Sendvaris auga greičiau nei infrastruktūra: problemos – ant susisiekimo ministro, „Via Lietuva“, Savivaldybės pečių
Sendvaris šiandien – nebe tas, kuris buvo prieš dešimtmetį. Nauji kvartalai dygsta tiesiog akyse, gyventojų daugėja, o kartu su naujakuriais į kelius plūsta ir vis daugiau automobilių. Apie tai, kad infrastruktūra ne visada spėja paskui šį tempą, „Banga“ rašė ne kartą. Pasirodo, ir kai kurie teritorijų vystytojai, siekdami spartinti privačių gyvenamųjų namų statybas, nesilaiko patvirtintų reglamentų. Dėl kvartalų vystytojų nelegaliai pakoreguotų ir chaotiškai įrengtų lietaus vandens nutekėjimo sistemų stringa ir svarbūs „Via Lietuva“ projektai, kurie aktualūs visiems sendvariškiams.
Klausimas, kaip augančiam Sendvariui pasiruošti rytojui, neseniai buvo iškeltas bendruomenės susitikime su susisiekimo ministru Juru Taminsku, AB „Via Lietuva“ generaliniu direktoriumi Martynu Gedaminsku ir Klaipėdos rajono savivaldybės vadovais.
Kodėl sustojo projektas?
Nuo vieno įstrigusio kelio projekto pokalbis netruko išsiplėsti iki visos Sendvario seniūnijos susisiekimo – jungčių su Klaipėda, gatvių ir perėjų saugumo, viešojo transporto, žvyrkelių, kelių priežiūros ir finansavimo. Susitikimas atskleidė, kad sparčiai augančiai teritorijai aktualūs ne pavieniai infrastruktūros klausimai, o gerokai platesnis iššūkis – kaip užtikrinti, kad susisiekimas spėtų paskui gyvenvietės augimą.
Susitikimo pradžioje J. Taminskas pabrėžė, kad kalbėtis su bendruomene būtina tiesiogiai, nes jos matomi prioritetai nebūtinai sutampa su Savivaldybės ar kitų institucijų vertinimu. „Vienas dalykas kalbėti su merais ir išgirsti jų pageidavimus bei nuoskaudas, kitas – su pačiomis bendruomenėmis. Kartais skiriasi jų norai. Aš tikiu, kad pavyks bent kažkiek atliepti jūsų lūkesčius ir atsakyti į rūpimus klausimus. Tam čia ir esame“, – kalbėjo ministras.
Vienas svarbiausių susitikimo klausimų – Ežero ir Rasytės gatvių remontas. Gyventojams aktualiausia buvo sužinoti, kada projektas pajudės iš naujo ir kaip iki tol bus užtikrintas saugus eismas. AB „Via Lietuva“ generalinis direktorius M. Gedaminskas gyventojams pristatė projekto eigą ir pripažino, kad pradėtas darbas susidūrė su neplanuotomis aplinkybėmis. „Realizavosi visos rizikos, kokios tik galėjo kilti, ir dar atsirado papildomų“, – projekto situaciją apibūdino M. Gedaminskas.
Kalbama apie regioninio kelio Nr. 2212 ruožo nuo 4,8 iki 11,5 kilometro kapitalinio remonto projektą. Beveik septynių kilometrų ruože numatyta įrengti pėsčiųjų ir dviračių takus, apšvietimą, iškilias sankryžas, saugesnes pėsčiųjų perėjas, autobusų stoteles ir kitą infrastruktūrą. Projekto vertė – apie 8,6 mln. eurų. Rangos sutartis buvo pasirašyta 2025 metų spalį, o fiziniai darbai pradėti 2026-ųjų kovą. Tačiau jau gegužę juos teko stabdyti.
Pagrindinė priežastis paaiškėjo pradėjus darbus – pakelės grioviuose aptikta daugybė vamzdžių, kuriais į juos buvo nuvestas lietaus vanduo iš privačių sklypų ir gyvenamųjų kvartalų. Kaip teigta susitikime, dalis jų atsirado neįgyvendinus kvartalų projektuose numatytų lietaus vandens tvarkymo sprendinių. Manoma, kad tai padaryta nelegaliai, kai kurie vystytojai skubindami savo statybas nepaisė jau patvirtintų projektų reikalavimų. Todėl „Via Lietuva“, aptikus tokią situaciją, tęsti darbų pagal esamą projektą nebebuvo galima – teko iš naujo vertinti lietaus vandens surinkimą ir koreguoti projektinius sprendinius. Dėl užsitęsusio proceso projekto nepavyko užbaigti iki nustatyto termino, todėl buvo prarastos jam skirtos ES lėšos.
Kaip aiškino M. Gedaminskas, liepos mėnesį pasirašyta sutartis dėl projekto korekcijų parengimo. Patikslinti sprendiniai turėtų būti parengti iki 2027 metų kovo pabaigos, o rangos darbus planuojama atnaujinti balandį. Projektą ketinama užbaigti iki 2027 metų pabaigos.
Iki žiemos – laikini sprendimai
Kol projektavimo darbai tęsiami, gyventojams labiausiai rūpi artėjanti žiema. Dabartinė kelio būklė reiškia ne tik nepatogumus, bet ir didesnę riziką vairuotojams bei pėstiesiems. M. Gedaminskas patikino, kad esamos situacijos žiemai palikti neketinama. Iki šaltojo sezono planuojama atkurti maždaug metro pločio kelkraštį, jį sutvirtinti skaldos sluoksniu, įrengti signalinius stulpelius ir sutvarkyti pradėtų darbų paveiktas vietas. Taip pat numatoma sutvarkyti laikinųjų autobusų stotelių prieigas.
„Suprantame, kad žiemai esamos situacijos palikti negalime. Tamsus paros metas artėja, didėja kritulių kiekis, netrukus atsiras ir minusinės temperatūros, slidi kelio danga, sniegas. Tikrai nesaugu tiek važiuoti automobiliu, nekalbu jau apie vaikščiojimą kelkraščiu, kurio dabar kaip ir nėra“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas. Jis ragino gyventojus tamsiuoju paros metu nepamiršti atšvaitų ir žibintuvėlių.
Laikinus sprendimus, pasak M. Gedaminsko, planuojama įgyvendinti spalio–lapkričio mėnesiais.
Atvėrė didesnę problemą
Tačiau kelio projektas atvėrė gerokai didesnę problemą – lietaus vandens tvarkymą sparčiai augančiuose Sendvario kvartaluose. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas pasakojo, kad Savivaldybė peržiūrėjo statybos leidimus teritorijose, kur kyla didžiausių problemų, – palei Ežero, Pavėsio ir kitas gatves. Pasak jo, statybos leidimuose buvo numatyti sprendiniai, kad vanduo nepatektų į „Via Lietuva“ prižiūrimus kelio griovius.
„Neretai vystytojai pagudrauja – jie gauna leidimą, leidimas atitinka visas sąlygas, tačiau vėliau gudrauja ir nueina lengvesniu, paprastesniu keliu“, – sakė J. Bardauskas. Jo teigimu, Savivaldybė susisiekė su kvartalus vysčiusiais vystytojais. Šiuo metu derinamas sprendimas infrastruktūros koridoriuje vystytojų lėšomis iškasti griovį, įrengti pralaidas per savivaldybės kelius ir numatyti vandens nuvedimą.
Pasak J. Bardausko, dėl griovio jau tartasi ir su sklypų savininkais, vertinti reikalingi nuolydžiai. Administracijos direktorius tikisi, kad šią problemą pavyks išspręsti dar šį rudenį.
Pasigedo kontrolės
Tačiau siūlomi lietaus vandens tvarkymo sprendimai gyventojams sukėlė klausimų. GNSB „Pavėsis Slengiuose“ pirmininkas Loertas Venys atkreipė dėmesį, kad, ieškant išeities, susiduriama ir su „Via Lietuva“ kelio apsaugos zonai taikomais reikalavimais. Jis taip pat kėlė klausimą, kaip tokiose sparčiai vystomose teritorijose turėtų būti užtikrinama kvartalams reikalinga infrastruktūra.
J. Bardauskas atsakė, kad jeigu nėra teisėto lietaus vandens nuvedimo sprendinio, statybos leidimas negali būti išduodamas. Tai išgirdę gyventojai klausė, kaip tuomet buvo pastatyti ankstesni namai ir kas turėjo kontroliuoti, ar statybos vyko pagal patvirtintus projektus.
B. Markauskas aiškino, kad Savivaldybė išduoda statybos leidimą suderinus nuovažas, privažiavimus, lietaus vandens nuvedimą, vandentiekio ir nuotekų sistemas, tačiau tai, kaip šie sprendiniai vėliau įgyvendinami, kontroliuoja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. „Šitoje vietoje tikrai mes turime tą problemą, apie tai kalbame, kad tos kontrolės nėra“, – pripažino meras.
Gyventojams teiraujantis, ar siūlomi lietaus vandens nuvedimo grioviai nepateks į kelio apsaugos zoną, M. Gedaminskas aiškino, kad pirmiausia reikėtų įvertinti konkretaus sklypo situaciją. Pačioje kelio juostoje dėl projektuojamo dviračių tako ir autobusų stotelių papildomam grioviui vietos gali nebūti, tačiau įrengti griovius kelio apsaugos zonoje „Via Lietuva“, pasak jo, neprieštarautų.
Atsakomybė – ne vienoje pusėje
Kalbėdamas apie susikaupusių problemų priežastis, B. Markauskas jas siejo ir su ankstesne chaotiška teritorijų plėtra. „Visas šias problemas turime dėl iki šiol vykdyto chaotiško vystymo, užstatymo, ir mes dabar pradedame reikalauti, kad vystytojai ne pagal žemėtvarkinius planus formuotų sklypus, bet pradedame reikalauti detaliųjų planų“, – sakė meras. Pasak jo, detalieji planai turėtų apimti didesnes teritorijas, kad kartu būtų planuojami keliai, lietaus vandens surinkimas ir kita inžinerinė infrastruktūra.
Tačiau kritikos susitikime sulaukė ir „Via Lietuva“. Sendvario gyventojas, buvęs Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Raimondas Simonavičius teigė, kad bendrovė nepakankamai prižiūrėjo jai priklausantį kelią. „Turite tikrintojų komandą, bet jūs net neatvažiuojate pažiūrėti, kas čia darosi. Kodėl savivaldybė perima tuos jūsų kelius? Todėl, kad jūs nieko čia nedarote“, – kalbėjo R. Simonavičius. Jis taip pat nesutiko, kad lietaus vandens nuvedimo problemos sprendimas būtų perkeliamas kvartalų gyventojams.
Atsakydamas J. Taminskas pripažino, kad „Via Lietuva“ turėjo atidžiau prižiūrėti savo kelius, tačiau pabrėžė, jog tai nepanaikina Statybos inspekcijos, Savivaldybės ir vystytojų, kurie nesilaikė projektinių sprendinių, atsakomybės. „Mes galime kaltinti visus, nuo buvusių vadovų, merą ir taip toliau, bet mes ne kaltinkime, o ieškokime sprendimų“, – sakė J. Taminskas.
Ministras taip pat paaiškino, kad valstybiniai keliai savivaldybei perduodami ne todėl, jog „Via Lietuva“ norėtų jų atsikratyti. Valstybinės ir vietinės reikšmės keliams taikomi skirtingi reikalavimai, todėl keliui tapus vietinės reikšmės paprasčiau spręsti nuovažų, autobusų stotelių, pėsčiųjų perėjų ir kitus klausimus. J. Taminskas atkreipė dėmesį ir į keliams skiriamą finansavimą – pasak jo, Klaipėdos rajono savivaldybei pernai buvo skirta 3,8 mln. eurų, o šiemet – 4,2 mln. eurų kelių priežiūrai, tvarkymui ir remontui. B. Markauskas susitikime patvirtino, kad Savivaldybė planuoja perimti Rasytės ir Ežero gatves.
Ar kas nors atsakys už prarastas lėšas?
Gyventojams rūpėjo ir tai, ar dėl sustabdyto projekto bei prarastų ES lėšų kam nors teks atsakomybė. J. Taminskas teigė pavedęs įvertinti teisines galimybes išieškoti patirtus nuostolius.
J. Bardauskas pridūrė, kad Savivaldybė taip pat yra surinkusi informaciją ir perdavusi ją teisininkams, kurie vertina situaciją.
Susitikime dalyvavusi Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, liberalė Audronė Balnionienė teiravosi, ar lietaus vandens tvarkymo problemą bus spėta išspręsti iki pavasarį planuojamo kelio darbų atnaujinimo. J. Taminskas patikino, kad lietaus vandens tvarkymo ir kelio remonto darbai laike prasilenkti neturėtų.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
