Apie KUL finansus ir atlyginimų netolygumus

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje yra daug informacijos apie Klaipėdos universiteto ligoninės finansus, atlyginimų netolygumus tarp filialų.
Šiuo tekstu norėčiau išsakyti KUL poziciją minėtomis temomis.
Sujungiant tris ligonines – Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos – į vieną gydymo įstaigą nebuvo reorganizacijos plano, neskirta ir lėšų reorganizacijos kaštams, kurie yra didžiuliai, padengti.
Vien patalpų pritaikymui sujungiant besidubliuojančius skyrius, reikia beveik 12 milijonų. Dalį šių lėšų buvome priversti panaudoti iš PSDF fondų uždirbtų lėšų, nes į mūsų daugybinius prašymus skirti papildomą finansavimą nebuvo atsižvelgta.
Noriu pažymėti, kad ligonių kasų mokamas įkainis skirtas tik medikamentams, pacientų maitinimui bei medikamentams, todėl apsijungimo proceso finansavimas iš kitų lėšų yra būtinas.
Dėl reorganizacijos procesų darbą paliekantiems medikams reikia mokėti kompensacijas, kurių suma preliminariai sieks daugiau nei 2,5 milijonus eurų. Šį procesą žadėjo finansuoti Sveikatos apsaugos ministerija.
Dabartinė ligoninės administracija „paveldėjo“ darbuotojų, dirbančių tą patį darbą ir tokiu pačiu krūviu, atlyginimų netolygumą. Apie tai esame ne kartą atvirai kalbėję ir pripažinę, kad taip neturi būti ir neatitinka Darbo kodekso reikalavimų. Dedame pastangas, kad šį iššūkį spręstume. Pritariame, kad tos pačios grupės darbuotojų atlyginimų koeficientai turi būti lygūs, tačiau juos sulyginti nėra taip paprasta – tam reikalingos papildomos lėšos.
Vien darbuotojų, dirbančių tą patį darbą, atlyginimų netolygumams išlyginti kasmet reiktų 4,5 milijonų eurų. Iš jų – slaugytojų atlyginimų sulyginimui per metus reikia 1,8 mln. eurų.
Dėl atlyginimų ir darbo krūvių suvienodinimo nuolat bendradarbiaujame ir vedame dialogą su KUL Jungtine profesinių sąjungų atstovybe, vienijančia visas įstaigoje veikiančias profesines sąjungas. Vyksta nuoseklios, intensyvios diskusijos, pasitarimai dėl veiksmų plano, kaip suvienodinti skirtingų darbuotojų grupių darbo krūvius ir užmokestį. Abipusiu sutarimu šio susitarimo pasirašymo terminas pratęstas iki rugsėjo 30 dienos.
Suprantame darbuotojų nerimą, juos girdime ir įsiklausome. Nelaukiame, kol bus pasirašytas susitarimas ir imamės veiksmų. Koeficientų lyginimą jau pradėjome, kai darbuotojams dalinome informacinius lapelius dėl pasikeisiančių darbo sąlygų nuo rugsėjo 10 dienos.
Koeficientai išlyginti beveik visiems gydytojams, kitiems specialistams ir darbuotojams taip pat koeficientų lyginimo procesas jau yra pradėtas. Šiuo metu koeficientų išlyginimui, kuris įsigalios nuo rugsėjo 10 dienos, numatyta skirti 2 mln. eurų metams papildomų lėšų iš ligoninės pajamų, kurias įstaiga uždirba iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo įkainių.
Siekiant išlyginti visų darbuotojų koeficientus, reikia dar 2,5 mln. eurų vieniems metams. Tai didelė finansinė našta ligoninei. Manome, kad šios lėšos turėjo būti numatytos prieš reorganizacijos pradžią.
Atlyginimų netolygumai buvo žinomi, tačiau šiam klausimui spręsti dėmesio neskirta.
Siūlome, kad valstybė ligoninei skirtų 15 mln. eurų 2,5 metų pereinamuoju laikotarpiui. Ši suma būtų skirta atlyginimų sulyginimui tol, kol ligoninė atsigaus ir bus pajėgi mokėti tolygius atlyginimus.
Sukurtas aukščiausio lygio medicinos centras bei Vakarų Lietuvos gyventojų sveikata nusipelno daugiau valstybės dėmesio ir atsakingų institucijų paramos.
Visi šie klausimai kelti ir ne kartą diskutuoti su Vakarų Lietuvos parlamentarais bei Klaipėdos regiono merais.
Visai neseniai Klaipėdos regiono merai drauge su Klaipėdos universiteto rektoriumi, prof. A. Razbadausku kreipėsi į aukščiausius šalies vadovus, kuriame prašo tesėti prieš ligoninių jungimą duotus finansinius pažadus, taip pat skirti tikslinę finansinę paramą ligoninės vystymui.
Prašyme pažymima, kad valstybė turi skirti lėšų filialų jungimo procesui, atlyginimų išlyginimui bei numatyti lėšas universiteto lygio paslaugų vystymui visame Vakarų Lietuvos regione.
Red. pastaba. Šiuo Klaipėdos universiteto ligoninės naujo vadovo A. Šimaičio komentaru FB paskyroje pasidalinome, nes tai aktualu ir Klaipėdos rajono gyventojams, kurie daug paslaugų gauna būtent šioje ligoninėje. Prieš keturis mėnesius interviu A. Šimaitis yra akcentavęs: „Mūsų finansinės stabilizavimo programos ir kasdieninio sunkaus darbo esmė – kuo aukščiausio lygio, sklandžiai ir profesionaliai teikiamos paslaugos. Atsisukame į pacientą ir visus Vakarų Lietuvos žmones. Tampame atvira ir skaidria institucija, kuri mano manymu yra ne tik Vakarų Lietuvos, bet ir visos Lietuvos turtas. Mums visiems nuo šiol yra svarbu, kad paciento kelionė ligoninėje būtų kuo sklandesnė, kad jis čia jaustųsi kuo jaukiau, kad patirtų mažiau nerimo, kad visi jam rūpimi klausiami būtų atsakyti. Mūsų partneriu gydymo ir paslaugų teikimo procese taip pat tampa ir kiekvienas pacientas.“