Laikraštis domina ir muziejininkus
Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ nuėjo ilgą kelią. Kaip muziejininkei, labai įdomi ta pradžių pradžia. Po karo Lietuvai vėl tapus Tarybų sąjungos sovietine respublika, visos sritys buvo persmelktos komunistine ideologija. Bene pagrindiniu šio ideologijos ruporu buvo spauda. Klaipėdos mieste buvo leidžiamas Klaipėdos apskrities laikraštis „Raudonasis Švyturys“. Galima manyti, kad jo pavadinimas parinktas, prisimenant komunistinį nelegalų Klaipėdos krašto laikraštį „Raudonas Švyturys“ („Der rote Leuchtturm“), leistą 1931–1932 m. lietuvių ir vokiečių kalbomis.
Klaipėdos apskrities laikraštis „Raudonasis Švyturys“ gyvavo 1945–1950 m., vėliau perkeltas į susikūrusį Klaipėdos rajoną. 7-o dešimtmečio pradžioje laikraštis pakeitė pavadinimą į „Bangą“.
„Raudonąjį Švyturį“ galima pasiskaityti paveldo portale, kur suskaitmeninti bemaž visi numeriai. Kadangi Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus tiria genocido apraiškas, tai labiausiai domino rezistencijos ir tremties, religijos niekinimo temos. Apie trėmimus tiesiogiai nerašoma, bet laikraštyje prieš ir po trėmimų spausdinami užsakomieji straipsniai per visą puslapį. Pvz. 1948 m. gegužės 26 d. laikraštyje išspausdintas straipsnis „Padaryti galą tautos priešų – buržuazinių nacionalistų griaunamajai veiklai“. Ištrėmus keliasdešimt tūkstančių Lietuvos gyventojų, reikėjo tai kažkaip pateisinti, pagrįsti tokių veiksmų teisėtumą. Štai citata: „Nuvertus dvarininkų ir kapitalistų viešpatavimą, mūsų krašte tačiau pasiliko tų sudaužytųjų išnaudotojiškų klasių likučiai, kurie kartu su buožėmis nuo pat pradžios rėmė priešliaudinę buržuazinių nacionalistų veiklą, nukreiptą prieš teisėtą tarybinę santvarką.“ Ir toliau – „su šaknimis išrauti tuos kenkėjus, žudikus – to reikalauja lietuvių liaudies tautos, mūsų krašto gyvybiniai interesai.“ Tai buvo daroma daugiau kaip dešimt pokario metų – vežė į lagerius, tremtį, žudė miškuose, kalėjimuose. Kita citata iš 1949 m. vasario 8 d. straipsnio „Ryžtingai laužyti buožių pasipriešinimą“: „Buožės pats pikčiausias ir šlykščiausias tarybų valdžios ir darbo žmonių priešas kaime. Buožės niekuomet nesusitaikys su mintimi, kad jie nebegali išnaudoti darbo žmonių, kad turi gyventi iš savo darbo. Dėl to jie šmeižia tarybų valdžią, sabotuoja visas priemones, skirtas darbo žmonių gerovei kelti, stengiasi į savo biaurių darbų tinklą įtraukti ir suklaidinti mažiau susipratusius, vidutiniokus ir varginguosius valstiečius.“ Iki 1949 m. kovo 26 d. trėmimų liko apie mėnesį. Tekste, tarp eilučių, skaitome, kad ne itin sekasi kurti kolūkius, niekas į juos nesiveržia, savo noru turto neatiduoda. Spaudoje mirga trumpi pranešimai apie buožes. Viename jų minimas Gargždų valsčiaus Saulažolių kaimo gyventojas Stasys Buivydas, kaip šlykštus darbo žmonių išnaudotojas, tarybinės valdžios organų apgaudinėtojas, sugebėjęs išsisukti nuo mokesčių ir kitų prievolių. Klaipėdos rajono tremtinių sąraše yra šio žmogaus pavardė. Ištremtas 1949 m. kovo 30 d. – praėjus mėnesiui po straipsnio pasirodymo.
Laikraštyje gvildenamos religijos, dvasininkijos, banditizmo temos. Štai citata apie religiją 1948 m. liepos 3 d. straipsnyje „Partijos ir vyriausybės santykiai su religija“: „Mūsų pasaulėžiūra pagrįsta mokslo duomenimis. O religiniai aiškinimai prieštarauja mokslui. Taigi partija grindžia savo veikimą mokslo pagrindais, ir ji negali nestoti prieš religiją.“
Trumpose repatriantų ir naujakurių žinutėse mirga klišės apie šviesų rytojų, dėkojimai Stalinui už suteiktą geresnį gyvenimą, pažadai pateisinti pasitikėjimą, veržimasis į naujas darbo pergales, kova už laimėjimus ir pan.
Tai puiki papildoma medžiaga, tiriant pokario laikotarpį. Skaitant tarsi kino filme prabėga pokario įvykiai, susiję su mūsų regiono gyventojais, jų laimėmis ir nelaimėmis, politiniais pokyčiais visuomeniniame ir politiniame gyvenime.
Na, o mūsų rajono laikraštis išbangavo iš Klaipėdos „Raudonojo Švyturio“ į Gargždus ir tapo visų skaitoma ir mylima „Banga“. Linkime ir toliau banguoti, ošti ir nešti žinias mums, visiems esamiems ir būsimiems skaitytojams.
Sabina VINCIŪNIENĖ
P. S. Citatų kalba ir stilius netaisyti.
