Didieji ateina, mažieji prisitaiko: kaip sekasi smulkiesiems Priekulės verslams?

Priekulės seniūnijoje – didžiųjų prekybos tinklų bumas. Šalia jau kurį laiką Priekulėje veikiančių „Maximos“ ir „Pepco“ parduotuvių gegužę Dituvoje duris atvėrė IKI parduotuvė, o rugpjūtį po rekonstrukcijos vėl atidaryta Priekulėje esanti IKI. Prekybos galiūnams aktyviai plečiantis, kyla klausimas: kuo šiandien gyvena smulkesni nedidelio miesto verslai? Kaip sekasi prekyba? Su kokiais iššūkiais susiduriama?

„Karčemos gaminiai“ ir „Cukrainė“
„Karčemos gaminių“ ir „Cuk­rainės“ direktorės Linos Budrytės žodžiais, didieji prekybos centrai iš esmės grėsmės nekelia. Taip yra dėl verslų specifikos, mat pagrindinė „Karčemos gaminių“ pasiūla yra švieži maisto gaminiai, o „Cukrainė“ kepa išskirtinio skonio ir sudėties desertus. Tačiau, direktorės teigimu, konkrečių maisto prekių kainomis su prekybos centrais pakonkuruoti negali. „Po remonto mes atsisakėme daugumos tokių prekių kaip cukrus, makaronai ar miltai“, – komentavo ji. Vis dėlto kaip esminę problemą L. Budrytė išskiria ne didesnius tinklus, o prieš kelerius metus miestelyje rengtus kelio rekonstrukcijos darbus, po kurių sumažėjo automobilių stovėjimo vietų prie parduotuvės. „Mums blogiausia yra tai, kad prieš keletą metų panaikino privažiavimą prie pat parduotuvės. Sustoti prie mūsų yra kova dėl vietos, nes aplinkui yra daugiau parduotuvių“, – akcentavo direktorė. Vadovė neslėpė, kad dėl šių aplinkybių lankytojų kiekis parduotuvėje yra smarkiai sumažėjęs. Nors sunkumų yra, parduotuvė laikosi – finansinė padėtis stabili, bet plėtrai ar renovacijoms lėšų trūksta.
Iš Garliavos su šeima atvykusi Ingrida Eitmantė teigė pasirinkusi „Cukrainę“, nes norėjo kažko vietinio, o apie kepyklėlę ji sužinojo perskaičiusi Tomos Beržonskienės knygą „Visokie maži stebuklai“. Joje pasakojami įvykiai iš Priekulės ir pamario krašto. „Čia tokia kaip ir legendinė vieta, todėl norėjom kažko, kas susiję su Priekule“, – pridūrė ji.
Priekulės sendaikčiai
Priekulėje esančios sendaikčių parduotuvės „Jaučiu, kad mano“ savininkė Kristina Noreikienė didesnių tinklų konkurencijos nejaučia, nes prekiauja kitokiomis prekėmis. „Prekės tokios specifinės – antikvaras, vintažas. Čia renkasi visokie žmonės – menininkai, ateina ir paprastų žmonių“, – sakė verslininkė. Nors parduotuvė dirba vos metus, K. Noreikienės žodžiais, sekasi gerai – čia klien­tai atkeliauja iš visos Lietuvos. Dalis pirkėjų parduotuvę atranda pravažiuodami, o kiti apie ją sužino iš lūpų į lūpas. „Panevėžys, Alytus, Kėdainiai, jie yra daugiau pravažiuojantys. O štai iš Vilniaus, iš Kauno žmonės vieni kitiems papasakoja apie sendaikčius ir tada pasiplanuoja tą kelionę“, – kalbėjo K. Noreikienė. Savininkė atskleidė, kad reklamoms pinigų nešvaisto – žmonės patys užeina čia.
Iš Karklės pro šalį važiavusi ir į parduotuvę užsukusi Virginija Mežetienė dalijosi, kad progos pasidžiaugti išskirtiniais daiktais nepraleidžia: „Nesvarbu, ar čia Priekulėje, ar Klaipėdoje, ar Palangoje, jeigu turim truputėlį laiko, tai mes užeinam į tokiais vietas.“ Paklausta, kas traukia į sendaikčių parduotuvę, kai šalia galima rasti ir pigesnių pasirinkimų, V. Mežetienė akcentavo daiktų prasmę. „Paimi daiktą į rankas ir jauti kažką. O nuėjęs į pigesnių prekių prekybos centrus jauti, kad padaryta už centą. Čia gyvena kažkokia siela, kažkokia prasmė. Parsivežus namo atrodo, kad išsaugojai daiktą, kurį galbūt net anūkas pasiliks“, – kalbėjo pašnekovė. 
„Sesių parduotuvė“
Rūbų parduotuvės „Sesių parduotuvė“ bendraturtės Ilona Baranauskienė ir Raimonda Kriščiūnienė pasakoja, kad, atidarius „Pepco“ ir pasibaigus pandemijai, pajuto staigų nuosmukį. „Jie perėmė jautriausią pirkėjų sluoksnį ir vaikiškų drabužių kategoriją, kurios nusprendėme atsisakyti. Mūsų vaikiški rūbai buvo kokybiški, bet jų kainos didesnės, todėl konkuruoti nebegalėjome“, – pasakojo pašnekovės. Kaip kitą aspektą, paskatinusį nuosmukį, savininkės išskiria jau prieš tai minėtus kelio rekonstrukcijos darbus. „Čia kelią padarė taip, kad beliko trys vietos, iš kurių dažniausiai dvi yra užimtos ir sustatyta taip, kad trečias nebeįvažiuos. Prieš tai visi statydavo įstrižai ir buvo labai patogu“, – kalbėjo verslininkės. Tam, kad atsitiestų, parduotuvės bendraturtės pradėjo reklamuotis feisbuke, o tai pritraukė klientų ne tik iš Priekulės. „Pradėjome filmuoti, dėti reklamas, ir taip žingsnis po žingsnio įsibėgėjome. Kaip bebūtų, sklaida daro savo“, – tikino savininkės, pridurdamos, kad dabartinė verslo padėtis – sėkminga.
Iš Šilutės atvykusi Eugenija Norvilienė lankosi čia, nes pasitiki pardavėjais ir yra patenkinta prekių įvairove. Jos teigimu, didesnėse parduotuvėse siūlomų drabužių kokybė netenkina. „Pepco“ galima indų nusipirkti, bet rūbai man ten nepatinka. Kitiems patinka, ypač vaikams, bet mažų vaikų neturiu“, – paklausta, kodėl nėjo į didesnį prekybos centrą, sakė ji.
„Šiaulinė“
Labiausiai „Šiaulinės“ pavadinimu priekuliškiams žinomos maisto prekių parduotuvės ateitis lieka neaiški. „AR Šiauliai“ vadovės Alfredos Laučkienės teigimu, aplinkui atsidarius didesnių tinklų parduotuvėms pirkėjų srautai ženkliai sumažėjo, o finansinė padėtis suprastėjo. „Su dideliais prekybos centrais nieko nepakonkuruosi. Beveik visi renkasi tinklus, kurie siūlo geresnes kainas“, – apie dabartinę situaciją pasakojo ji. Pagrindiniais „AR Šiauliai“ klientais išlieka vietos gyventojai, o kol kas išsilaikyti padeda parduotuvėje siūlomi konditerijos ir kulinarijos gaminiai.
„Atėjau čia tam, kad sutaupyčiau laiko, jog nereiktų per didelę patalpą vaikščioti ir dėl to, kad čia išsirenku daugiau prekių, negu yra ten“, – taip savo sprendimą eiti į „Šiaulinę“, o ne į didesnį prekybos centrą komentavo priekuliškė Vida Razutienė.
Iš Vilkyčių atkeliavęs Vytautas Baranauskas pasakojo rinkęsis „Šiaulinę“ dėl patogumo, įvairesnių prekių ir geresnių kainų. „Yra tokių prekių, kur skiriasi kainos. Pavyzdžiui, šviežia mėsa ar faršas čia pigiau“, – sakė jis. Tačiau vyras neslėpė, kad prie vienos vietos neprisiriša, nes kiekvieną sykį į tą pačią eiti nusibosta.
Drabužių parduotuvė „Rubė“
„Kai atidarė „Pepco“, sumažėjo vaikiškų rūbų pardavimas, ir mes jais dabar nebeprekiaujame“, – taip padėtį apibūdino drabužių parduotuvės „Rubė“ direktorė Laimutė Barauskienė. Ji pridūrė, kad dabar jų lentynose – tik išparduodami vaikiškų rūbų likučiai. „Dabar daugiau dėmesio skiriame geresnės kokybės vyriškiems ir moteriškiems drabužiams, kuriais neprekiauja „Pepco“. Pas mus gal prekių mažiau, bet jos įvairesnės“, – pasakojo ji. Nepaisant atsisakyto vaikiškų rūbų asortimento, šiandieninę verslo padėtį direktorė vertina teigiamai.
Juras MIZGERIS
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės praktikantas