Klaipėdos rajono moksleiviai aplinkosaugines žinias pasitikrino konkursuose
Minint Klimato savaitę, Klaipėdos rajono moksleivija aktyviai įsitraukė į prasmingą ekologinę iniciatyvą. Pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“ kartu su Klaipėdos rajono savivaldybe pakvietė rajono ugdymo įstaigų auklėtinius išmėginti jėgas nemokamame nuotoliniame aplinkosauginiame protmūšyje „Klimato kodas“.
Šis renginys tapo puikia erdve ne tik pasitikrinti turimas žinias apie globalius planetos iššūkius, bet ir geriau suprasti, kaip kasdieniai mūsų pasirinkimai formuoja aplinkos ateitį.
Žinios nuotoliniu būdu
Iniciatyva pritraukė gausų būrį dalyvių iš įvairių Klaipėdos rajono kampelių. Prie virtualių kovų spalio 21 d. jungėsi aktyvios komandos iš tokių rajono mokyklų kaip Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazija, Gargždų „Minijos“ progimnazija, Dovilų pagrindinė mokykla bei Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija.
Smagiu entuziazmu išsiskyrė Endriejavo pagrindinės mokyklos aštuntokai, vadovaujami klasės vadovės Virginijos Varnelienės. Mokyklos komanda ne tik sėkmingai atsakė į visus 20 sudėtingo protmūšio klausimų, bet ir aktyviai ieškojo „Klimato kodo“ – analizavo klimato kaitos priežastis, pasekmes bei kasdienius aplinkos tausojimo būdus. Nuotolinis formatas leido skirtingo amžiaus moksleiviams varžytis trijose amžiaus grupėse (1–4 kl., 5–8 kl. ir 9–12 kl.) tiesiai iš savo klasių. Protmūšio metu mokiniai ne tik pasitikrina savo aplinkosaugines žinias, bet ir mokosi veikti komandoje, priimti bendrus sprendimus. Šis renginys – puiki proga moksleiviams gyvai pamatyti, kaip teorinės ekologijos žinios, tokios kaip atliekų rūšiavimo taisyklės ar žiedinės ekonomikos principai, yra pritaikomos realiame gyvenime. „Atsakingas požiūris į mus supančią aplinką prasideda nuo kasdienių pasirinkimų. Tokie renginiai kaip „Klimato kodas“ padeda ugdyti aplinkai neabejingą jaunąją kartą“, – teigia Asta Burbaitė, „Žaliojo taško“ marketingo ir komunikacijos vadovė.
Atsakomybė – nuo mažų žingsnių
Protmūšio klausimai apėmė itin plataus spektro temas: nuo pasaulinių klimato kaitos tendencijų iki praktinių atliekų rūšiavimo taisyklių, žiedinės ekonomikos principų bei atsakingo vartojimo kasdienybėje. Klaipėdos rajono moksleiviai demonstravo puikią loginę mąstyseną ir įrodė, kad ekologijos temos jiems nėra svetimos. Moksleiviai aktyviai diskutavo apie tai, kaip svarbu mažinti plastiko vartojimą ir kodėl tinkamas šiukšlių rūšiavimas yra vienas lengviausių, tačiau efektyviausių būdų prisidėti prie švaresnio rytojaus.
Geriausiai pasirodžiusios rajono komandos ir individualūs dalyviai buvo apdovanoti specialiomis organizacijos „Žaliasis taškas“ įsteigtomis ekologiškomis dovanomis bei prizais. Tuo tarpu komandas subūrusiems ir moksleivius palaikiusiems pedagogams buvo išduoti kvalifikaciniai pažymėjimai, patvirtinantys jų indėlį į ekologinį visuomenės švietimą. [
Tokios iniciatyvos kaip „Klimato kodas“ dar kartą įrodo, kad Klaipėdos rajono ugdymo įstaigos sėkmingai ugdo naująją, aplinkai neabejingą kartą. Jaunimo noras gilinti žinias parodo supratingumą – tvaresnis pasaulis kuriamas čia ir dabar, pradedant nuo kiekvieno iš mūsų mažų, bet sąmoningų kasdienių sprendimų.
Klimato savaitė mums primena, kad dideli pokyčiai susideda iš mažų darbų: teisingo atliekų rūšiavimo, saikingo vartojimo ir pagarbos gamtos ištekliams. Dabartiniai gimnazistai yra karta, kuriai ateityje teks susidurti su klimato kaitos keliamais iššūkiais ir ieškoti būdų jiems spręsti. Klimato pokyčiai jau dabar daro įtaką žemės ūkiui, energetikai, vandens ištekliams, miestų plėtrai ir žmonių gyvenimo sąlygoms įvairiose pasaulio valstybėse.
Svarbu ir kasdieniai pasirinkimai
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos geografijos mokytojas Aivaras Rimkevičius atkreipia dėmesį, kad geografijos pamokų metu kartu su mokiniais nagrinėja įvairius gamtinius ir visuomeninius procesus, analizuoja klimato duomenis, diskutuoja apie žmogaus veiklos poveikį aplinkai. Pasak pedagogo, klimato kaitos tema leidžia geriau suprasti, kaip glaudžiai tarpusavyje susiję gamta, žmogus ir jo ūkinė veikla. Svarbu ne tik žinoti klimato kaitos priežastis, bet ir gebėti kritiškai vertinti informaciją, suprasti galimas pasekmes bei ieškoti pagrįstų sprendimų.
„Ar kiekvienas iš mūsų galime prisidėti? Nors klimato kaita yra pasaulinio masto problema, tam tikrą įtaką galime daryti ir savo kasdieniais pasirinkimais. Taupydami elektros energiją, mažindami maisto švaistymą, atsakingiau vartodami ar dažniau rinkdamiesi aplinkai palankesnes transporto priemones, prisidedame prie mažesnio išteklių naudojimo. Žinoma, vien individualių pastangų nepakanka – reikalingi ir valstybių, verslo bei visos visuomenės sprendimai. Vis dėlto pirmasis žingsnis yra supratimas, kodėl šie pokyčiai vyksta ir kokią įtaką jie gali turėti mūsų gyvenimu”, – samprotauja A. Rimkevičius.
Gimnazistai svarsto, kokios ateities galime tikėtis? Ar po kelių dešimtmečių Lietuvoje vis dar turėsime sniegingas žiemas? Kaip keisis Baltijos jūros pakrantė? Ar ateityje dažniau susidursime su sausromis ir karščio bangomis? Tai klausimai, į kuriuos mokslininkai ieško atsakymų jau šiandien.
Klimato kaitos diena yra gera proga ne tik prisiminti šias problemas, bet ir apie jas diskutuoti. Juk geografija nėra vien žemėlapių ar valstybių pažinimas. Tai mokslas, padedantis suprasti mus supantį pasaulį, jame vykstančius pokyčius ir mūsų pačių vaidmenį.
„Todėl kviečiu gimnazistus domėtis klimato kaita, kelti klausimus, diskutuoti ir nepamiršti, kad nuo šiandien priimamų sprendimų priklausys, kokioje aplinkoje gyvensime ateityje”, – gimnazistus motyvuoja geografijos mokytojas A. Rimkevičius.
Aktyvus įsitraukimas – geri rezultatai
Aktyvus rajono moksleivių bei mokytojų įsitraukimas rodo, kad ekologinės, aplinkosauginės, klimato kaitos temos jaunimui yra ne tik įdomios, bet ir labai artimos.
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytoja Jurgita Gerulskienė „Bangai“ papasakojo ir apie dar vieną iniciatyvą: gimnazistai konkurse „Klimato labirintai“ iškovojo 1-ąją vietą!
„Mokslas prasideda nuo smalsumo, o pergalė – nuo drąsos priimti iššūkius! Tai įrodė Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokinių komanda, dalyvavusi Klaipėdos „Vėtrungės“ gimnazijoje vykusiame Klaipėdos miesto 9–10 (I–II gimnazijos) klasių mokinių integruotame gamtos mokslų ir informatikos konkurse „Klimato labirintas““, – pasakoja pedagogė.
Konkurse savo žinias ir gebėjimus išbandė septynių gimnazijų komandos: Klaipėdos „Ąžuolyno“, Vytauto Didžiojo, „Vėtrungės“, „Aukuro“, „Baltijos“, „Vaivorykštės tako“ ir Gargždų „Vaivorykštės“. Mūsų gimnazijai atstovavo IIu klasės mokinės Ema Mockutė ir Aurėja Vaičikauskaitė bei Iu klasės mokiniai Vėjas Norvilas ir Danielius Srėbalius.
Konkurse, kuriame susipynė gamtos mokslų ir informatikos žinios, sėkmę lėmė ne tik teorinis pasirengimas, bet ir gebėjimas kūrybiškai mąstyti, įžvelgti sąsajas tarp skirtingų mokslo sričių bei veikti išvien. Puikias dalykines žinias, sumanumą ir darnų komandinį darbą pademonstravę mūsų gimnazistai iškovojo 1-ąją vietą!
Mokinių iškovota pergale nuoširdžiai džiaugiasi ir didžiuojasi juos ugdančios biologijos mokytoja ekspertė Raimonda Kundrotienė ir chemijos mokytoja metodininkė Jurgita Gerulskienė.
Apklausų rezultatuose – sąmoningumas
Lietuvoje atlikti tyrimai bei sociologinės apklausos apie požiūrį į aplinkosaugą rodo labai panašias tendencijas kaip ir pasaulyje. Lietuvos jaunimas aktyviausiai iš visų amžiaus grupių palaiko aplinkosaugos idėjas, stipriai išgyvena dėl klimato kaitos ir yra labiausiai pasiryžęs keisti savo kasdienius įpročius. 73,5% jaunuolių iki 39 metų teigia esantys visiškai pasirengę keisti savo asmeninius gyvenimo būdo įpročius (rinktis tvaresnį transportą, riboti vartojimą), kad prisidėtų prie klimato kaitos švelninimo.
Apklausose Lietuvos jaunimas dažniausiai įvardija šiuos tris kasdienius veiksmus, kuriais prisideda prie gamtos saugojimo Pirmiausia, atliekų rūšiavimas ir plastiko mažinimas: tai daugeliui tapę savaime suprantamu higienos įpročiu. Taip pat plinta ir atsakingas apsipirkimas: jaunimas Lietuvoje pirmauja pagal tekstilės ir drabužių pirkimą iš antrų rankų (vadinamųjų second-hand parduotuvių ar platformų kaip Vinted), taip protestuodami prieš greitąją madą. Lietuvoje pastebimi ir judumo pokyčiai: didmiesčių jaunimas (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) vis dažniau atsisako nuosavo automobilio ir renkasi mikromobilumo priemones (paspirtukus, dviračius) arba viešąjį transportą.
Vilija BUTKUVIENĖ
Ugdymo įstaigų nuotr. „Vaivorykštės“ gimnazijos komanda
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
