Puošmenų netikrumas

Kiek šimtų tūkstančių buvo šiemet išleista Vilniaus Kalėdų eglei, nors sunkmečiu, anot seimūnų, turėjo būti taupoma? Visgi kalbama, kad eilinį kartą Kauno miesto eglė pranoko ir sostinės. Kauniškė kainavo beveik 170 tūkst. eurų. O apie pusę milijono eurų, kurie buvo Vilniaus eglei išleisti, gal geriau galėjo nukeliauti ir kilnesniam tikslui? O jei tie šimtai tūkstančių būtų buvę skirti neįgaliesiems, jei globos namams? Atrodo, kad puošnios Kalėdų eglės svarba pranoksta didmiesčių valdininkų sveiką protą?
Vilniaus eglės įžiebimas kainavo beveik dvigubai nei pernai. Nuostaba ir žmonių dėmesys, matyt, sostinės valdininkams ir merui patinka. Gal ir pati eglė juos nustebino? Tačiau būtent kainos stebina žmones. Matyt, šiemet buvo pasistengta „pasirodyti“ gražia egle per Vilniaus miesto jubiliejinius gimimo metus. O kas paprastam eiliniam piliečiui toks brangus grožis? Vieniems gražu pažiūrėti, nusifotografuoti, bet burnos pilnos tai juk neduoda! Juk, pavyzdžiui, pensininkams, kai kainos net maisto kosminės, o pensijos nekyla taip sparčiai kaip kainos, jiems – kąsnis svarbiau. Ir dar pripažinkime, kad daug kalbame apie tvarumą, o iš tiesų šventinėmis puošmenomis tebeteršiame aplinką. Plastiko blizgučiams negailime pinigų, kurie, deja, nėra skiriami žmonių gerovei užtikrinti.
O gal visgi reiktų tvariau?
O kas, jei surengtume socialinę akciją: atneškime visi po vieną žaisliuką papuošti Kalėdų eglutę! Juk suskubtų ne tik tie mokiniai, kurie puošė prezidento eglę, bet ir visi prijaučiantys. Pati idėja patiktų, manau, daugeliui ir pinigų sutaupytumėme, ir gražiai, originaliai atrodytume. Tokia akcija pagarsėtumėme ne tik Lietuvoje, bet dar gerokai ir už jos ribų.
Išpopuliarėjus socialiniams tinklams liko vienas pamirštas atributas – atvirukas. Dar visai neseniai mūsų tėvai siųsdavo sveikinimų atvirukus paštu. Visiems artimiems, draugams ir pažįstamiems. Prisipirkę glėbį jų jie palinkėjimus rašydavo su malonumu ir džiaugdavosi patys tokių gavę. O mes? Juk ir socialiniuose tinkluose ne vienas linkęs parašyti ir gražesnį, ir įdomesnį palinkėjimą pažįstamiems, pridėti nuotrauką. Tie, kurie esame įpratę elgtis kultūringai, taip elgiamės ir socialiniame tinkle, tačiau toli gražu ne visi.
Jeigu rašyti reikėtų atviruką ir siųsti į kitą miestą, manau, kai kurie jauni žmonės net nežinotų, kaip parašyti adresą siunčiamam laiškui!
Tad ar visiškai išnyks tokia graži sveikinimų atvirukais tradicija, persikėlusi dabar į virtualią erdvę? Juk daug lengviau, paprasčiau ir patogiau šiandien parašyti trumpą palinkėjimą socialiniame tinkle. Kam vargti ir prisiminti mūsų tėvų palikimą – atvirukus, rašytus ranka, su nuoširdžiais palinkėjimais. Parašyti ir išsiųsti laišką – misija tikrai sudėtinga. Juk dabar ir paštai kai kuriose vietovėse jau išnaikinti. Kažkam patogiau, kad paštas būtų tik miestuose, o ne gyvenvietėse, kuriose tai buvo susirinkimų vieta ir skaitantiesiems, ir laukiantiesiems siuntinukų. Gaila, žmonėms atimta dar viena galimybė ne tik bendrauti, bet ir gauti kokybišką paslaugą savo gyvenamojoje vietovėje.
Tačiau, kaip suprantame, paštus kaimuose ne savo valia turėsime pamiršti. Dabar norėčiau dėmesį atkreipti būtent į tai, kad mes esame socialinių tinklų pinklėse. Žinoma, greičio, patogumo susisiekti prasme tai lyg ir naudinga. Tačiau psichologai perspėja, kad žmonės, užsižaidę socialiniais tinklais, tampa priklausomi, nebemokantys kurti ryšių, nebemokantys bendrauti realybėje.
Tad gal kartais pailsėkime nuo socialinių tinklų juos iškeisdami į tikrą sveikinimą atviruku? Juk tai tokia graži tradicija! Prisiminkime ir mokyklas, kuriose kalėdinis paštas būdavo būtinybė! Jauni žmonės neturi tokios patirties, bet tie, kurie užaugo su atvirukų tradicija, vis dar jaučia jiems nostalgiją. Tik kaip laiškui ženkliuką nusipirkti, jei Lietuvos paštas savo skyrius daugelyje gyvenviečių uždarė, o miestuose Lietuvos pašto skyriuose didžiulės klientų eilės driekiasi? O jei sumanysi mobilųjį laiškininką prisikviesti, tai gal ir šventės praeis, kol jis pro šalį važiuodamas stabtelės dėl to ženkliuko.
Žinoma, dabar technologijų laikai, tad socialiniai tinklai yra ir bus populiarūs: tenka sutikti su ta prielaida, jog svarbiausia, jog žmogus žmogui rašo…