Atjautūs gargždiškiai donorai skatina ir jaunų žmonių donorystę

Gargždų ir aplinkinių gyvenviečių gyventojai statistiškai pasižymi dideliu kraujo donorystės aktyvumu, tačiau Nacionalinio kraujo centro (NKC) Klaipėdos skyrius įspėja – tam tikrų kraujo grupių poreikis išlieka itin didelis, o donorų pagalbos reikia nuolatos.

Donorystės tradicijos rajone savo šaknis leidžia ir tarp jaunimo, akcija rengiama Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, bendradarbiaujama su šauliais. Kai kurių gargždiškių įprotis padėti kitiems žmonėms pirmiausia buvo pavyzdys jų šeimos nariams: į donorystės akcijas įsijungė ir jų vaikai.
Apie šiandieninę situaciją, donorų aktyvumą ir svarbiausius reikalavimus norintiems padėti „Banga“ kalbėjosi su NKC Klaipėdos skyriaus atstove, donorų organizatore Rūta RAMANAUSKIENE.
Gargždiškiai – pavyzdys kitiems
Anot R. Ramanauskienės, nors laukiami absoliučiai visų kraujo grupių donorai, šiuo metu tam tikrų grupių atsargos senka greičiausiai. „Didžiausias poreikis ir labiausiai laukiama nulinės teigiamos (0+), nulinės neigiamos (0-), A teigiamos (A+) ir B teigiamos (B+) kraujo grupių“, – esamą situaciją komentavo NKC Klaipėdos skyriaus atstovė. Mat kraujo poreikis ligoninėse kinta dinamiškai, o surinkti komponentai itin greitai pasiekia pacientus. „Klaipėdos apskrityje visos ligoninės gali prašyti kraujo komponentų. Eritrocitai gyvuoja iki 42 parų. Bet šiuo metu poreikis yra didelis, tad dažniausiai dar per savaitę kraujo komponentai yra išduodami reikiamoms įstaigoms“, – tvirtino R. Ramanauskienė.
NKC Klaipėdos skyriaus atstovė džiaugiasi gargždiškių pilietiškumu ir aktyvumu. Į Gargždų kultūros centrą NKC komanda atvyksta beveik kas mėnesį, o kiekvienos akcijos metu kraujo paaukoja vidutiniškai apie 35 žmonės. „Iš tikrųjų mes labai džiaugiamės Gargždų krašto žmonėmis, jie tikrai supratingi. Dovanoti kraujo atvyksta ne tik vietiniai, bet ir iš aplinkinių gyvenviečių: Vėžaičių, Endriejavo, Šiūparių, Šlapšilės, Maciuičių…“ – aiškino R. Ramanauskienė.
Donorystės tradicijos rajone savo šaknis leidžia ir tarp jaunimo. Kartą per metus akcija rengiama Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje, o šiemet pirmą kartą aktyviai bendradarbiauta ir su Gargždų šauliais jų būstinėje. Pasak NKC Klaipėdos skyriaus atstovės, aktyviausių donorų amžiaus vidurkis šiuo metu svyruoja tarp 30 ir 60 metų. Visgi pastebima ir džiugesį kelianti tendencija, nes į gretas vis drąsiau įsitraukia jaunoji karta.
Būtinas tinkamas pasiruošimas
R. Ramanauskienė pabrėžia, kad noras padėti yra kilnus, tačiau donoras privalo pasirūpinti savo sveikata ir tinkamai pasiruošti procedūrai. „Visų pirma kraujo donoras turi būti sveikas žmogus, prieš procedūrą pavalgęs, reikia išgerti daug skysčių, geriausia – vandens. Būtina ir pailsėti – ne po naktinio darbo, ne po naktinės pamainos“, – akcentuoja specialistė. Taip pat primenama apie laikinus apribojimus, dėl kurių procedūrą gali tekti atidėti: jei yra daryta tatuiruočių ar permanentinis makiažas, turi būtinai praeiti 4 mėnesiai po šitų procedūrų. Svarbu užtikrinti, kad kraujas nepadarys žalos jo laukiančiam pacientui. Jeigu yra aktyvi pūslelinė, tai reikia palaukti 2 savaites po šašo nukritimo. Be to, jei žmogus jaučiasi pavargęs ar nepailsėjęs, jo hemoglobino kiekis gali būti laikinai per mažas, todėl procedūra nebus atliekama saugant kraujo donoro sveikatą.
Noras padėti tapo įpročiu
Vertingą pavyzdį bendruomenei rodo gargždiškis fotografas Jonas Lemežis, kraujo davęs jau net 49 kartus. Pašnekovas prisimena, kad iš pradžių kraują aukodavo tik išskirtiniais atvejais. „Atsikrausčiau gyventi į Gargždus ir čia atvykstantis autobusiukas su galimybe duoti kraujo mane pripratino tai daryti dažniau. Bėgant laikui supratau ir daugiau informacijos gavau apie visą kraujo donorystės naudą. Norėjosi padėti, tai ir pradėjau reguliariai duoti kraujo“, – sakė Jonas. Dalindamasis patirtimi su tais, kurie vis dar abejoja ar bijo adatos dūrio, Jonas patikina, kad baimė dažniausiai slypi tik mūsų mintyse. „Per 49 kartus nė karto nebuvo, kad mane užkluptų tam tikras silpnumas ar tai turėtų įtakos savijautai. Tiesiog visą laiką viskas labai puikiai, labai gerai man pavykdavo. Jokių šalutinių poveikių“, – tvirtina gargždiškis. Jo pavyzdys įkvepia ir artimuosius – į akciją jis jau paskatino įsitraukti ir savo sūnus dvynius. J. Lemežiui donorystė suteikia ne tik vidinį pasitenkinimą, bet ir primena apie paprastą tiesą: „Galbūt kažkada ateis ta diena, kada man pačiam reikės to kraujo. Tai norėtųsi, kad visi noriai dalintųsi ir kad niekad netrūktų.“
Pareiga įveikia baimę
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus patarėja Jolanta Polekauskienė oficialiai kraujo davusi jau 26 kartus (o skaičiuojant ir prarastus donorystės įrašus – iki 35 kartų). Moteris teigia, kad donorystė jai yra natūralus gyvenimo būdas. Pirmuoju ir lemiamu impulsu žengti šį žingsnį tapo skaudi asmeninė patirtis – į sunkią avariją pateko jos pusbrolis su žmona. „Jie buvo labai sunkiai sužaloti ir itin greitai reikėjo kraujo. Mano pirmoji kraujo grupė, kuri tinka visoms kraujo grupėms. Tuomet tai buvo pirmas kartas, ir tomis akimirkomis supratau, kad kraujo davimas yra būtinybė, kad tokiais skaudžiais atvejais žmonės galėtų būti išgelbėti“, – prisimena pašnekovė.
Kalbėdama apie baimes bei fizinį pasiruošimą, Jolanta pabrėžia, kad baimę įveikti padeda supratimas, jog tai paprasta pilietinė pareiga, o organizmas prie to lengvai pripranta. „Tiesiog tampa gyvenimo būdu, kai supranti pareigą padėti kitiems. Tada nebėra sudėtinga“, – samprotauja gargždiškė, papildydama, kad po procedūros stengiasi gyventi įprastą gyvenimą, gerti daug skysčių ir pilnavertiškai maitintis, o vakare net neatsisako lengvos treniruotės. Gerą impulsą ji perdavė ir šeimai – donorystės keliu pasuko jos 26-erių sūnus, nors dėl nuolatinių komandiruočių užsienyje ir privalomų trijų mėnesių karantino apribojimų (norint tapti donoru) šiuo metu kraujo duoti laikinai negali.

Ema LINKEVIČIŪTĖ
Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentė

Lietuvoje pernai Nacionalinis kraujo centras pasiekė visų laikų veiklos rekordą: kraujo donorai kraujo aukojo 77 140 kartų (iš viso atlikta 77,1 tūkst. donacijų), o kraujo dovanojo 40 tūkst. žmonių. Vidutinis donacijų skaičius vienam donorui siekė 2,2 ir viršijo Europos Sąjungos vidurkį.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas