Šventojoje pradėtos uosto molų statybos
Rugsėjo 11 dieną Šventojoje buvo surengta molų statybų pradžios šventė, simboliškai žyminti ilgai planuoto Šventosios uosto projekto įgyvendinimo pradžią. Renginyje dalyvavę valstybės vadovai ir Palangos savivaldybės atstovai pabrėžė istorinę projekto reikšmę, o į statybų vietą buvo įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Planuojama, kad projekto pabaiga bus 2028 m. vasarą.
Stiprins jūrinę valstybę
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda savo kalboje pabrėžė, kad Lietuva turi apie 100 kilometrų jūros krantą, tačiau iki šiol tik vieną uostą Klaipėdoje. Jo teigimu, Šventosios uosto atkūrimas pakeis šią situaciją ir taps svarbiu žingsniu stiprinant Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, vaidmenį.
Anot G. Nausėdos, atkurtas uostas pirmiausia turėtų būti naudingas vietos gyventojams, Šventosios ir Palangos bendruomenėms bei visam Vakarų Lietuvos regionui. Tikimasi, kad pagerės sąlygos žvejams, atsiras daugiau vietų mažosios laivybos entuziastams, o aplink uostą kursis aptarnavimo verslai. Taip pat planuojama buriavimo mokykla, kurioje būtų galima rengti tarptautines regatas.
Valstybės vadovas akcentavo ir strateginę būsimo uosto reikšmę. Jo teigimu, čia įsikurs pasienio apsaugos, kariuomenės bei kitos valstybės institucijos, o projektas atvertų potencialą ir jūrų vėjo energetikos plėtrai.
Idėja skaičiuoja šimtmečius
Šventosios uosto idėja nėra nauja. Susisiekimo ministras Juras Taminskas priminė, kad uostą šioje vietoje buvo mėginama kurti dar XVII amžiuje. Į nedidelį miestelį tuomet plaukė anglų pirklių laivai, gabenantys druską, vyną, geležį, tabaką, šilką ir kitas prekes. „Atėjo laikas atkurti istorinį teisingumą. Ir svarbiausia, kad šiandien Šventosios uostas nėra tik planas, jis realiai jau yra statomas“, – renginyje sakė ministras.
J. Taminskas būsimus molus pavadino vartais į jūrą. Jo vizijoje viena jų pusė taps modernia prieplauka, kurioje galės švartuotis Baltijos jūra keliaujančios jachtos, o žvejai turės savo uostą. Aplink uostą taip pat numatoma pėsčiųjų promenada.
Palangos meras Šarūnas Vaitkus Šventosios uosto statybų pradžią taip pat vadino istoriniu įvykiu. Jis priminė, kad 1925 metais tuometė Lietuvos Vyriausybė buvo priėmusi sprendimą šioje vietoje pradėti jūrų uosto statybas, tačiau dėl istorinių aplinkybių projektas taip ir nebuvo įgyvendintas.
Pasak mero, prie dabartinio projekto įgyvendinimo Palangos savivaldybė nuosekliai dirbo nuo 2018 metų. Buvo ieškoma finansavimo ir rengiami reikalingi sprendimai, o vienas svarbiausių dabartinio etapo darbų – molų statyba, nes be jų uostas negalėtų funkcionuoti.
Kapsulėje – žinutė ateities kartoms
Premjeras Mindaugas Sinkevičius teigė, kad valstybė prie Šventosios uosto projekto prisideda beveik 18 mln. eurų. Jis taip pat išreiškė viltį, kad statybų metu projekto kaina nedidės.
Pagal 2023–2029 metų Klaipėdos regiono funkcinės zonos strategiją Palangai numatyta 18,8 mln. eurų Europos Sąjungos lėšų. Nuspręsta šį finansavimą panaudoti Šventosios uosto molams statyti. Bendra rangos sutarties vertė siekia 38,23 mln. eurų su PVM. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, valstybės biudžeto ir Palangos miesto savivaldybės lėšomis.
Renginio metu į statybų vietą įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms. Jame Šventosios uostas apibūdinamas ne tik kaip infrastruktūros objektas, bet ir kaip žmonių susitikimo su jūra vieta – vieta žvejams, buriuotojams, šeimoms, keliautojams ir visiems, norintiems būti arčiau jūros.
Renginyje kalbėjęs Lietuvos buriuotojų sąjungos prezidentas Robertas Dargis taip pat pabrėžė būsimo uosto reikšmę Lietuvai kaip jūrinei valstybei. Jo teigimu, antrasis Lietuvos uostas yra svarbus žingsnis stiprinant šalies ryšį su jūra. „Tikėtina, kad Lietuva iš valstybės prie jūros taps tikra jūrine valstybe“, – pareiškė R. Dargis.
Šventosios uosto molų statybų pradžia žymi ilgai laukto projekto pradžią. Po daugelio metų planų ir bandymų Šventosios uosto projektas pradeda virsti realybe.
Projekto įgyvendinimui – 24 mėnesiai
Palangos miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai nurodoma, kad Šventosios jūrų uosto infrastruktūros statybos darbus atliks tarptautinį konkursą laimėjusi UAB „Tilsta“.
Projekte numatyta pastatyti du išorinius molus, kurie suformuos įplauką į uostą ir apsaugos ją nuo Baltijos jūros bangavimo bei smėlio užnašų. Pietinis molas bus 647,5 metro, šiaurinis – 402,5 metro ilgio.
Pietinio molo zonoje planuojama įrengti keturias krantines, o palei visą jo ilgį nutiesti 9 metrų pločio promenadą, kuri taps nauja viešąja erdve prie jūros. Šiaurinis molas bus skirtas uosto įplaukos kanalo saugumui užtikrinti, smėlio sąnašoms sulaikyti ir stabiliam įplaukos funkcionavimui. Taip pat numatyta gilinti uosto akvatoriją ir įplaukos kanalą bei įrengti aptarnavimo infrastruktūrą. Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Pasak rangos darbus atliksiančios UAB „Tilsta“ generalinio direktoriaus Eduardo Grinavecko, tai vienas sudėtingiausių šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamų hidrotechninės infrastruktūros projektų.
Statybos rangovo „Tilsta“ atstovas renginyje pažadėjo, kad projektas bus įgyvendintas, o susitikti Šventojoje vėl planuojama 2028 metų vasarą.
Palangos miesto savivaldybė praneša, kad visi statybos darbai turi būti atlikti per 24 mėnesius nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Esant nuo rangovo nepriklausančioms aplinkybėms, terminas galės būti pratęstas du kartus po šešis mėnesius.
Skaistė BUDRYTĖ
Autorės nuotr.
Vilniaus universiteto žurnalistikos specialybės praktikantė
