Patyčių nepatyrusi vaiteliškė nori padėti nuo jų kenčiantiems

Autorės nuotr.: menininkė L. Kvietkauskienė: „Norime, kad vaikai, kurie tyli, prabiltų spalvomis ar žodžiais, kad suprastų, jog mums rūpi jo jausmai. Kviečiame būti tais, kurie nepraeina pro šalį, o sustoja ir išgirsta.“

„Patyčios mokykloje įsigalėjusios – iš veidų matyti, kad paaugliai jaučiasi nejaukiai. Dažnai girdžiu, kad tėvai jų nesupranta“, – kalbėjo vaiteliškė, meniškos sielos mokytoja Lijana Kvietkauskienė. Ji kviečia mokyklų bendruomenes įsijungti į projektą „Patyčios ant popieriaus lapo“ – šiuos išgyvenimus išpiešti piešiniuose arba žodžiais išlieti laiškuose.

Išmainė kirpėjos profesiją
„Ši idėja gimė išgirdus, kad vienoje šalies mokykloje bendraamžiai smurtavo prieš paauglę, tampė ją už plaukų ir filmavo. Tai labai sukrėtė mane“, – atskleidė Vaiteliuose gyvenanti, Kretingoje, Marijono Daujoto progimnazijoje, dirbanti mokytoja L. Kvietkauskienė.
Buvusi kirpėja išmainė savo profesiją į pedagogiką neseniai, nors apie tai svajojo ne vienerius metus. Per atsitiktinumą tapusi kirpėja Lijana nesigailėjo šio pasirinkimo – meniškos prigimties moteriai tai buvo galimybė atskleisti savo kūrybiškumą. Bet tada ji pajuto ir pedagoginę gyslelę: patiko paskaitose apie grožį kirpėjoms perteikti žinias, nors tai truko neilgai.
L. Kvietkauskienė, įsikūrusi Vaiteliuose, atidarė savo kirpyk­lą, kur ateidavo ir jauni, ir žilagalviai. Čia sukūrė jaukią erdvę. Nuo mažens užsikrėtusią tapyba, iš Veiviržėnų kilusią Lijaną šis pomėgis neapleido iki šiol. Savo nutapytus paveikslus ji eksponavo šioje gražioje patalpoje, kad pakylėtų klientų nuotaiką.
„Su kirpykloje apsilankiusiu jaunimu, paaugliais mes bendravome atvirai – įgijau jų pasitikėjimą, – atskleidė L. Kvietkauskienė. – Buvo įdomu su jais kalbėtis apie problemas mokykloje, santykiuose su tėvais. Viena mano klientė net pasakė, kad esu jos psichologė. Jaunieji pašnekovai prisipažino atsiveriantys – tai, ką man sako, neišgirsta jų tėvai ir kiti suaugusieji. Mane tai dar labiau pastūmėjo į mokyklą. Supratau, jog noriu ten dirbti, kad padėčiau jaunimui.“
Nori padėti jaunimui
Pernai įgydama pedagogo kvalifikaciją Klaipėdoje įsidarbino mokinio padėjėja. „Norėjau pamatyti, kaip kasdien klasėje vyksta darbas. Norėjau pasitik­rinti, ar man patinka mokykloje, ar galiu dirbti su vaikais. Supratau, kad patinka, galiu ir noriu“, – prisipažino Lijana. Ji įstojo į Klaipėdos universitetą studijuoti pradinį ugdymą ir pradėjo dirbti Kretingos Marijono Daujoto progimnazijoje visos dienos mokykloje mokytoja. Anot jos, gyvenimas nuveda ten, kur reikia. Tapyba dabar ne tik pomėgis, bet ir darbo dalis.
„Į mokyklą išėjau ne dėl atlyginimo – noriu realizuoti save ten, kur įdomu, kur galiu tobulėti ir padėti kitiems. Galbūt daugiau problemų čia galiu išspręsti – ne tik mokyti, ugdyti. Turiu idėjų ateičiai, – kalbėjo L. Kvietkauskienė. – Patyčios mokykloje įsigalėjusios – iš veidų matyti, kaip jaučiasi paaugliai. Atkreipiau dėmesį, kad jie vaikšto po vieną, įnikę į telefonus. Patyčios palieka jų sielose gilius randus, jos kaupiasi, tolina nuo tėvų. Dažnai girdžiu, kad šie jų nesupranta, nors, atrodo, visi nori vaikams geriausio.“
L. Kvietkauskienės sūnus Jordanas jau baigė studijas Danijoje, o paauglė dukra Liepa mokosi Klaipėdoje. Ji aktyviai sportuoja – šiemet tapo akademinio irklavimo Lietuvos čempione. Vaiteliškei pasisekė atrasti kelią į vaikų širdis. „Bendraujant su jais, reikalingas kompromisas. Vaikui reikia galimybės rinktis – kategoriškumas blogai, – atskleidė pašnekovė. – Vaikystėje sūnus nenorėjo mokytis muzikos mokykloje, bet leidau rinktis. Ir pasirinko muziką, kuri tebėra gyva jo gyvenime.“
Vaiko balsas svarbus
Patyčių nepatyrusiai L. Kvietkauskienei gimė idėja surengti neįprastą parodą-performansą „Patyčios ant popieriaus lapo“, kurioje ne tik paveikslai bus eksponuojami. „Norime, kad įsijungtų ne tik Kretingos, bet ir Klaipėdos rajono bei miesto ir kitų regiono mokyklų bendruomenės. Joms išsiųsime kvietimus“, – kalbėjo idėjos autorė.
Ji jau tapo pirmuosius paveikslus šia tema – tai bus šios parodos pagrindas. Kodėl sugalvojo tokį projektą? „Mano idėja – apie patyčias kalbėti kitaip. Noriu menine forma prisiliesti prie vaikų sielos žaizdų. Mes dažnai sakome: „Nedaryk“, „Negalima“, „Nesityčiok“, bet jauni žmonės nedrįsta pasakyti, išlieti savo nuoskaudų. Kviečiu tai išlieti ant popieriaus lapo – išpiešti, išrašyti. Noriu, kad tokia forma moksleiviai atskleistų, kaip jaučiasi. Apie patirtas ar matytas patyčias galima rašyti anoniminius laiškus arba išreikšti spalvomis – sukurti A3 formato piešinį ant akvarelinio popieriaus. Kviečiu dalyvauti moksleivius nuo penktos klasės“, – ragino L. Kvietkauskienė. Mokyklos sulauks oficialių kvietimų.
Idėjos autorė projektą vykdo už savo lėšas. Į jį įsijungė Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešoji biblioteka. L. Kvietkauskienė džiaugėsi, jog parodoje dalyvaus „Vaikų linijos“ atstovų. „Iš parodos išėję vaikai žinos, kur kreiptis pagalbos, – sakė ji. – Būtų gerai, kad dalyvautų Visuomenės sveikatos biuro specialistų.“
Paroda-performansas bus atidaryta 2027 m. rugsėjo 29 d. M. Valančiaus viešojoje bibliotekoje, konferencijų salėje. Ją kuruoja ir organizuoja bibliotekos kultūros vadybininkė Reda Paulikienė.
Idėjos autorės nuomone, reikia nemažai laiko, kad vaikai nuspręstų pasakyti savo nuoskaudas. „Padėkime vaikui suprasti, kad jis ne vienas, kad jo balsas svarbus ir mes jį girdime“, – kalbėjo parodos iniciatorė L. Kvietkauskienė.

XXX
Noriu pasakyti, bet negaliu kalbėti…
Šaukiu, bet niekas negirdi…
Nebesakyk, pabūk ten, kur esu aš…

Ten, kur niekas nežino…
Išgirsk tai, ką sako užmerktos akys…
Paliesk mano rėkiančią širdį…

Tas juokas – nudegino odą…
Girdžiu tiek daug – matau tiek mažai.

Žinau, ką sakai – bet ten nebuvai…
Aš tik ten – kur aš…
Aš esu – kodėl negaliu būti toks?
Lijana KVIETKAUSKIENĖ

Virginija LAPIENĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content