Apie laikraštį, ilgametį bendražygį

„Bangos“ redakcijos kolektyvas 8-ajame dešimtmetyje: (iš kairės) Irena Kasperavičienė, Violeta Tamošauskienė, Vida Sakalauskienė, Aldona Vareikienė, Antanas Platužas, Virginija Lapienė, Antanas Sakalauskas, Vidas Montvydas, Algis Venckus.

Labai malonu dalintis prisiminimais apie savo gyvenimo ir veiklos Žemaitijoje metus. Apie „Bangą“, laikraštį, ilgametį bičiulį ir talkininką, kuris visada žinojo, kada būti greta, kuris iki šiolei saugo prisiminimą apie nueitą kelią. Su kuriuo, nepamenu, kad būtume bent apsižodžiavę. Kuris šiandien švenčia savo 70 metų gimtadienį ir jau 20 metų laisvas nuo primestos svetimos (ačiū die, buvo bent savų tautiečių tvarkomos) politinės kontrolės.

Ar 70 metų jubiliejus didelis? Priklauso nuo mastelio. Paaugliui ar jaunesniam žmogui – taip. Istoriniu žvilgsniu – tai vos vienos kartos gyvenimas. Mūsų valstybės požiūriu – didelis. Nes per tą laiką ji porą kartų okupuota, pergyveno komunizmo šmėklą. Svarbiausia – atkūrė Nepriklausomybę.

„Banga“, kaip ir jos amžiaus žmonės, išgyveno ne vieną kataklizmą. „Gimė“ giliame sovietmetyje – 1945 m. Sukurta tarnauti sovietinei sistemai. Galima būtų keikti, kad ji „šlovino“ komunistų partiją, propagavo jos politiką. Gal yra ir tokių, dažniausiai tuo laiku dar negyvenusių, nesuprantančių to laikotarpio sąlygų. Arba dėl kažkokių žmogiškų ambicijų. Juk kartais liūdnoka girdint piktus žodžius netgi apie šviesiausius, lietuvybei daug nusipelniusius mūsų krašto žmones. Tą laiką objektyviau vertinti gali tie, kurie savo kailiu patyrė tos sistemos esmę. Arba bent gerai išstudijavę to meto situaciją gali spręsti, kas nusikalto Lietuvai. Aš pats buvau partijos narys. Stoti prikalbino ŽŪA partorgas, su kuriuo lemiamas pokalbis įvyko mums stovint labai atokioje vietoje. Įtikino jo klausimas: „Kas, jei ne mes patys, turime galvoti apie savo šalį? Ar geriau, jei dar daugiau čia suplauks rusų komunistų?“ Jau dirbant mokslo srityje tekdavo kalbėti įvairaus lygio susirinkimuose. Parašytos kalbos neretai buvo cenzūruojamos. Siekdamas išvengti kontrolės, išmokau kalbėti be rašto pagal mažytį planelį. Tačiau kai kuriuose rašytiniuose darbuose, įžangoje gal galėtumėte surasti: „…partijos suvažiavimo nutarimai…“ ar pan.

Sovietmečio „Bangoje“ rasite ir „partijai paliepus…“ Tačiau, kiek aš pamenu, „Bangoje“ dirbo tikri lietuviai, dargi žemaičiai…

Su „Banga“ labai draugiškai, dalykiškai bendradarbiavome 24 metus – nuo 1965 m. man pradėjus dirbti Vėžaičiuose. Ji puikiai talkino propaguojant mūsų mokslininkų rekomendacijas to meto ne tik rajono žemės ūkio gamybininkams. Laikraštis populiarino vėžaitiškių pastangas gražinti savo gyvenvietę, puoselėti jos kultūrinį, dvasinį gyvenimą. „Banga“ buvo čia prasidėjusios Žemaitijos žemdirbių grupės, tapusios Lietuvos žemdirbių sąjūdžio įkūrimo bendraautoriais ir parengusios socialistinio žemės ūkio valdymo reorganizacijos sistemą, liudininkė. „Banga“ 1988 m. užfiksavo, mano bendražygių iniciatyvą, keliamą tautinę trispalvę virš filialo rūmų (tądien dalyvavau Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime Vilniuje).

Laikraštis puikiai atspindėjo rajono žmonių nuotaikas mūsų valstybės Nepriklausomybės atsikūrimo metais. „Banga“ pati keitėsi ir skatino tai daryti rajono žmones. Su įdomumu peržvelgiau savo archyve išsaugotų keleto to meto laikraščių turinį.

„Banga“ dar sovietmečio 1985 metais. Spalio 10 dienos pirmame puslapyje, kaip ir priklauso to laiko reikalavimams: „TSRS Konstitucijos dienos minėjimas“; „Partinio ir ūkinio aktyvo susirinkimas“; „Lietuvos TSR AT prezidiume“. Ir vis dėlto tris ketvirtadalius puslapio užima mano kolegos I. Baksčio ir žurnalisto A. Sakalausko straipsniai („Šakniavaisius – mechanizuotai“ ir „Kviečiame į žemdirbių šventę“).

„Banga“ jau prasidėjusio šalies Atgimimo, 1988 metais. Ženkliai sumažėjo „valdiškos“ informacijos. Lapkričio 19 dienos laikraštyje – apie rajono Sąjūdžio iniciatyva išrinkto naujojo partijos rajono komiteto pirmojo sekretoriaus Rimando Stonio ir kitų atsakingų veikėjų susitikimus su rajono įmonių, įstaigų kolektyvų dirbančiaisiais. Gruodžio 3 dienos puslapiuose paskelbta ir Lietuvai svarbi informacija apie TSRS vidaus politikos pokyčius – neeilinę AT sesiją bei jos nutarimą dėl perrinkimo 1989 kovo 26 d.

Tačiau visa „Banga“ iš esmės pasinėrė į rajono gyvenimo pertvarkos problemas. Antraeiliais palikdama netgi gamybinius einamuosius klausimus. Tą laikotarpį gerai simbolizuoja pirmųjų trispalvių iškilmingas suplevėsavimas Vėžaičiuose (spalio 22 d.) ir Veiviržėnuose (lapkričio 19 d., šviesios atminties I. Kasperavičienės informacija). Rugsėjo 6 dienos pirmame puslapyje pasakojimas apie Kretingalės tarybiniame ūkyje susirinkusių grupės ūkių vadovų ir ekonomistų audringą pasitarimą dėl žemės ūkio gamybos valdymo problemų ir tobulinimo –„Sustabdyti – vadinasi, stumtis atgal“. Kritika valdžiai ir pasiūlymai ž. ū. aptarnaujančioms organizacijoms (Beje, pasitarimo dalyviai, kolūkių vadovai K. Simutis ir S. Paulauskas dalyvaudavo ir prie filialo susibūrusios Žemaitijos žemdirbių grupės veikloje). A. Rukša straipsnyje „Šios temos jaudina visus“ pagrįstai pasidžiaugia: „Dabar viešumo procesų plėtotės tempai labai stebina. Tiesiog nesinori tikėti, kad galima laisvai svarstyti, ginčytis, reikšti savo nuomonę bet kokiu klausimu.“ Jau drąsiau kalbama apie esamus trūkumus ir radikalesnes priemones jiems šalinti. A. Vytaro informacija „Kolūkiečiai – Sąjūdžiui“ – „Jaunosios gvardijos“ kolūkio visuotinis susirinkimas suteikė finansinę paramą Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui“. Labai įdomus A. Rukšos pasakojimas apie analogų neturinčio Kryžiaus kalno istoriją „Vienintelis pasaulyje“. Gruodžio 8 dienos laikraštis skirtas kultūrai: rajono kultūros dienoms Kretingoje, rajonų literatų susitikimui (A. Leita, V. Butkuvienė). Rajono Kultūros skyriaus darbuotoja T. Banienė savo straipsnyje „Brangus kultūros palikimas“ (išsaugokime jį ateities kartoms) reziumuoja: „Persitvarkymo laikotarpiu turime į daug ką iš naujo pažvelgti, prie daug ko prisitaikyti. Akivaizdžiai išaugo žmonių domėjimasis tautos istorija, jos kultūros paminklais“ ir kalba apie konkrečias priemones, kurių imasi ir ketina imtis naujoji rajono valdžia paminklams išsaugoti.

Apie rajone vykstančias audringas permainas „Bangoje“ tuomet daug rašė vėžaitiškiams labai artima žurnalistė I. Kasperavičienė. Todėl nuoširdžiausiai prisijungiu prie laikraštyje lapkričio mėn. 19 d. paskelbtų niekieno neprašomų kelių moterų žodžių: „Norėtųsi padėkoti korespondentei I. Kasperavičienei už jos gerus, išsamius straipsnius“. Tą patį puikiai liudija 1989 metų kovo 2 dienos laikraščio viename puslapyje pasakojimas „Pralaimėjusių nebuvo“. Tai straipsnis apie dramatišką filialo ūkio direktoriaus perrinkimą. Straipsnio pavadinimas puikiai atspindi jos nuoširdumą įvertinant buvusio ir pretendento į direktoriaus postą gebėjimus, nė vieno pernelyg neįskaudinant ir įvertinant dalies darbuotojų tikro ar ne visai pagrįsto nepasitenkinimo priežastis.

Ne dėl tuščiagarbiškumo 1989 metais atsisveikinus su Vėžaičiais, „Bangą“ tenka stebėti per atstumą, ne tiktai pasinaudojus proga pavartyti lankantis Klaipėdos krašte. Stebėtinai puiki galimybė su ja draugauti internetu, spaudinėjant kompiuterio mygtuką. Jau 9 metai laikraštis prieinamas labai plačiai visos šalies skaitytojų būriui. Laikas ir kadrų kaita jos autoriteto nesumenkino. Dargi priešingai. „Banga“ gali pagrįstai didžiuotis, kad yra vienas iš populiariausių regioninių leidinių ne tiktai Žemaitijoje.

Laikraštis populiarus, nes visada buvo įvairiapusiškas, aktyvus. Mano buvęs ilgametis kolega, patikimas bičiulis, žymus ne tiktai Vėžaičių foto ir kino metraštininkas Valensas Ežerinskas dažnai pasidžiaugia redakcijos organizuojamomis iniciatyvomis, jaunųjų rašytojų, poetų, fotografijos konkursais, spaudos platinimo konkursinėmis šventėmis, jos aktyviu dalyvavimu masiniuose renginiuose (festivaliuose, įvairiose profesinėse šventėse). Tad netenka stebėtis, jog redakcija subūrusi jauną, gabų korespondentų kolektyvą, kurio dalį sudaro gargždiškiai mokiniai. Malonu laikraštyje sutikti „mano laikų“ plunksnos specialistus A. Vareikienę, A. Klizą ir kitus. Ir pačios redaktorės drąsus žodis dažnai regimas, ypač probleminiais, aktualiais klausimais. Todėl laikraštis geba sudominti įvairiapusę, įvairaus amžiaus skaitytojų auditoriją.

„Banga“ – tai ne popieriaus, kad ir gražaus, lapai. Ji man gyva. Nes tai žmonės, kurie ją kūrė ir tebekuria. Vėžaičių sėkmė daug priklausė nuo bendraminčių „Bangoje“ dėmesio, nuoširdumo. Jų dėmesys, talka propaguojant mūsų darbus ir Vėžaičius, padrąsinantis žodis skatino, padėjo netgi sovietmečiu būti naudingiems, kad ir tiems socialistiniams ūkiams, kultūros plėtotei. Man žodis „Banga“ labai mielas, šiltas. Ne vien todėl, kad prie Baltijos daug metų gyventa. Gyvenime man labai svarbūs santykiai tarp žmonių, jų tikrumas, nuoširdumas. Būtent man „Banga“ su tokiais jausmais asocijuojasi.

Lenkiu galvą prieš tuos, kurie paliko mus gyventi. Ačiū jiems… ir gyvenantiesiems. Sėkmės nuoširdžiai triūsiantiesiems „Bangoje“ dabar ir ateityje.

Ir nuoširdžiausiai prisijungiu prie mano gero pažįstamo „dar iš anų laikų“ rašytojo A. Klizo žodžių apie kolektyvo vadovę, man pažįstamą taip pat iš „tų laikų“, dabar savo darbais gražiai sužydėjusią laikraščio redaktorę ir pagal kompetenciją bei įtaką gerokai peržengusią rajoninio laikraščio veiklos ribas. Ir šiais laikais problemų Lietuvoje pakanka. Tad žinodamas jos principingumą ir pilietinę drąsą tikiu, kad jos dar laukia toliai.

• Vytautas Knašys – 1965–1967 m. Samališkės bandymų stoties, 1967–1989 m. jos bazėje įkurto Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo direktorius. 1971 m. žemės ūkio mokslų kandidatas. 1979 m. vyr. mokslinis bendradarbis. 1989–1990 m., 1990–1991 m. žemės ūkio ministras. 1991–1996 m. įvairių ministerijos padalinių vadovas, žemės ūkio bendrovės direktorius. 1996–2000 m. LR Seimo narys. 1996–1998 m. LR žemės ir miškų ūkio ministras. Yra parašęs apie 100 mokslinių straipsnių, brošiūrų ir knygų.

Vytautas KNAŠYS