gali palaikyti didesnę euro zonos infliaciją ir ateinančiais mėnesiais.
Euro zonos ekonomika augo sparčiau, nei prognozuota
Euro zonos ekonomika antrąjį ketvirtį augo 0,4 proc. – dvigubai sparčiau, nei prognozuota, ir sparčiausiai nuo 2025 m. pradžios. Metinis augimas paspartėjo nuo 0,5 iki 1 proc. Visos duomenis paskelbusios euro zonos šalys pranešė apie ekonomikos augimą. Tarp jų buvo ir Airija, kurios dideliais svyravimais pasižyminti ekonomika prieš tai du ketvirčius iš eilės smarkiai traukėsi ir neigiamai veikė bendrą euro zonos rezultatą.
Vokietijos ekonomika per ketvirtį paaugo 0,2 proc., o metinis augimas paspartėjo iki 0,9 proc. – sparčiausio tempo nuo 2022 m. „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozėmis, euro zonos ekonomika šiemet gali augti 0,6 proc., o 2027 m. augimas gali paspartėti iki 1,2 proc.
Spartesnis, nei prognozuota, ekonomikos augimas kartu su pingančia energija ir stiprėjančia valiuta sudarė palankiausią savaitės veiksnių derinį Europos pramonei, mokančiai vienas didžiausių energijos kainų pasaulyje. Vokietijos DAX indeksas pakilo 2,1 proc., Prancūzijos CAC 40 – 1,6 proc., „Euro Stoxx 50“ – 1,2 proc., o Ispanijos IBEX 35 – 1,0 proc. Pagrindiniai Europos indeksai savaitę baigė aukščiausiame lygyje per tris savaites.
JAV ekonomikas augimas lėtėja, rinkas toliau palaiko investicijos į technologijas
JAV ekonomika antrąjį ketvirtį augo 1,5 proc. metiniu tempu, arba 0,4 proc. per ketvirtį, ir šiek tiek atsiliko nuo prognozių. Namų ūkių vartojimas atsigavo ir augo 3,2 proc. metiniu tempu, tačiau augimą slopino mažėjusios įmonių atsargos, silpnesnis prekių eksportas ir mažesnės valdžios išlaidos. Su dirbtiniu intelektu susijusios įmonių investicijos toliau sparčiai augo, o investicijos į būstą padidėjo pirmą kartą per pusantrų metų.
Vis dėlto namų ūkių santaupų lygis toliau mažėjo: antrąjį ketvirtį santaupos sudarė mažiau nei 3 proc. disponuojamųjų pajamų. Iš dalies tai galėjo lemti išaugusios išlaidos degalams. „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozuoja, kad 2026 m. JAV ekonomika augs 2,2 proc., nors prieš prasidedant konfliktui su Iranu buvo prognozuojamas 2,5 proc. augimas.
JAV akcijų indeksus kilto skatino stiprūs „Microsoft“ ir „Amazon“ rezultatai bei patvirtinimas, kad didžiosios debesijos paslaugų bendrovės ketina toliau gausiai investuoti į dirbtinį intelektą. „S&P 500“ pakilo 1,1 proc., „Nasdaq Composite“ – 1,6 proc., tačiau augimas apėmė nedidelę rinkos dalį – mažųjų bendrovių „Russell 2000“ indeksas savaitę baigė beveik nepakitęs.
Rinkose stiprėja tolesnio palūkanų normų didinimo lūkesčiai
JAV federalinis rezervas paliko bazinę palūkanų normą nepakeistą 3,5–3,75 proc. intervale, tačiau posėdžio tonas buvo griežtesnis: trys iš dvylikos balsavimo teisę turinčių narių pasisakė už palūkanų didinimą. Naujasis FED vadovas Kevinas Warshas išliko atsargus ir pažymėjo, kad finansų rinkos nuo praėjusio posėdžio jau atliko dalį centrinio banko darbo.
Sprendžiant iš ateities sandorių kainų, investuotojai šiuo metu tikisi dviejų didinimų po 0,25 procentinio punkto. Pirmojo laukiama rugsėjį arba spalį, o bazinė norma artimiausiais metais galėtų stabilizuotis 4–4,25 proc. Dešimties metų JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas pakilo iki maždaug 4,73 proc. – aukščiausio lygio nuo 2025 m. pradžios.
Euro zonoje liepos infliacija paaugo nuo 2,8 iki 2,9 proc. Tam įtakos turėjo energijos kainos, kurios buvo 10 proc. didesnės nei prieš metus, ir bazinė infliacija, išaugusi nuo 2,4 iki 2,5 proc. Maisto kainų augimas, priešingai, sulėtėjo iki 1,2 proc. – žemiausio lygio nuo 2021 m. vidurio. Investuotojai pradėjo vertinti dar dviejų galimų Europos Centrinio Banko palūkanų normų didinimų tikimybę. Analitikų prognozėmis, euro zonos infliacija iki metų pabaigos išliks arti 3 proc., o kitąmet sumažės iki 2,2 proc.
Aukštesnių palūkanų normų lūkesčiai nuosaikiai slėgė tauriųjų metalų kainas: auksas atpigo 0,5 proc. iki 4 049,10 JAV dolerio už unciją, sidabras – 1,8 proc. iki 57,59 JAV dolerio. Euras sustiprėjo 1,0 proc. iki 1,1485 JAV dolerio. Jį palaikė geresni ekonomikos augimo duomenys, sustiprėję palūkanų normų didinimo lūkesčiai ir bendras dolerio silpnėjimas Japonijos centriniam bankui įsikišus į valiutų rinkas.
Šią savaitę rinkų dėmesio centre
Pirmieji savaitės duomenys jau paskelbti ir buvo kiek silpnesni, nei tikėtasi. Vokietijos mažmeninės prekybos apimtis birželį sumažėjo 1,1 proc. – daugiau nei prognozuota. Tai rodo, kad šalies vartotojai kol kas netapo reikšmingu ekonomikos atsigavimo varikliu. Liepos gamybos sektoriaus apklausų rezultatai taip pat daugelyje šalių buvo šiek tiek prastesni už prognozes: euro zonos indeksas sumažėjo iki 51,9 punkto, Prancūzijos rodiklis vėl nukrito žemiau 50 punktų augimo ribos, o Vokietijos išliko ties 52,2 punkto. Euro zonos pramonė tebeauga, tačiau energijos kainų šuolio mėnesį, jos plėtros tempas sulėtėjo.
Todėl trečiadienį skelbiami paslaugų sektoriaus apklausų rezultatai sulauks daugiau dėmesio nei įprastai. paslaugos sudaro didesnę ekonomikos dalį, be to, jų infliacija, šiuo metu siekianti 3,3 proc., išlieka atspari. Apklausose taip pat vertinama, kiek įmonės moka už paslaugas ir kokias kainas taiko klientams. Šie duomenys leis anksčiau įvertinti, ar liepos energijos kainų šuolis persiduoda platesniam kainų lygiui – centriniams bankams tai svarbesnis signalas nei bendras infliacijos rodiklis.
JAV svarbiausias savaitės įvykis bus penktadienį skelbiama liepos užimtumo ataskaita. Prognozuojama, kad darbo vietų skaičius augs 88 tūkst. palyginti su 57 tūkst. ankstesnį mėnesį, o nedarbo lygis išliks 4,2 proc. Pirmadienį ir trečiadienį skelbiamų ISM verslo apklausų kainų indeksai praėjusį mėnesį buvo itin aukšti. Tai vienas aiškiausių mėnesinių rodiklių, parodančių, kokia muitų ir energijos sąnaudų dalis perkeliama į galutines kainas. Trims FED nariams jau balsavus už palūkanų normų didinimą, stiprūs užimtumo ar aukšti kainų rodikliai sustiprintų jų argumentus.
Komentaro autorius – Aleksandras Izgorodinas, banko „Citadele“ ekonomistas
Pranešimas spaudai
Autoriaus nuotr.
