Plikiuose atgijo Ievos Labutytės kūrybos ir Mažosios Lietuvos dvasia
Rugsėjo 12-osios vakarą Plikiuose buvo prisiminta dailininkė, grafikė, Mažosios Lietuvos kraštotyrininkė Ieva Labutytė, kuri augo Plikiuose ir juose liko.
Renginyje (I)EVA organizatoriai sąmoningai nesirinko vieno formato. Plikiuose tą vakarą buvo galima Labutytę „sutikti“ skirtingose vietose ir skirtingais būdais.
Kretingalės kultūros centro Plikių skyriaus teatro „Ciongs“ teatralizuota ekskursija „…mano metų dienos…“ (režisierius Marius Pažereckas) žiūrovus pakvietė keliauti po Plikius. Tai buvo kelionė pagal Labutytės kūrybą, kai miestelio erdvė trumpam tapo scenografija, o praeitis – ne istorijos vadovėlio skyriumi, bet pasakojimu, kurį galima išgirsti vaikštant tomis pačiomis vietomis. Prie kultūros namų vėliau suskambo moterų choro „Rūtenė“ (vadovė Gintarė Stankūnaitė) atliekama daina „Savo žemės vaikai“. Po sveikinimų atėjo akimirka, kuri nuo šiol Plikiuose turės savo nuolatinę vietą – atidengtas Evos suolelis, kuris atkartoja Evos mėgtą kėdę.
Po Evos suolelio atidengimo „Rūtenė“ užtraukė Mažosios Lietuvos himną „Lietuviais esame mes gimę“. Prie choro prisijungė liuteronų kunigai Tomas Norgilas ir Mindaugas Žilinskis bei visa susirinkusi publika. Tai buvo viena iš tų akimirkų, kai nereikia aiškinti, kodėl daina pasirinkta būtent šiame renginyje.
Vėliau Uraganius, kuris yra puikiai žinomas kaip tikras lietuviškos folklorinės muzikos chuliganas ir eksperimentuotojas, ir Virgina Asnauskienė, etnografė, kuri aktyviai puoselėja Mažosios Lietuvos tradicijas ir moka šišioniškių tarmę, atliko mažlietuvišką programą, kurioje netrūko net šokių.
O paskutinę programos dalį užpildė Valentino Charitonovo muzikinė edukacinė programa „Pasaulio muzika“.
O tada atsirado dar vienas būdas pažinti kraštą – per puodelį kafijos ar arbatos ir šišioniškas vaišes, kurias paruošė Plikių bendruomenė. „Labutytės vaišės“ nebuvo vien vaišių stalas. Kartu su maistu čia keliavo istorijos, prisiminimai ir pasakojimai apie kraštą, kurį menininkė taip nuosekliai rinko, tyrinėjo ir fiksavo.
Susirinkusieji aplankė Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos mokinių kūrybinių dirbtuvių „Šviesos objektai“ parodą. Kas norėjo, užsuko į Plikių biblioteką, kur buvo parengta Labutytės dailės darbų paroda ir knygos ekspozicija. Kas mėgsta ieškoti, buvo pakviestas į orientacinį žaidimą „Atrask Labutytės paslaptį“.
Taip renginys, prasidėjęs nuo vienos Mažosios Lietuvos menininkės, pamažu išsiplėtė iki klausimo, ką apskritai reiškia saugoti kultūrinę atmintį.
Atsakymas gana paprastas. Kol prisimename – tol išsaugome!
Nuo šiol Plikių bendruomenės dėka Plikių miestelis turi nuostabų „Evos skverą“ ir labai jaukią vietą, kur susijungia istorija, žmonių bendrystė ir atmintis.
Plikių bendruomenės informacija
