Gyvybės ratas Kliošių parke: nuo žinojimo iki patyrimo

Renginį simboliškai pradėjo garso menininkas Donatas Bielkauskas, pristatęs gilią meninę garsinę patirtį „Miško garsai“, „Ankstyvoji diagnostika ir prevencinės programos gelbėja gyvybes“, – projektinio susitikimo metu akcentavo Klaipėdos universiteto ligoninės  onkologas chemoterapeutas A. Česnavičius.

Priekulės meno ir kultūros centras bendruomenę pakvietė į neįprastą kelionę, kurioje onkologinių ligų prevencijos tema jungiama su gamta, menu, kūryba bei patyriminėmis praktikomis. Inovatyvaus projekto „Gyvybės ratas gamtoje: nuo žinojimo iki patyrimo per keturių stichijų terapijas“ startas gegužės 25 d. Kliošių parke parodė, kad visuomenei reikalingos ne tik sausos medikų rekomendacijos, bet ir dvasinė bei emocinė atrama.

Keturios stichijos: kūnui ir sielai

Projekto ašimi tapo keturios gamtos stichijos – Ugnis, Žemė, Oras ir Vanduo, kurių kiekviena projekto dalyviams atsiskleidžia per vis kitokią terapinę patirtį.

Ugnies stichija projekte pažįstama per šildančią apiterapiją (bičių produktų gydomąją galią), žemė – per įžeminančią ir mintis išlaisvinančią molio terapiją. Oro stichijos ramybė patiriama per aromaterapijos seansus, o vanduo kviečia atgauti jėgas bei stiprinti kūną fizinio aktyvumo užsiėmimuose vandenyje.

Šis terapinis ciklas prasidėjo Kliošių parko pavasariškai žaliuojančių medžių apsuptyje, kur medicininis profesionalumas susiliejo su asmeninėmis patirtimis. Renginį simboliškai pradėjo garso menininkas Donatas Bielkauskas, pristatęs gilią meninę garsinę patirtį „Miško garsai“, padėjusią susirinkusiems atitrūkti nuo kasdienio triukšmo ir pasiruošti rimtam bei jautriam pokalbiui.

Projektinio susitikimo metu miško terapeutė Diana Šileikienė vedė sąmoningo kvėpavimo praktiką, o žemės meno kūrėjai Inga Raubaitė ir Žilvinas Višinskas pakvietė kurti iš gamtoje randamų medžiagų.

Kvietimas veikti: prevencija svarbu

Vienu svarbiausių susitikimo akcentų tapo Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojo onkologo chemoterapeuto Augusto Česnavičiaus pranešimas apie onkologinių ligų prevenciją, ankstyvosios diagnostikos reikšmę bei kasdienio gyvenimo būdo ypatumus.

„Onkologinių susirgimų visuomenėje, deja, daugėja, tačiau šiuolaikinė medicina žengia į priekį milžiniškais žingsniais. Šiandien vėžio diagnozė nebėra nuosprendis – tai yra sunki liga, su kuria galime ir mokame kovoti, – teigė gydytojas A. Česnavičius.

Ankstyvas onkologinių ligų atpažinimas yra vienas svarbiausių sėkmingo gydymo veiksnių. Vėžys pradinėse stadijose dažnai nesukelia jokio skausmo, todėl labai svarbu atpažinti subtilius organizmo siunčiamus signalus ir reguliariai tikrintis sveikatą, net ir jaučiantis visiškai sveikiems.

Lietuvoje asmenys, drausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali  nemokamai pasitikrinti pagal specialias prevencines programas: krūties vėžio, gimdos kaklelio vėžio, storosios žarnos, prostatos, širdies ir kraujagyslių. Šie tyrimai leidžia aptikti iki vėžinius pakitimus arba ligą dar iki tol, kol atsiranda pirmieji simptomai.Norint atlikti šiuos tyrimus, tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris, atsižvelgiant į amžių, išrašys atitinkamą siuntimą.

Onkologas pabrėžė, kad didžioji sėkmės dalis yra mūsų pačių budrumas. „Ankstyvoji diagnostika ir prevencinės programos gelbėja gyvybes. Kai liga aptinkama pradinėse stadijose, gydymo efektyvumas yra maksimalus, o šalutiniai reiškiniai – lengviau suvaldomi. Tačiau ne mažiau svarbus yra ir mūsų gyvenimo būdas: fizinis aktyvumas, emocinė pusiausvyra bei gebėjimas laiku sustoti, ką ir bando parodyti šis Priekulės meno ir kultūros centro projektas. Sveikata prasideda nuo harmonijos su savimi ir aplinka“,– atkreipė dėmesį onkologas.

Įkvepianti asmeninė patirtis  

Medicininę, profesinę temą renginyje jautriai papildė gyvas, asmeninis liudijimas. Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ redaktorė Vilija Butkuvienė atvirai pasidalijo savo asmenine istorija, kuomet prieš dešimtmetį jai teko net dukart susidurti su klastinga krūties vėžio diagnoze.

„Vieną rytą veidrodyje tiesiog pastebėjau užgesusias savo akis. Tuomet dar nesuvokiau, kad tai buvo lemtingas pirmojo krūties vėžio ženklas. Išgirdus diagnozę, žemė slysta iš po kojų, tačiau vėliau supranti, kad privalai eiti šiuo keliu ir nepasiduoti“, – prisiminimais dalijosi V. Butkuvienė.

Redaktorė pabrėžė, kad apie onkologines ligas bendruomenėje būtina kalbėti garsiai – ne gąsdinant, o įkvepiant viltį ir ryžtą nepasiduoti. „Apie savo ligą kalbu ne prikišamai, bet tada, kada to reikia. Šiame kelyje labai svarbus bendrystės jausmas. Aš mokiausi iš kitų moterų – tikrų optimisčių, kurių, deja, kai kurių jau nėra su mumis. Tokie projektai kaip „Gyvybės ratas gamtoje“ leidžia suprasti, kad nesame vieni, o gamta, menas ir terapija padeda kūnui bei sielai vėl atrasti gyvenimo džiaugsmą.“

Projektas Priekulėje tęsiasi, o organizatoriai džiaugiasi, kad sujungus dvi esmines perspektyvas – profesionaliąją medicinos ir jautriąją žmogiškąją – pavyko sukurti erdvę, kurioje baimę keičia žinojimas, o žinojimą – stiprinanti patirtis.

Jau nuo pirmųjų veiklų projektas sulaukė atgarsio.: registracijos į užsiėmimus aktyviai pildosi, susitikimuose projekto dalyviai noriai dalyvauja veiklose, diskusijose. Toks bendruomenės įsitraukimas tapo akivaizdžiu įrodymu – žmonėms neužtenka vien teorinių žinių apie sveikatą, jiems gyvybiškai svarbu jas išgyventi praktiškai, saugioje ir palaikančioje aplinkoje.

Vilija BUTKUVIENĖ

Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content